Tauragės apylinkės teismas (Šilalės rūmai) paskelbė sprendimą civilinėje byloje – dėl paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine bei paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais.
Kaip praneša Tauragės apylinkės teismas, ieškovė G. B. ieškinyje nurodė, jog po tėvo mirties, du jos broliai padovanojo jai savo paveldėjimo teises į atsiradusį palikimą (žemės sklypą bei veršidę), tačiau trečiasis brolis V.Š., sudarydamas apsimestinį sandorį, jam priklausančią paveldėjimo teisę pardavė jos kaimynui I.M. Pastarajam, išsiėmus paveldėjimo teisės liudijimą, nuosavybės teise atiteko 1/4 dalis žemės sklypo bei dalis veršidės. Moteris teisme tvirtino, jog iš tikrųjų buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau jos brolis V. Š. bei kaimynas, prisidengdami paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartimi siekė apeiti jos, kaip bendraturtės pirmenybės teisę pirkti minėto žemės sklypo dalį. Pasak ieškovės, jos brolis žodine sutartimi savo turėtą palikimo dalį, t. y. žemės sklypą buvo perdavęs jai ir ji žemę tvarkė bei valdė daugybę metų.
Atsakovai V.Š. bei I.M. su ieškiniu nesutiko. V.Š. teisme aiškino, kad jam reikėjo grąžinti skolas antstoliams, todėl ir pasiūlė kaimynui pirkti iš jo turtines teises. Sesuo be jo leidimo valdė ir naudojosi žeme. Kitas atsakovas I.M. teismui pateikė ir priešieškinį, kuriuo reikalavo pripažinti iš dalies negaliojančius ieškovei išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, nes paaiškėjus, jog vienas iš ieškovės brolių iš tikrųjų palikimo atsisakė, o ne padovanojo paveldėjimo teises ieškovei, jam turėjo būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į didesnę paveldimo turto dalį.
Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, išanalizavęs teisės aktus, padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio tenkinti nėra pagrindo, kadangi atsakovų veiksmai iki sandorio sudarymo ir po jo patvirtina jų siekį ir tikrąją valią sudaryti paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį. Visų pirma, atsakovas V. Š. prieš sudarydamas minėtą sandorį, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl negalėjo įgyvendinti disponavimo paveldėtu turtu teisių, negalėjo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Antra, atsakovas paveldimu turtu nesinaudojo, turėjo įvairių skolų, kurias norėjo padengti, todėl sprendimas parduoti paveldėjimo teises yra racionalus, naudingas jam bei atspindi tikrąją valią sudaryti būtent aptariamą sandorį.
Teismas, išklausęs notarės paaiškinimus, konstatavo, kad atsakovo I. M. reikalavimai pagrįsti ir jam turi atitekti 1/3 dalis palikimo, o ieškovei – 2/3 dalys. Atsižvelgiant į tai, pripažino iš dalies negaliojančius paveldėjimo teisės liudijimus. Pagrindinis argumentas, lėmęs tokį teismo sprendimą, buvo fakto, kad vienam iš ieškovės brolių atsisakius savo paveldėjimo dalies, palikimas likusiems trims įpėdiniams, turėjo būti padalintas, ne į keturias, o į tris dalis, nustatymas.
Kaip preneša Tauragės apylinkės teismas, ieškovė, taip pat turės atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato atstovavimą atsakovams teisme, kurios siekia 2200 eurų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
