Asociatyvi Anete Lusina/pexels.com nuotrauka
Sukčiai siautėja – Tauragėje vien šį mėnesį jau pradėti mažiausiai 2 ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo būdu išviliotų pinigų.
Sukčiavimo atvejų padaugėjo
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad gruodžio 5-ąją apie 18 val. vyras, gim. 1993 m., internetu pardavęs nepažįstamam asmeniui nešiojamąjį kompiuterį „Dell5“, už jį pinigų negavo. Turto savininkas patirtą žalą įvertino 500 eurų.
Dar vienas sukčiavimo atvejis užregistruotas po kelių dienų. Gruodžio 12-ąją, 16.35 val., iš moters, gim. 1971 m., banko sąskaitos sukčiavimo būdu buvo atlikti tarptautiniai mokėjimai. Tauragiškė prarado 200 eurų.
– Moteris į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo SMS pranešimą su internetine nuoroda, kurią paspaudus iš jos banko sąskaitos buvo atlikti keturi tarptautiniai mokėjimai. Į kokią šalį nukeliavo pinigai, pareigūnai aiškinasi, – teigė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistė Lina Banienė.
Moteris gavo fiktyvią trumpąją SMS žinutę. Kaip teigia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atstovai, šiuo sukčiavimo būdu siekiama išvilioti prisijungimus prie elektroninės bankininkystės. Darbo įkarštyje itin lengva neapdairiai įvykdyti nurodymus telefone, ir tik po laiko žmogus suvokia, kad pateko į sukčių spąstus.
„Oficialiais duomenimis, šiemet šalyje registruojama 19 proc. daugiau sukčiavimų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Artėjant šventėms matome bandymų sukčiauti apsiperkant internetu ar gaunant siuntas. Prognozuojame, kad artėjant kalėdiniam laikotarpiui tokių sukčiavimų gali daugėti“, – tikino Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Policijos atstovai įspėja, kad gavę žinutę pirmiausia žmonės turėtų įsigilinti į situaciją, o ne skubėti vykdyti prašymus. Svarbiausia – neperduoti savo asmens duomenų, mokėjimo kortelės duomenų ar el. bankininkystės prisijungimo slaptažodžių.
Suklastoja mokėjimo dokumentą
Kaip teigia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atstovai, dar vienas paplitęs apgaulės būdas, kai apsimetantys pirkėjais sukčiai internetiniuose prekybos portaluose išsirenka norimą pasisavinti daiktą, suklastoja pirkinio apmokėjimą patvirtinantį dokumentą ir įkalba pardavėją „nusipirktą“ daiktą išsiųsti į nurodytą paštomatą. Siuntas iš paštomato atsiėmę sukčiai dingsta pardavėjui dažnai dar net nespėjus atsitokėti, kad buvo apgautas.
„Pardavėjai nukenčia dėl savo patiklumo, nes prekes išsiunčia taip ir nesulaukę bankinio pavedimo. Tai gana elementari ir paprasta sukčiavimo schema, tačiau tuo pačiu ir veiksminga. Sukčių įtaigos menas, jų psichologijos žinios, neatsargus pasitikėjimas galimu pirkėju, santykinai nedidelė daiktų vertė, žinių, susijusių su finansinėmis operacijomis, stoka – tai galimi faktoriai, nusakantys, kodėl žmonės užkimba ant tokio sukčių kabliuko“, – teigė Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovas Andrius Varnelis.
Neviešinkite asmeninių duomenų
Kibernetinio saugumo laboratorijos mokslininkė doc. Agnė Brilingaitė įspėja, kad reikia būti atsargiems diegiant įvairias programėles ir atidžiai skaityti gautus laiškus.
„Gavę laišką naršydami po įvairias svetaines turėtume laikytis atsargumo: galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jį siuntė kolega ar darbdavys, bet atidžiai patikrinę elektroninio pašto adresą pastebėsite, kad laišką siuntė visai ne tas žmogus“, − teigia mokslininkė.
Pasak jos, socialiniuose tinkluose viešinama asmeninė informacija irgi gali būti panaudota elektroninio sukčiavimo tikslais ar ruošiant kibernetinę ataką.
Suklastotos elektroninės parduotuvės
Be to, sukčiai internete kuria ir netikras elektronines parduotuves, kuriose „prekyba“ vyksta taip: žmogus pasirenka prekę, už ją perveda pinigus, laukia siuntinio, bet šis taip ir neatkeliauja.
„Jeigu socialiniame tinkle ar internetinėje svetainėje pastebite prabangos prekę ar elektroninį įrenginį, kurie yra išskirtinai pigūs – būkite atsargūs, nes tai gali būti sukčių jaukas. Jeigu juvelyrinis dirbinys, laikrodis ar telefonas, kainavę 1 tūkst. eurų, yra siūlomi už penkis kartus mažesnę sumą, akivaizdu, jog būtina atidžiau pasidomėti pardavėjo patikimumu“, – sakė „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.
Pasak L. Sadecko, gali būti siunčiami ir suklastoti elektroniniai laiškai ar SMS žinutės, kuriuose siūloma sekti tariamai gautą siuntą. Paspaudus tokiame pranešime esančią nuorodą gyventojo įrenginyje įdiegiama kenkėjiška, duomenis kopijuojanti programa.
