Paulius TUMOSA,
nepriklausomas žurnalistas
Lietuvos muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija ir kitos institucijos kovoja su kontrabanda Lietuvoje. Tačiau, regis, nepakankamai. Pernai visų Lietuvos teisėsaugos tarnybų pareigūnai sulaikė apie 200 mln. vnt. nelegalių rūkalų. Lietuvos muitinės sulaikytų cigarečių vertė siekia 30 mln. litų. Palyginti su 2008 m. sulaikytų cigarečių mastai išaugo beveik 90 proc.
Aukščiausios bausmės – retenybė
Muitinės Kriminalinės tarnybos pateiktais duomenimis, per du pirmuosius šių metų mėnesius Lietuvos muitinė jau sulaikė apie 50 mln. vnt. kontrabandinių cigarečių – beveik pusę pernai sulaikytų nelegalių rūkalų kiekio. Tačiau, atrodo, kontrabandininkai griežtų bausmių nebijo. Už vertimąsi kontrabanda gresia bauda iki beveik 40 tūkst. litų arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tačiau daugelis už nelegalių rūkalų gabenimą per sieną sulaukia gerokai švelnesnių bausmių. Daugelis jų į kalėjimą nesėda, o paleisti teismo salėje ir toliau verčiasi kontrabanda.
Dažniausiai Lietuvos teismų praktika, skiriant bausmes asmenims už tokį nusikaltimą, apsiriboja piniginės bausmės skyrimu – tai sudaro 93 proc. visų teismo skiriamų bausmių. Maksimali bauda, numatyta už tokio pobūdžio pažeidimus, – 300 MGL teismų praktikoje 2006–2008 m.buvo taikyta tik du kartus. Taigiasmenims dažniausiai buvo skiriamos baudos, kurių dydis nesiekia nė pusės Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos baudos dydžio!
Lietuvos teismai, išnagrinėję baudžiamąsias bylas, susijusias su akcizinių prekių nelegalia apyvarta, 2006–2008 m. 245 asmenims skyrė pinigines bausmes – baudas, 19 asmenų – laisvės atėmimą ir tik 2 asmenims – baudą ir laisvės atėmimą.
Iš cigarečių kontrabandos pelnas siekia 500 proc. Organizuotas nusikalstamumas įsitraukė į cigarečių kontrabandos verslą, kadangi jame per labai trumpą laiką galima uždirbti didelį pelną – 100000 cigarečių uždirba apie 10000 JAV dolerių. Apsimoka. Bausmės už cigarečių kontrabandą mažos palyginti su šaunamųjų ginklų ir narkotikų kontrabanda. Be to, požiūris į cigarečių kontrabandą visuomenėje daug švelnesnis nei pastarųjų.
„Bausmės nepakankamos“
Vidutinis Lietuvos teismuose 2006–2008 m. skirtos baudos dydis buvo apie 14 tūkst. Lt, tai sudaro apie 108 MGL. Pasak Muitinės Kriminalinės tarnybos atstovo spaudai Gedimino Kulikausko, „akivaizdu, kad skiriamos baudos nesiekia net pusės dydžio, numatyto Baudžiamajame kodekse. Taip pat pastebėtina, kad neužfiksuota nė vieno atvejo, kai baudžiamoji atsakomybė būtų taikyta juridiniam asmeniui. Manau, kad bausmės nėra pakankamos. Bausmių skyrimo teismuose praktikoje nėra atsižvelgiama į atskleistos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir žalos valstybės biudžetui mastą. Teismo skiriamos baudos dydis beveik visais atvejais nepadengia valstybės biudžetui daromos žalos dydžio ir valstybės patiriamų išlaidų, vykdant baudžiamąjį persekiojimą nelegalios akcizais apmokestinamų prekių apyvartos kontrolės srityje. Kita vertus, manytume, kad bausmės, skiriamos asmenims už kontrabandą, turėtų būti orientuotos į finansinio pobūdžio poveikio priemones, tai yra pinigines bausmes – baudas, o laisvės atėmimo bausmė turėtų būti taikoma tik šių nusikalstamų veikų organizatoriams. Galima tik pastebėti, jog daugelyje vakarų valstybių asmeniui, gabenusiam kontrabandines prekes, skiriama bauda, taip pat jis privalo įvykdyti mokestinę prievolę valstybei, sumokėti visus mokesčius“.
Informatikos ir ryšių departamento Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus vedėjas Brunonas Aranauskas pateikė gluminančius skaičius: „2009 m. buvo užregistruota 138 nusikalstamos veikos, susijusios su kontrabanda. Teismai priėmė apkaltinamuosius nuosprendžius 22 asmenims, iš jų 17 asmenų buvo skirtos baudos ir 5 asmenims laisvės atėmimas ikiaštuonerių metų“.
„Arčiau Nemuno“
Kas slepiasi už to, kad nusikaltėliai paleidžiami į laisvę arba sulaukia itin švelnių bausmių? Gal kontrabanda maitina politines partijas? Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas įtaria, kad kai kurios partijos finansuojamos iš kontrabandos lėšų.
Kovo pradžioje A. Anušauskas užsiminė turįs informacijos, kad kontrabanda padeda išgyventi kai kurioms partijoms, tačiau jis atsisakė nupasakoti smulkiau apie turimą informaciją ir neįvardijo įtariamų partijų.
„Man iš principo nelabai svarbu, kokios tai partijos. Svarbu, kad toks neteisėto finansavimo principas būtų išgyvendintas“, – sakė A. Anušauskas.
Jis tik užsiminė, kad kalba apie partijų veikimą tose savivaldybėse, kurios yra arčiau Kaliningrado srities. „Taip, į tą pusę, arčiau Nemuno“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Kontrabandos šešėlis yra kritęs ir ant buvusio Tauragės mero Roberto Piečios bei jo sūnaus. R. Piečia šių metų pradžioje iš mero pareigų atsistatydino dėl „asmeninių priežasčių“. Tačiau savuose rateliuose kalbama, kad merą iš posto galėjo nuversti ir galimi ryšiai su kontrabanda.
Tikrai prie Nemuno
Pagėgių policijos komisariato pateiktais duomenimis, Pagėgių savivaldybės vicemero Remigijaus Špečkausko šeima taip pat siejama su kontrabanda. Jo sūnus Tadas Špečkauskas 2008 m. pabaigoje spruko nuo Pagėgių pasieniečių. Bėglys dėvėjo juodą kaukę – taip jis slėpėsi nuo pasieniečių akių. Pareigūnai ėmė stabdyti šį automobilį, tačiau jo vairuotojas reikalavimui nepakluso, padidino greitį ir maždaug 160 km per val. greičiu nulėkė Šilutės link.
Pasieniečių persekiojamas automobilis pavojingai manevravo, blokavo jį mėginusį aplenkti pareigūnų visureigį, kėlė mirtiną pavojų kitiems eismo dalyviams. Nors vairuotojas buvo įjungęs priekines šviesas, tačiau galiniai žibintai buvo specialiai išjungti. Galiausiai jis nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į pakelės medį ir nulėkė į griovį. T. Špečkausko vairuojamame automobilyje buvo išimtos visos keleivių sėdynės, numeriai uždengti. Už šį nusikaltimą jis gavo vos 3500 Lt baudą.
Tėvo R. Špečkausko manymu, tai neturėtų būti priežastis jam pasitraukti iš vicemero pareigų.
Neseniai iškilo viešumon ir abejonių dėl vandens telkinių nuomos sutarčių pasienio zonoje skaidrumo. Nemuno dešinįjį intaką Gėgę mėgėjiškai žūklei kelerius metus vietos valdžia nuomojo R. Špečkausko vadovaujamai viešajai įstaigai. Kontrabandos srautai šioje teritorijoje buvo didžiausi.
Į kontrabandos verslą puikiai įsisukę ir kai kurie pasieniečiai. Vienoje organizuotoje grupėje, kuri buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, susibūrę 20 žmonių. Toje grupėje buvo ir keturi pasieniečiai iš Tauragės. Nuo 2005 metų iki dabar nušalinta per 20 pasienio pareigūnų, kurie dalyvavo gabenant kontrabandą.
Kaltina vieni kitus
„Laisvas laikraštis“ teigia, kad Seimo Antikorupcijos komisijai pirmininkaujantis Kęstas Komskis kovą gyrėsi, jog žino visą kontrabandininkų sistemą. Buvęs Pagėgių meras laikraščiui teigė: „Aš daug metų išdirbęs Pagėgių savivaldybėje ir puikiai žinau, kokia yra sistema. Kontrabandai vadovauja tauragiškiai, Švinius ir taip toliau“.
„Ant sienos buvo nutverta didelė siunta – „fūra“ su cigaretėmis. Po to atsistatydino Tauragės meras liberalcentristas Piečia. Aš turiu tikrų duomenų, kad tai ne pačio mero, bet jo sūnaus bei Šviniaus krovinys“, – turimais duomenimis „Laisvam laikraščiui“ gyrėsi K. Komskis.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasmerkė K. Komskį. Ji siūlo atleisti opozicijos deleguotą Antikorupcijos komisijos pirmininką iš pareigų. I. Degutienės nuomone, Antikorupcijos komisijos pirmininkui nedera viešai girtis žinant, kaip veikia kontrabandinė sistema, kas jai vadovauja, ir nesiimti jokių veiksmų. Pats K. Komskis išsižada savo žodžių. Jis sako: „Viešoje erdvėje nurodomi faktai yra pačių žurnalistų interpretacijos“.
K. Komskio paminėtas Arūnas Pukelis, pravarde Švinius, apgailestauja, kad yra „tokių žmonių, kurie negalvoja apie moralinę atsakomybę“. A. Pukelis sako: „Jei tai tiesa, tai Piečia būtų išvestas su antrankiais, būtų padarytas didelis šou. Yra tam tikros tarnybos, kurios yra atsakingos už tai ir gali pasakyti, kas užsiima kontrabanda, o kas – ne. Ne kažkokiam Komskiui iš Pagėgių žinot tokius dalykus. Neturiu teisės blogai kalbėti apie kitą žmogų. Tačiau pasakysiu tiek – žmogus išsikelti iš provincijos gali, bet provincija iš žmogaus – ne“, – pridūrė A. Pukelis.
Vienas garbingiausių Tauragės žmonių
K. Komskis garsėja ir tuo, kad 2009-aisiais yra apdovanotas Tauragės apskrities Garbės ženklu, kuris skiriamas itin nusipelniusiems Tauragės krašto gyventojams, garsinantiems Tauragės apskritį. Kaip informavo Tauragės apskrities viršininko administracijos atstovė Sonata Jurgilienė, prašymą Tauragės apskrities viršininko administracijai Kęstą Komskį apdovanoti šiuo garbingu ženklu pateikė... jo brolis Virginijus Komskis, dabartinis Pagėgių meras.
Tiesa, komisija, kuri patariamuoju pobūdžiu svarsto, kam turėtų atitekti Garbės ženklas, K. Komskį įrašė sąrašo gale kaip mažiausiai nusipelniusį Tauragės apskričiai iš pateiktų kandidatų. Deja, lemiamą žodį tarė tuometinė Tauragės apskrities viršininkė Irena Ričkuvienė. Ji šį apdovanojimą nusprendė suteikti ir K. Komskiui.
Tauragės apskrities viršininko pavaduotojas, Garbės ženklo skyrimo komisijos narys Raimondas Matemaitis buvo nešnekus, tačiau pripažino, jog jam atrodė keista, kad komisijai nepritarus I. Ričkuvienė vis dėlto skyrė šį garbingą apdovanojimą K. Komskiui.
Tuo metu Tauragės Garbės ženklą gavęs ir Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros docentas Vytenis Almonaitis pasipiktino šio ženklo skyrimu K. Komskiui. Jis atsisakė kartu su politiku fotografuotis atminimo nuotraukai. Šiandien V. Almonaitis sako: „Pasiteiraukite pirmo sutikto Pagėgių krašte žmogaus. Ir Jums bus paaiškinta, kokią „tvarką“ Pagėgiuose įvedė šis išties „gabus“ asmuo. Pagėgiuose, mano nuomone, padėtis labai bloga. Per dvi kadencijas susidarė toks neofeodalinis ūkis, kai viskas priklauso nuo vienos partijos, ypač nuo vieno asmens. Visi, kuriems tokia „tvarka“ nepatinka, yra vienu ar kitu būdu verčiami paklusti, baudžiami. Kiek tai liečia mane asmeniškai, tai už mane jau viską pasakė opozicinių politinių partijų atstovai pasirašydami pareiškimą „Dėl Pagėgių 700 metų jubiliejaus sužlugdymo“, – sako V. Almonaitis.
Garbės ženklo apdovanojimą K. Komskiui skyrusi I. Ričkuvienė, šiuo metu dirbanti Vidaus reikalų ministerijoje, tepasakė: „Nemačiau priežasčių, kodėl negalėjau jam skirti šio apdovanojimo“.
Tvarka Pagėgiuose
Beje, įdomus faktas – Pagėgių savivaldybės taryboje yra 21 narys, 13 jų – partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai. Penkių seniūnijų šeimininkai – taip pat „tvarkiečiai“. Tik trims Pagėgių savivaldybės teritorijoje įsikūrusioms bendruomenėms iš keliolikos vadovauja ne partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai.
„Tvarkiečiai“ vadovauja ir svarbiausiems šios savivaldybės administracijos skyriams, nemažai savivaldybės administracijos darbuotojų taip pat yra šios partijos nariai arba jais yra jų šeimų nariai. Projektų įgyvendinimą ir investicijas koordinuojančiam savivaldybės Ekonominės plėtros skyriui vadovauja partijos „Tvarka ir teisingumas“ narė Loreta Razutienė, Finansų ir Buhalterinės apskaitos skyrių vedėjų Rūtos Fridrikienės ir Zitos Stanišauskienės sutuoktiniai priklauso tai pačiai partijai. Savivaldybės Vidaus audito skyriaus vedėja ir jaunimo užimtumu besirūpinanti koordinatorė – taip pat šios partijos narės.
Dauguma Pagėgių savivaldybės verslo įmonių ir žemės ūkio subjektų valdomos „tvarkiečių“ ir jų rėmėjų. Pastarosios partijos nariai valdo ir savivaldybės kontroliuojamas įstaigas (UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“, VšĮ Pagėgių PSPC).
Pagėgių savivaldybėje platinami du Šilutės rajono laikraščiai, kuriuose yra puslapiai, skirti Pagėgių krašto aktualijoms. Laikraštyje „Pamarys“ dirba Pagėgių savivaldybės tarybos frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Edmundas Mieliulis. Kitame Pagėgiuose platinamame laikraštyje „Šilokarčema“ ne kartą buvo paviešinti vietinės valdžios korupcijos atvejai, nelegalios statybos, valdininkų ir politikų savivaliavimo atvejai.
„Šilokarčemos“ redakcija teigia, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ aktyvistai ne kartą siekė įvairiomis priemonėmis užgniaužti „Šilokarčemoje“ publikuojamą kritiką jų atžvilgiu. „Tvarkiečių“ pasirinktos priemonės sukėlė ir pagėgiškių, ir politikų opozicionierių nepasitenkinimą. Redakcijos teigimu, prekyba laikraščiu „Šilokarčema“ uždrausta R. Špečkausko šeimos įmonei priklausančiose parduotuvėse Natkiškių ir Kentrių miesteliuose, V. Komskio šeimos įmonei priklausiančioje parduotuvėje Vilkyškių ir Lumpėnų kaimuose bei K. Komskio sūnaus Kęstučio įmonei priklausiančioje prekybos vietoje Panemunėje. UAB „Admarta“ savininkai, kuriems priklauso prekybos centras Pagėgiuose „Nora“, komercines patalpas nuomoja iš Seimo nario, „tvarkiečio“ K. Komskio sūnaus Kęstučio. Neoficialių šaltinių teigimu, „Admartos“ savininkams buvę pagrasinta – jei prekiaus laikraščiu „Šilokarčema“, su jais bus nutraukta nuomos sutartis.
Laikraščio „Šilokarčema“ leidėjai keletą mėnesių laikraštį per Lietuvos pašto skyrius platino nemokamai tose vietovėse, kur buvo uždrausta prekyba. Pašto skyriuose nusidriekdavo eilės norinčiųjų gauti nemokamą numerį.
Be to, 2007-ųjų vasarą Pagėgių turgaus prekeiviai gavo UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ pranešimus apie tai, kad nuo rugpjūčio 1 d. turgavietė bus uždaryta einamojo remonto. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad turgus laikinai perkeliamas į kitą vietą.
Turgaus vietoje buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, šalia kurios tuometinio mero K. Komskio sūnus Kęstutis pastatė didžiulį pastatą, kurį išnuomojo prekybos centrui.
