Tauragiškis E. K. anksčiau niekada nėra mynęs teismų slenksčio kaip kaltinamasis. Tačiau šie metai jam buvo kitokie. Avariją mieste sukėlusiam vyrui teko už tai atsakyti. Jo sužalotas žmogus po eismo įvykio pateko į medikų rankas, jam prireikė operacijos. Teisme paaiškėjo, kiek vertos nukentėjusiojo kančios.
Bylos duomenimis, praėjusių metų rugsėjo 20 d., apie 18 val., Tauragėje, Dariaus ir Girėno g., 1948 m. gimęs E. K., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisykles – važiuodamas didesniu nei leistina greičiu, maždaug 77 km/val. esant žaliam šviesoforo signalui nepraleido priešpriešiais atvažiavusio ir į kairę sukusio automobilio, kurį vairavo J. R. Automobiliai susidūrė.
Kaltinamasis E. K. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį „Saab“, buvo blaivus. Jis lėkė pirma eismo juosta link Taurų parko. Kaltinamasis neslėpė, kad artėdamas link šviesoforu reguliuojamos sankryžos viršijo greitį. Į sankryžą jis įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. E. K. nepastebėjo nukentėjusiojo automobilio, nes, kaip sakė teisme, buvo išsiblaškęs, tuo metu perjunginėjo radiją. Sankryžoje jis atsitrenkė į nukentėjusiojo automobilio dešinę pusę ir nuo smūgio jo automobilį nubloškė.
Po įvykio E. K. priėjo prie nukentėjusiojo, prašė žmonių iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Dėl padaryto nusikaltimo teisme vairuotojas sakė besigailintis, atsiprašė nukentėjusiojo. Vyras kalbėjo, kad šis įvykis buvo pamoka visam gyvenimui.
O nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad prieš jam įvažiuojant į sankryžą, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, dar laukė, kol pravažiuos abiem eismo juostomis iš kitos pusės važiuojantys automobiliai. Kai jų neliko, nukentėjusysis suko į kairę pusę, buvo įjungęs posūkio signalą, degė priekiniai žibintai.
Po eismo įvykio jis atsidūrė ligoninėje, atlikus tyrimus medikai jam nustatė dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius. Ligoninėje nukentėjusiajam buvo atlikta kojos operacija. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad padarytos žalos nereikalaus, nes draudimo bendrovė ir pats kaltinamasis jam atlygino turtinę ir neturtinę žalą.
Nukentėjusysis J. R. prieš tai buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 4 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 824,60 eurų turtinės žalos priteisimo, taip pat 600 eurų proceso išlaidų atlyginimo. Draudimo kompanija jam išmokėjo 3642 eurų neturtinės žalos ir 672,9 eurų turtinės žalos, o kaltinamasis apmokėjo bylinėjimosi išlaidas.
Kas avarijos kaltininkas, pareigūnams padėjo išsiaiškinti sankryžoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Kaltinamasis nuteistas nebuvo. Nukentėjusiajam su juo susitaikius byla nutraukta prokuroro prašymu. Nors E. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vis tiek turės per 2 mėnesius sumokėti 500 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.