Ligonių kasos primena: reabilitacijos paslaugos teikiamos ištisus metus
Kasmet daugiausia stacionarinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų medicininės reabilitacijos paslaugų suteikiama vasarą. Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai pacientams primena, kad reabilitacijos įstaigos skirtos ne poilsiui, o gydymui ir paslaugos jose teikiamos nepaisant metų laiko.
„Kiekvienais metais gegužės–rugpjūčio mėnesiais ypač padaugėja tėvų, norinčių išsiųsti savo vaikus į sanatorijas. Todėl kai kuriose reabilitacijos įstaigose neretai susidaro eilės. Pavyzdžiui, pernai vasarą vaikams buvo suteikta 42 proc. visų stacionarinės reabilitacijos paslaugų ir jas šiltuoju metų laiku gavo dvigubai daugiau vaikų nei kitu metu. Vis dėlto reabilitacija skiriama ne tada, kai pacientui yra patogus metas, o tada, kai gydymas iš tiesų reikalingas. Sanatorijos skirtos ne poilsiui – į jas tiek vaikai, tiek suaugusieji siunčiami esant sunkioms ligoms ištisus metus“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Rimantė Venclovienė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad reabilitacijos paslaugos teikiamos ligoniams po sunkių operacijų, ligų ir traumų arba sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Tačiau daliai pacientų reabilitacija iš viso neskiriama dėl medicininių kontraindikacijų. Todėl pirmiausia pacientas turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją stacionare, kurie gali išduoti siuntimą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai gauti. Kiekvienu konkrečiu atveju šis gydytojas nustato reabilitacijos poreikį, trukmę ir sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatoriškai, ar stacionare. Tai priklauso nuo paciento būklės, ligos sunkumo ir biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų.
„Svarbu žinoti, kad dėl tos pačios ligos per vienerius kalendorinius metus suaugusiems žmonėms gali būti skiriamas vienas stacionarinės reabilitacijos kursas. Vaikams tokio apribojimo nėra: jei yra indikacijų, dėl tos pačios ligos jiems gali būti suteiktos stacionarinės reabilitacijos paslaugos ir kelis kartus per metus“, – pabrėžia R. Venclovienė.
Vaikus iki 8 metų į stacionarinės reabilitacijos įstaigas gali lydėti slaugantis asmuo. Jei vaikui daugiau nei 8 metai, kartu su juo galima vykti tik tuo atveju, jeigu vaikas yra neįgalus arba gydytojų konsiliumas nustato slaugos poreikį. Šiais atvejais Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos ne tik vaiko reabilitacijos paslaugos, bet ir jį slaugančiojo nakvynė bei maitinimas. Svarbu nepamiršti, kad tos pačios šeimos vaikus vienu metu gali lydėti tik vienas slaugantis asmuo.
Pacientą reabilitacijai siunčiantis gydytojas turi paaiškinti, kokios reabilitacijos paslaugos jam yra reikalingos ir informuoti, kuriose gydymo įstaigose reikiamos paslaugos yra teikiamos. Tačiau reabilitacijos įstaigą pacientas turi teisę pasirinkti pats. Visuomet rekomenduojame reabilitacijai rinktis tą įstaigą, kurioje laukimo eilės yra trumpiausios. Tai galima sužinoti ligonių kasų interneto svetainėje vaikų ir suaugusiųjų reabilitacijos įstaigų interaktyviose paieškose. Duomenis apie esamą laisvų vietų skaičių gydymo įstaigos atnaujina kiekvieną darbo dieną, todėl visuomet galima rasti aktualiausią informaciją.
Gydytojui paskyrus reabilitacinį gydymą, pacientui nereikia rūpintis jokiais dokumentais. Siuntimą elektroniniu būdu išrašo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, o pacientui tereikia telefonu susisiekti su pasirinkta reabilitacijos įstaiga ir suderinti atvykimo datą. Atvykęs į reabilitacijos vietą pacientas turės pateikti tik asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Ligonių kasos primena, kad siekiant užtikrinti reabilitacijos paslaugų prieinamumą tiems pacientams, kuriems jų labiausiai reikia, dalis stacionarinės reabilitacijos paslaugų nuo praėjusių metų sausio teikiama ir apmokama prioriteto tvarka. Todėl pacientus po infarkto, insulto, traumų, po operacijų dėl onkologinių ligų ar endoprotezavimo, vaikus ir itin sunkios sveikatos būklės pacientus reabilitacijos paslaugas teikianti įstaiga turi priimti pirmiausia.
VLK inform.
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti.
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
2019 metais Lietuva pateko į daugiausia alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką. Nuo 2015 iki 2019 metų vienam 15 m. ir vyresniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoholio kiekį pavyko sumažinti net 17 proc., iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro, kaip praneša Valstybės duomenų agentūra. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje srityje subalansuota politika, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mityba yra kone pagrindinis sveikatą lemiantis ir ligų riziką mažinantis veiksnys. Dėl to susimąstyti apie sveikos mitybos ir gyvensenos įpročių formavimą turėtų ne tik norintys sulieknėti ar išsigydyti nuo tam tikrų ligų, bet ir tie, kurie siekia visapusiškai pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Apie tai, kokią žalą organizmui kelia nesveika ir nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalbėjo gydytoja dietologė Rasa Dovidavičienė.
Dažniausiai, sužinojus onkologinės ligos diagnozę, pirmoji reakcija į šią žinią yra šokas. Žmogus negali patikėti, kad tai atsitiko būtent jam, jį užgriūva didžiulė psichologinė, emocinė ir fizinė našta. Kaip tinkamai elgtis, kai sergi pats arba onkologine liga serga artimas žmogus, kai atrodo, kad gyvenimas staiga ėmė ir sugriuvo? Išsamiau apie dažniausius sunkumus ir sveikatos stiprinimą kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė.
Vienišumas – tai jausmas, apibrėžiamas kaip ryšio nejautimas su kitais žmonėmis. Tai reiškia, kad vienišumą galima jausti net ir aplink save turint daug žmonių, tačiau neturint su jais gilesnio ryšio. Žmonės su negalia, kaip ir kai kurios kitos visuomenės grupės, gali būti pažeidžiami ir dažniau jausti vienišumą dėl to, kad visuomenėje vis dar vyrauja įvairios stigmos, kurios neretai skatina atstūmimą, trukdo kurti gilesnį ryšį.
„Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas pasakoja apie negalią turinčių vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos gerinimą ir teigia, kad norint suteikti pagalbą svarbu užtikrinti saugią erdvę tai padaryti.
Ligonių kasų specialistai dažnai sulaukia gyventojų klausimų dėl šeimos gydytojo skiriamų tyrimų, kurių atlikimo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Remiantis moksliniais tyrimais, rūkymas dažniausiai tampa įpročiu dar paauglystėje. Kuo jaunesnio amžiaus pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo taps priklausomas nuo nikotino.
Apie tai, kas tai lemia ir kodėl visi rūkymo būdai yra pavojingi sveikatai, kalbėjo Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad siekdama mažinti korupcijos apraiškas sveikatos sistemoje, taikys daugiau ir įvairesnių priemonių korupcijos rizikoms valdyti. Daug dėmesio bus skiriama visuomenės informavimui ir gydymo įstaigų vadovų įsitraukimui, kuriant įstaigose korupcijai atsparią aplinką.
Ligonių kasų specialistai primena, kad už magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, specialius medicininius drabužius ir kitas vienkartines medžiagas bei radiologinio tyrimo vaizdų kopijas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos gyventojams mokėti nereikia, nes išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Nuo kitų metų pradžios pacientai galės gauti ne tik šeimos gydytojo, bet ir slaugytojo konsultaciją. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus ir suteikti kitas paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.
Demencija yra viena dažniausių vyresnių žmonių negalios priežasčių. Tai lėtinis pažinimo funkcijų sutrikimas, kuris paveikia kasdienę žmogaus veiklą, buitinį, profesinį ir socialinį gyvenimą. Liga dažniausiai pastebima atsiradus kognityvinių funkcijų – atminties, kalbos, dėmesio, planavimo, sprendimų priėmimo ir kt. sutrikimams.
Mes visi esame sukurti judėti, todėl net ir minimalus fizinis aktyvumas kasdien duoda milžiniškos naudos sveikatai. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė akcentuoja, kad kai nėra pakankamo fizinio aktyvumo, mūsų kūnai mums tai signalizuoja – mažėja energijos, prastėja nuotaika, didėja nerimas, sutrinka miegas, sunkiau susitvarkome su stresu, silpsta imuninė sistema ir atsiranda kitų nemalonių simptomų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad kritimai yra antra pagrindinė netyčinių sužalojimų ir mirčių priežastis. Remiantis statistika, nuo 15 iki 25 procentų visų pasaulio gyventojų patiriamų traumų sudaro būtent vyresnio amžiaus pacientų sužalojimai. Ortopedas-traumatologas Jaroslav Vyšumirski dėsto pagrindines savisaugos taisykles senjorams ir pasakoja apie įžvelgiamą traumų dėsningumą.
Higienos instituto duomenimis, 2021 m. Lietuvoje buvo 4082 autistiški žmonės. Tai reiškia, kad vienam iš 135 vaikų Lietuvoje nustatyta viena autizmo spektro diagnozių.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil atkreipė dėmesį, kad per aštuonerius metus – nuo 2013 iki 2021 metų – autizmo atvejų padaugėjo beveik 400 proc.
Įsibėgėjus vasaros atostogoms gyventojai dažnai renkasi poilsį ir keliones Europos šalyse. Ligonių kasų specialistai ragina nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės – ją paprasta užsisakyti ir gauti prieš išvykstant. Su kortele poilsis Europoje bus saugesnis, nes ji garantuoja būtinąją medicinos pagalbą, kurios kelionės metu gali prireikti kitos šalies gydymo įstaigose.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepijimą apibūdina kaip saugų ir veiksmingą būdą apsisaugoti nuo pavojingų ligų dar prieš jomis užsikrečiant. Tačiau, nepaisant vakcinų naudos, atliktų mokslinių tyrimų ir milijonų išgelbėtų gyvybių, vis dar atsiranda tokių, kurie pakliūva į dezinformacijos pinkles ir neigia vakcinacijos efektyvumą. LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė akcentuoja, kad nepasitikėjimas vakcinomis pastebimas visame pasaulyje, tačiau labiausiai – rytinio bloko šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Į klausimus, susijusius su pagrindiniais vakcinacijos mitais, profesorė atsako medicinos mokslu ir atliktais tyrimais grįsta informacija.
Kūdikio gimimas dažniausiai yra siejamas su begaliniu džiaugsmu, nuostabaus gyvenimo etapo pradžia ir nuoširdžiais artimųjų sveikinimais. Tačiau ką daryti, jei mamos ar tėčio naujas šeimos narys visai nedžiugina, kelia negatyvias mintis ir jausmus? Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė pirmiausia pataria stebėti save – jei itin stiprios nuotaikų kaitos ir bloga savijauta tęsiasi ilgiau nei 4–6 savaites po gimdymo, tai signalizuoja apie depresiją po gimdymo.
Nuo 2010 metų Lietuvoje vaikų skiepijimo rodikliai pradėjo mažėti po keletą procento dalių. Viena svarbiausių to priežasčių įvardijamas žmonių negebėjimas įvertinti kylančios rizikos. Klaidingai manoma, kad ligos dingo ir niekas jomis nebeserga, tad kyla klausimas: kam skiepyti save ir savo vaikus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pabrėžia, kad šiuo metu klastingų ligų atvejų sparčiai daugėja, todėl privalu remtis statistika, mokslu ir oficialių šaltinių pateikiama informacija.
Už prevenciškai atliekamą sveikatos patikrinimą, taip pat ir kitus reikalingus gydytojo skirtus tyrimus mokėti nereikia ir kitiems apdraustiesiems, primena Ligonių kasos.
Nuo 2016-ųjų Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina buvo skiepijamos tik 11 metų sulaukusios mergaitės. Tačiau nuo šių metų vasario tvarka pasikeitė – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą skiepą gali gauti ir to paties amžiaus berniukai. Per tris pirmuosius vakcinacijos mėnesius nuo šios infekcijos buvo paskiepyti 2 600 berniukų, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK).
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gerina pacientų, sergančių cukriniu diabetu, padėtį. Nuo liepos 1 d. jiems auga kompensuojamų priemonių apimtys. Didžiausia pokyčių naujiena – suaugusiems bus kompensuojamos adatos, reikalingos vaistams leistis, ko iki šiol nebuvo. Bendrai pokyčiai palies beveik 30 tūkst. pacientų.
Pasitikome pavasarį ir pagaliau atsisveikinome su ryškiais temperatūrų pokyčiais lauke. Visgi šį džiaugsmą lydi ir kitos naujienos – gerėjant orams erkės tampa vis aktyvesnės. Pastaraisiais metais daugiausia susirgimų Laimo liga registruota Vilniaus, Kauno, Tauragės ir Telšių apskrityse.
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad nuo gegužės 19 d. gyventojai gali kreiptis į savo šeimos gydytojus dėl valstybės biudžeto lėšomis apmokėto ir neatlygintinai išduodamo registruoto vaisto nuo COVID-19 skyrimo. Vaistai išduodami vaistinių tinklo „Eurovaistinė“, kuri atsiliepė į ministerijos kvietimą prisidėti prie vaistų išdavimo, vaistinėse visoje šalyje.
