15-metę merginą sekso preke pavertęs tauragiškis A. Š. (gim. 1971 m.) buvo nuteistas už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, disponavimu pornografinio turinio dalykais, tačiau nukentėjusiąją kitam vyrui pardavęs vyras iš pradžių Klaipėdos apygardos teisme buvo išteisintas dėl vaiko pirkimo ir pardavimo. Pirmosios instancijos teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad nukentėjusioji esą galėjo pati naudotis gautais pinigais, dalį jų atiduodama A. Š. Prokurorai tokį nuosprendį apskundė. Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pasiekusioje byloje šių metų balandžio 21-ąją buvo padėtas taškas.
Kaltinimai dėl vaiko pardavimo ir pirkimo Klaipėdos apygardos teisme dar 2018 m. buvo panaikinti ne tik A. Š., bet ir su nepilnamete už atlygį lytinių santykių turėjusiam tauragiškiui V. G. (gim. 1980 m.).
Nukentėjusioji dar 2018 m. Klaipėdos apygardos teisme pasakojo, kad kaimynystėje gyvenęs A. Š. ją priglausdavo, kai tėvai pradėdavo gerti, pyktis ir ji nenorėdavo likti namuose. Kur kas už ją vyresnis vyras ėmė patarti jai, kaip dėti skelbimus į internetą, kuriame siūlomi lytiniai santykiai. Panašius skelbimus netrukus, anot nukentėjusiosios, ėmė rašyti ir pats A. Š. Kartą sulaukta skambučio – į skelbimą atsiliepė V. G. Nepilnametė patvirtino turėjusi su juo lytinių santykių, V. G. esą už tai sumokėjo 50 eurų, kitą kartą atvežė papuošalų.
Bylos duomenimis, buvo padarytos ir nuogos nepilnametės fotografijos, dalį kadrų užfiksavo A. Š.
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. A. Š. atseikėjo 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo. Buvo nuteistas ir sekso pirkėjas – dėl privertimo lytiškai santykiauti ir disponavimo vaikų pornografija V. G. paskirta 18 830 eurų bauda. Kadangi abu vyrai buvo išteisinti dėl vaiko pirkimo ir pardavimo, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Ruslanas Ušinskas šį teismo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Prokuroras skunde nurodė, kad vaikas savaime dėl savo amžiaus yra pažeidžiamas, todėl bet koks jo išnaudojimas nepaisant to, ar jis su tuo sutiko, yra neteisėtas. R. Ušinskas teisme teigė, kad nukentėjusioji vykdė visus A. Š. nurodymus, naudojosi savo įtaka ir autoritetu. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. Š. pardavė vaiką siekdamas, kad jis būtų seksualiai išnaudojamas prostitucijai, ir pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos. Teismas pakeitė bausmę ir skyrė jam 8 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo. O V. G. buvo išteisintas dėl privertimo lytiškai santykiauti pasinaudojant asmens priklausomumu. Teismas paskirtą baudą V. G. sumažino iki 6 402 eurų.
Iš V. G. nukentėjusiajai priteista 700 eurų neturtinės žalos, iš A. Š. – 1500 eurų.
Prokurorai nesutiko su tokiu nuosprendžiu. Byla pradėta nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Generalinės prokuratūros prokurorė skunde, kad V. G. suprato, jog mergina yra nepilnametė.
„Iš V. G. bendravimo su nukentėjusiąja pobūdžio (jam buvo siunčiamos jos nuogos nuotraukos, taip pat objektyviai jis ją pats matė, atlikdamas lytinius santykius), jo gyvenimiškosios (vedęs, turi penkis vaikus, iš kurių dvi mergaitės yra panašaus į nukentėjusiąją amžiaus) ir seksualinės (teigia turėjęs daug seksualinių partnerių) patirties, jo pakartotinis teiravimasis nukentėjusiosios apie jos amžių, turint informacijos, kad ji galimai lanko mokyklą, jau kartą turėjus su ja atlygintinių lytinių santykių, rodo ne V. G. siekį išsiaiškinti tikrąjį nukentėjusiosios amžių, o rizikavimą jo neišsiaiškinus dar kartą susitikti ir lytiškai su ja santykiauti“, – pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, V. G. pripažinęs kaltu ir dėl nepilnamečio privertino lytiškai santykiauti,
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) Socialinio darbo vadovė Žaneta Morkūnaitė „Tauragės žinioms“ sutiko plačiau papasakoti apie šį atvejį
– Jūs neretai susiduriate su prekybos žmonėmis aukų istorijomis. Šioje byloje minima, kad A. Š. pasinaudojo nukentėjusiosios nepilnametės naivumu, jaunu amžiumi, patiklumu. Iš to, ką matote teismų salėse ir girdite nukentėjusiųjų pasakojimuose, kokias taktikas dažniausiai naudoja nusikaltėliai, norėdami išnaudoti kitus žmones? Kokie tai būna asmenys? Kaip jie prisivilioja aukas?
– Aukų verbavimo strategijos yra labai individualios. Verbuotojai aukas stengiasi pažinti asmeniškai, o tai reiškia, kad atsiranda galimybė pasinaudoti jų pažeidžiamumu, silpnomis aukų vietomis, pomėgiais. Šiuo atveju pabrėžtina, jog pats verbuotojas A. Š. yra iš tos pačios socialinės aplinkos, kaip ir auka. Jis stengėsi kuo arčiau prieiti prie aukos, sudaryti dosnaus, patikimo ir padėti norinčio asmens įvaizdį. Palaikė nuolatinį kontaktą su mergaite, siūlydavo jai finansinę bei kitokią pagalbą, artimai bendravo ir su aukos tėvais. Dar daugiau – paauglė buvo įsitikinusi, jog šis penktą dešimtį bebaigiantis, ne kartą teistas vyras jai puoselėjo karštus jausmus, tad ir ji ištikimai vykdė jo prašymus. O tų prašymų esmė išties baisi – santykiauti su suaugusiais vyrais už pinigus.
– Ar tiesa, kad į prekybos žmonėmis tinklą dažniau patenka asmenys iš asocialių šeimų?
– Į prekybos žmonėmis tinklą gali pakliūti visi, tik pastebima, jog asmenys iš probleminių šeimų į jį patenka dažniau. Aukomis gali tapti žmonės, kurie yra fiziškai, psichologiškai, ekonomiškai pažeidžiami ir kurie neturi pakankamai vidinių jėgų arba išorinės pagalbos bei paramos. Prekeiviai žmonėmis dėl įsivaizduojamos arba realios galios pasinaudoja šių asmenų priklausomybe, nesaugumu, pavyzdžiui, šios bylos atveju buvo pasinaudota situacija šeimoje – apleisti vaikai iš karto patenka į nusikaltėlių akiratį. Nukentėjusioji mergina augo girtaujančių, nerūpestingų, stokojančių savo vaikams meilės, šilumos tėvų šeimoje. Ją supo skurdi aplinka, nepriežiūra. Jau būdama 10-ies pirmą kartą pravėrė vaikų globos namų duris.
– Kalbama ir apie prostitucijos pirkėjų atsakomybę. Ar tiesa, kad sekso pirkimo paslaugomis, kiek jums tenka susipažinti su bylomis, dažniau pasinaudoja asocialūs asmenys, ar tai gali būti ir turtingi, geros reputacijos žmonės?
– Sekso pirkėjai dažnai yra beveidžiai ir saugiai slypi prostitucijos šešėlyje, tyliai nešdami pinigus prostitucijos industrijai. Tai eiliniai, statistiniai vyrai, įvairaus amžiaus (ir nepilnamečiai, ir solidaus amžiaus), įvairios šeiminės padėties, išsilavinimo ir profesijos, atstovaujantys skirtingiems visuomenės sluoksniams. Vienintelė bendra savybė – šie vyrai turi pakankamai pinigų nusipirkti kito žmogaus kūną. Šiandien kalbame apie vieną iš labai retų prekybos vaikais bylų, kurioje yra nubaustas sekso pirkėjas.
– Ar galite papasakoti, kaip KOPŽI sužinojo apie šią istoriją?
– Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą mums pranešė Tauragės apskrities policijos tyrėja Vaida Knystautienė, kuri vykdė tyrimą. Pareigūnė papasakojo apie išnaudotos nepilnametės atvejį, prašė mūsų centro įsitraukti į pagalbos teikimą nukentėjusiajai.
– Viename nuosprendžių apie nukentėjusiąją rašoma: „Aplinka, suaugusieji suvokiami kaip grėsmės šaltinis, jais nepasitikima, stebimos ryškios gynybos reakcijos“. Minimos ir tokios emocijos kaip gėda, kaltė, beviltiškumas. Tikriausiai tai yra dažna nuo seksualinės prievartos nukentėjusių nepilnamečių asmenų reakcija, tiesa?
– Taip, šios reakcijos labai dažnos, ypač, kai kalbame apie seksualiai išnaudotus nepilnamečius. Dėl seksualinio išnaudojimo ir dėl iki tol buvusių nepalankių gyvenimo sąlygų šeimoje paauglė patyrė gilių psichologinių traumų. Aukai teko nueiti neapsakomai sunkų gijimo, savęs priėmimo kelią.
Ši byla privertė susimąstyti apie tai, kas gi yra socialinis darbas su šeima, ar tai tik šeimos moralizavimas dėl netinkamo elgesio, šaldytuvo patikrinimas, planų sudarinėjimas, ar vis dėlto pirmiausia tai yra vaiko interesų gynimas, bekompromisinis pokyčių reikalavimas. Mus nustebino ilgai trukęs tarnybų nesikišimas, atrodo, visi matė ir žinojo, jog nukentėjusioji dažnai lankydavosi pas į senelius jai tikusį kaimyną, ten beveik ir gyvendavo, visi numanė, kas ten vyksta, tačiau nesiėmė jokių veiksmų.
– V. G. teisinosi, kad neprivertė nukentėjusiosios lytiškai santykiauti, negalėjo suvokti, kad ji jaunesnė nei 18 metų. Tikriausiai dažnai tokią gynybinę versiją centro darbuotojams tenka girdėti teismuose, tiesa?
– Tiek iš pačių teisiamųjų, tiek iš jų advokatų lūpų dažnai girdime daugybę „slidžių“ teiginių apie nukentėjusiųjų „norą santykiauti su jas perkančiais vyrais“, apie jų buvimą „patyrusiomis“. Šiuos „argumentus“ nuolat girdime ir iš platesnės visuomenės: „joms patinka“, „jos sutiko“. Nepadėkime vaikų pirkėjams išsisukti nuo atsakomybės, nė viena auka netrokšta būti išnaudota.
– Kaip jūs vertinate tai, kad iš V. G. nukentėjusiajai priteista 700 eurų neturtinės žalos, o iš A. Š. – 1,5 tūkst. eurų žala. Ar tai adekvati suma lyginant su tuo, kokias psichologines žaizdas patyrė nukentėjusioji nuo seksualinės prievartos?
– Mūsų manymu, skirtos žalos atlyginimo sumos yra per mažos, kadangi kalbame apie prekybos vaikais nusikaltimą.
