Daiva SITNIKIENĖ
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas įsigaliojo 2011-ųjų gruodį. Kaip šis įstatymas policijos pareigūnams atrišo rankas kovoje su smurtautojais, kokios jo spragos ir kaip geriau bendradarbiauti suteikiant pagalbą nukentėjusiesiems, apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai aptarė su Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro vadove. Į susitikimą svečio teisėmis žiniasklaidos iniciatyva pakviestos ir pernai pavasarį įkurto Socialinės paramos skyriaus Moterų krizių centro atstovės prisipažino šioje srityje dar neturinčios nei įgūdžių, nei patirties.
Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su policija, todėl šiam centrui pranešama apie psichologinę, konsultacinę ir teisinę pagalbą sutinkančias gauti smurtą patyrusias moteris. Moters užimtumo ir informacijos centras bendradarbiavimo sutartį yra pasirašęs ir su Moterų krizių centru.
Kaip pasitarimo dalyvius informavo Policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Sigitas Sirvydas, pernai apie smurtą artimoje aplinkoje apskrities policijos pareigūnams pranešta 1705 kartus, apie daugumą atvejų informavo medikai. 739 atvejais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, konstatavus, kad smurto nebuvo arba jis buvo ne artimoje aplinkoje. Dėl smurtaujančių šeimos narių pernai policija pradėjo 622 ikiteisminius tyrimus.
529 atvejais – tai sudaro 80 procentų – visų nukentėjusiųjų yra moterys, tačiau pareigūnai neslėpė, kad vyrai būdavo sužaloti stipriau. Daugiausiai – 443 smurto atvejai užfiksuoti tarp sutuoktinių ar sugyventinių. Užregistruoti trys atvejai, kai nuo tėvų nukentėjo vaikai, ir 65 atvejai, kai tėvai nukentėjo nuo vaikų. 51 atveju mušėsi broliai ir seserys.
Pasak komisariato viršininko Remigijaus Rudmino, šie skaičiai neatspindi realios padėties, apie daug faktų policijai nežinoma, kadangi ne visi dėl smurto kreipiasi į pareigūnus. Dauguma vis dar mano, kad ši problema neturi išeiti už šeimos ribų. Komisaras žiniasklaidos paprašė aktyvinti visuomenę, kad faktai apie smurtą dažniau pasiektų teisėsaugininkus.
Į pagalbą smurtą šeimoje kenčiančioms moterims ateina Moters užimtumo ir informacijos centras. Tačiau pagalbos turi norėti smurtą patyrusi moteris, tik tokiu atveju policijos pareigūnai šiam centrui perduoda kontaktinius nukentėjusiųjų duomenis. Tauragės, Šilalės, Pagėgių ir Kelmės rajonus kuruojantis Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras pernai per paskutinius tris mėnesius iš policijos gaudavo po 10, 12 ir 15 pranešimų apie nukentėjusias moteris. Anot centro vadovės Nijolės Meilutienės, daugelis moterų slepia, kad jos vyras smurtauja, dar nemažai moterų smurtą toleruoja. Smurtaujančios šeimos vaikai neretai ima šlapintis į lovą, šeimoje kyla įvairių psichologinių problemų, smurtą patiriančios moterys suserga įvairiausiomis ligomis. Baisiausia, kad smurtautojo elgesys visuomenėje vis dar pateisinamas tuo, jog jis buvo išgėręs, neva taip elgtis jį paskatino alkoholis.
Pasak Policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko Aurimo Banio, viena problemų, kurios kyla pareigūnams atliekant tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje, yra šio įstatymo ir Baudžiamojo kodekso nesuderinamumas – nukentėjusios moterys atsisako vykti pas teismo medicinos ekspertus, dar blogiau – nukentėjusioji kreipiasi į Policijos komisariatą ir reikalauja paleisti ją sumušusį vyrą, nes nėra kam dirbti ūkio darbų, palikti vaikų arba pykčiui atlėgus moteris pareigūnams aiškina apie smurtą sumelavusi.
Tiek policijos pareigūnai, tiek visuomeninės organizacijos vadovė pristatė užsienio šalių patirtį kovojant su smurtu ir teikiant pagalbą smurto aukoms. Diskutuota, kaip būtų galima pagerinti bendradarbiavimą tarp policijos ir organizacijų, teikiančių pagalbą nuo smurtautojų nukentėjusioms moterims, ieškota būdų, kaip įprastas prevencines priemones taikyti efektyviau.
