Šiais laikais nemažai žmonių renkasi pasyvų laisvalaikį – po sunkios darbo dienos jie mieliau sėdi prie televizoriaus ar su dabar jau geriausiu draugu tapusiu išmaniuoju telefonu rankose. Tai dažnai ir sukelia problemų – ilgai netaisyklingai sėdint užspaudžiami įvairūs nervai, tad ilgainiui ima skaudėti. Apie šią itin opią problemą pakalbinome tauragiškę kineziterapeutę-masažuotoją Deimantę Samoškienę.
– Su kokiomis problemomis žmonės pas jus ateina dažniausiai?
– Dažniausiai klientai skundžiasi kaklo ir pečių juostos arba nugaros juosmeninės dalies skausmais. Rečiau kreipiasi dėl riešų, rankų, kelių, čiurnų, t. y. viršutinių arba apatinių galūnių skausmų, didžioji dalis skundžiasi kaklo, pečių arba juosmens skausmais.
Tokie skausmai kyla dėl netaisyklingos laikysenos, sėdimo darbo. Dėl skausmų kreipiasi vis jaunesni žmonės. Pagrindinė bėda, kad žmonės sėdi netaisyklingai, žiūri į mobiliuosius telefonus arba kompiuterius. Nieko nesiimant skausmas gali tik didėti. Jeigu nesimankštinsite, nesportuosite, skausmai tikrai niekur nedings ir tik aštrės.
Dirbantys sėdimą darbą didžiąją laiko dalį praleidžia pasyviai, dėl to silpsta raumenys. Ber to, didelės įtakos turi sėdėjimo padėtis. Sėdint netaisyklingai įsitempia nugaros raumenys, suaktyvėja skausmai nugaros srityje, vėliau skausmas gali plisti į rankas arba kojas.
– Kokių patarimų turite dirbantiems sėdimą darbą?
– Didžiausias patarimas – neapsileisti, jei tik yra galimybė, į darbą eiti pėsčiomis. Tiems, kurie dirba sėdimą darbą, kas dvi-tris valandas pasidaryti tempimo pratimų kaklo ir pečių juostai. Būtų idealu, jei pavyktų pasidaryti pertraukėles ir darbe pasitiesus kilimėlį bent šiek tiek pasimankštinti. Jei yra galimybė, rekomenduočiau prisitaikyti ergonomišką darbo vietą, t.y. turėti patogią kėdę, po kojomis pasidėti specialų pakojį ir įsigyti pakeliamą stalą, kad darbo metu galėtumėte ne tik sėdėti, bet ir stovėti.
– Kaip neaktyvus laisvalaikis gali atsiliepti mūsų sveikatai?
– Neaktyvus laisvalaikis turi įtakos ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai. Pasyviai leidžiant laisvalaikį, silpsta raumenys, auga svoris, kinta psichologinė pusiausvyra. Tačiau aktyvus laisvalaikis padeda palaikyti bendrą savijautą, fizinę būklę ir gerina nuotaiką.
Rekomenduoju palaikyti fizinį krūvį, rūpintis fizine sveikata ir aktyviau leisti laisvalaikį, neužsisėdėti. Mūsų fizinė sveikata turi didelės įtakos psichologinei sveikatai, nes kuo geresnė fizinė sveikata, tuo mažiau blogų minčių lenda į galvą ir pats jautiesi geriau.
– Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus?
– Sunerimti reikėtų iš karto, jei jaučiate bent menkiausią nemalonų skausmą, nes tai yra jūsų kūno atsakas į išorinį dirgiklį, t.y. nepatogią padėtį darbe, netaisyklingą laikyseną, fizinio krūvio nebuvimą. Labiausiai reiktų sunerimti, jei skausmas kartojasi arba išlieka nuolatos, tuomet būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris jus nukreips pas reabilitologą, o šis nusiųstų pas kineziterapeutą.
Kiekvienam privalomuoju sveikatos draudimu draustas žmogus turi teisę pasinaudoti reabilitacija.
– Dėl skausmo žmonės dažniau kreipiasi tiesiai į kineziterapeutus ar į šeimos gydytojus?
– Pastaruoju metu žmonės labiau kreipiasi pas šeimos gydytojus, bet pasitaiko, kad kai kurie nenori gaišti laiko ir kreipiasi tiesiai į kineziterapeutą, nes pagalbos jiems reikia čia ir dabar.
Šiuo metu pas specialistus, dirbančius su valstybinių ligonių kasų siuntimais, eilės gana ilgos. Kiek teko girdėti, būna, kad ir po du mėnesius tenka laukti. Manau, taip yra dėl to, kad Tauragėje trūksta specialistų.
