Kiekvienos perkūnijos metu žybsi žaibai, kurie yra didžiausia grėsmė perkūnijos metu. Žaibai – tai elektros išlydis tarp debesų ir žemės. Žaibas niekada netrenkia tiesia linija. Elektra nuteka į žemę pačiu lengviausiu keliu – drėgniausiomis oro vietomis, kuriose yra daugiau laidžių elektrai dalelyčių. Trenkdamas žaibas sukelia gaisrą, užmuša žmones, gyvulius.
Kiekvieną dieną pasaulyje siaučia apie 40 tūkstančių audrų su perkūnija ir žaibais, kas sekundę blyksi 117 žaibų, kai kurie jų pataiko į žmones. Kaip nuo jų apsisaugoti?
Geriausia apsauga – būti patalpoje, ypač jeigu pastatas turi žaibolaidį. Būnant patalpoje žaibo metu reikia sandariai uždaryti langus, duris, ventiliacijos angas, dūmtraukius, išjungti iš elektros visus elektros prietaisus, atjungti lauko antenas. Reikia stengtis kuo mažiau judėti, būti kuo toliau nuo langų, židinių, krosnių ar didelių metalinių daiktų.
Važiuojant automobiliu per audrą, geriausiai būtų sustoti žemesnėje vietoje, kelkraštyje, toliau nuo aukštų objektų, įsijungti avarinius žibintus, įtraukti anteną, uždaryti langus, duris ir ramiai, stengiantis nesiliesti prie metalinių daiktų, palaukti, kol žaibai nutols. Žaibuojant važiuoti atvira transporto priemone – negalima.
Jeigu žaibuojant esate atviroje vietoje, būtinai reikia nusiimti visus metalinius daiktus ir pasitraukti nuo jų kelių metrų atstumu. Pavojingiausia, kai perkūnijos griausmą lydi žaibo tvyksnis. Taigi, jei žaibas čia pat, reikia atsitūpti suglaustomis kojomis ir nuleista galva kuo toliau nuo kitų žmonių, geriau dauboje. Ant žemės nepatartina gulti, nes sąlyčio plotas su žeme turi būti kuo mažesnis.
Negalima stovėti po atviroje vietoje stovinčiu vienišu medžiu. Dažniausiai žaibas trenkia į ąžuolą, kaštoną, guobą. Retai žaibai trenkia į eglę, pušį, buką ir visai retai į klevus, beržus. Žaibui užklupus miške, slėptis reikia krūmuose, žemose vietose, nes žaibas paprastai trenkia į aukščiausią vietą. Reikėtų vengti visų aukštų objektų: bokštų, vielinės tvoros, telefono, elektros stulpų, nepatartina būti arti geležinkelio pylimo.
Jei žaibuoti pradėjo plaukiant valtimi, kuo skubiau reikia irtis į krantą. Jei žaibuoti pradėjo besimaudant, nedelsiant reikia skubėti į krantą. O išlipus iš vandens skubėti kuo toliau nuo pakrantės, nes vanduo – labai geras elektros laidininkas, o drėgnas pakrantės smėlis taip pat labai gerai praleidžia elektrą. Kai žaibas trenkia kur nors netoliese, elektros srovė keliauja vandeniu ir drėgnu pakrantės smėliu.
Labai pavojingas ir mįslingas reiškinys – kamuolinis žaibas. Pamačius tokį žaibą, reikia sustoti ir nejudėti, o jeiyra kokia nors priedanga (medis, medinė tvora, didesnis baldas) – pasislėpti už jos. Jeigu kamuolinis žaibas reaguoja į judesį ir nėra kur pasislėpti, geriausiai gultis ant žemės ir rankomis užsidengti galvą. Nebandykite nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.
Parengė Tauragės apskrities priešgaisrinės valdybos Civilinės saugos skyrius
