Odos specialistė: 5 taisyklės, norintiems išvengti odos problemų šaltuoju periodu
Įkelta:
2022-11-13
Nuotrauka
oda
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi pexels.com nuotrauka

Prasidėjęs šildymo sezonas – tikras iššūkis mūsų odai. Sausas, šiltas oras patalpose ir žvarbus bei vėjuotas oras lauke – tai kontrastas, kuris gali stipriai nualinti odą. Todėl jeigu ima kamuoti dehidratuotos odos požymiai – tempimas, šerpetojimas, pleiskanojimas, niežėjimas ar net skausmas – svarbu reaguoti nedelsiant. „Eurovaistinė internete“ odos priežiūros specialistė Orinta Ramanauskaitė atskleidė, kas lemia odos išsausėjimą ir kokių pagalbos priemonių pravartu imtis.  

Kodėl prasidėjus šildymo sezonui jūsų oda linkusi labiau sausėti? Anot O. Ramanauskaitės, didžiausiu kaltininku laikomas pernelyg sausas patalpų oras.

„Panašiai kaip oro kondicionavimas, centrinis šildymas sumažina ore esančią drėgmę. Tai sudaro palankias sąlygas odos sausėjimui ar net dehidratacijai. Situaciją pablogina ir dėl patalpų šildymo atsiradęs vidaus ir lauko temperatūrų kontrastas. Tai gali veikti mūsų kapiliarų tinklą ir plėsti kraujagysles. Rezultatas – labiau matomi įvairūs odos netobulumai, išryškėjusi aknė ar rožinė“, – sako odos priežiūros specialistė.

Pagrindiniai išsausėjusios odos požymiai – jaučiamas odos tempimas, pleiskanojimas, sudirgimas ir šerpetojimas. Gali atsirasti ir alerginės reakcijos, niežėjimas. Oda papilkėja, išryškėja raukšlelės, įtrūkimai. „Šie simptomai būdingi nebūtinai tik veido odai. Išsausėjimas gali kamuoti ir tokias kūno vietas kaip alkūnės ar keliai, lūpos, delnai, blauzdos“, – teigia „Eurovaistinė internete“ specialistė.

Tačiau O. Ramanauskaitė teigia, kad tinkamai reaguojant odos būklę galima pagerinti. Specialistė dalijasi penkiais svarbiausiais žingsniais, kurie gali padėti užkirsti kelią odos išsausėjimui ir dehidratacijai.

1. Mažinkite vandens temperatūrą duše

Jeigu mėgstate pasilepinti ilgu ir karštu dušu ar mirkti karštoje vonioje, galite daryti meškos paslaugą savo odai. 

„Karšto vandens pH yra labiau šarminis, o mūsų odos pH – rūgštinis. Šis kontrastas mūsų odai nepalankus, gali ją sausinti ir dirginti. Tam, kad išvengtumėte nemalonaus sausėjimo, pabandykite šiek tiek sumažinti vandens temperatūrą ir prauskitės trumpiau. O po prausimosi nepamirškite odą tinkamai sudrėkinti ir pamaitinti, taip atstatydami jos apsauginį sluoksnį“, – teigia specialistė.

2. Peržiūrėkite ir atnaujinkite savo kosmetinės turinį

Anot O. Ramanauskaitės, dažna klaida, kurią daro daugelis gyventojų – tų pačių odos priežiūros priemonių naudojimas tiek žiemą, tiek vasarą. 

„Šaltuoju metų periodu pravartu peržiūrėti savo kosmetinę ir pakeisti joje esančius gelinės tekstūros kremus į riebesnes, kreminės tekstūros priemones. Geliniai kremai yra lengvesni, nekemša porų, todėl puikiai tinka vasarą. Tačiau tokios priemonės mažiau gelbsti šaltuoju periodu, nes gali nepakankamai sudrėkinti ir pamaitinti odą, nesudaryti tinkamo apsauginio sluoksnio. Oda gali tapti neatspari išorinių dirgiklių poveikiui, jos lipidinis barjeras pažeidžiamas, todėl ji gali dehidratuoti“, – sako odos priežiūros specialistė.

Šaltuoju laikotarpiu papildykite savo kosmetinę priemonėmis, kuriose yra skvaleno, taukmedžio sviesto. Taip pat riebiųjų rūgščių, kurių gausu tokiuose augaliniuose aliejuose kaip nakvišų, saulėgrąžų, simondsijų. Odos drėgmės balansą padeda palaikyti ir neleidžia odai dehidratuoti šlapalas, natrio PCA, hialurono rūgštis, pieno rūgštis, sorbitolis, glicerinas, alavijas ir niacinamidas.

„Tačiau priežiūros priemones svarbu rinktis ir pagal savo odos būklę, jos tipą ar problematiką. Jeigu dvejojate, kas jūsų odai tiktų labiausiai, galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete“ specialistais internetu arba telefonu“, – teigia O. Ramanauskaitė

3. Švelniai nušveiskite odą

Nors gali atrodyti, kad šveitimas šaltuoju sezonu tik sudirgins jautrią ir išsausėjusią odą, O. Ramanauskaitė teigia, kad tai – mitas.

„Jei nešveisite odos reguliariai, gali didėti jos raginis sluoksnis, paviršiuje kauptis negyvos ląstelės, todėl poros gali kimštis. Dėl šios priežasties drėkinančios ar maitinančios priemonės negalės prasiskverbti ir atstatyti natūralų odos drėgmės balansą. Todėl švelnus šveitimas šaltuoju laikotarpiu taip pat svarbus kaip ir kitais metų laikais. Rekomenduojama šveisti veido ir kūno odą kartą ar du per savaitę“, – sako specialistė.

Tačiau jeigu jūsų oda itin jautri, labai svarbu pasirinkti švelnų ir natūralų šveitiklį. O. Ramanauskaitė atkreipia dėmesį į enzyminius ir fermentinius šveitiklius, kurie švelniai pašalina negyvas odos ląsteles, nepažeisdami jos apsauginio barjero. Jie yra tinkami visiems odos tipams, nes nedirgina ir nepalieka tempimo jausmo.

Taip pat specialistė pataria netrinti odos šiurkščiais rankšluosčiais, tik švelniai ją nusausinti.

„Medžiagos, su kuriomis mūsų oda liečiasi kasdien – labai svarbios. Todėl siūlyčiau veido odą sausinti švelniai, naudojant vienkartines servetėles. Taip pat svarbu atidžiai rinktis ir patalynės medžiagą, pavyzdžiui, šilką, kuris sumažina trintį, sugeria mažiau drėgmės iš odos kitaip nei medvilnė, todėl nepažeidžia odos barjero ir padeda išvengti drėgmės praradimo“, – teigia O. Ramanauskaitė.

4. Papildykite organizmą gerai odos būklei būtinomis medžiagomis

Ne mažiau svarbu drėkinti ir maitinti odą ne tik išoriškai, bet ir iš vidaus. Pilnavertė ir subalansuota mityba – raktas į stangrią, stiprią ir aplinkos poveikiui labiau atsparią odą.

„Rekomenduoju į savo mitybos racioną įtraukti maisto produktų su vitaminais A, C ir E, kurių gausų lapinėse daržovėse, paprikose, sėklose ir riešutuose. Taip pat svarbus vitaminas D, kurio trūkumas gali lemti odos sausėjimą. Nepamirškite vartoti riebios žuvies, kuri praturtins jūsų organizmą ir omega-3 riebalų rūgštimis, taip pat būtinomis jūsų odos sveikatai“, – teigia specialistė.

Sausa, pleiskanojanti oda gali reikšti ir mikroelemento cinko trūkumą. Jo atsargas atstatyti gali padėti moliūgų ir saulėgrąžų sėklos, kietieji sūriai, žuvis ir mėsa, taip pat avižiniai dribsniai ir lęšiai. Priešingą poveikį gali daryti kava, arbata, alkoholiniai gėrimai, cukrus – jie gali turėti įtakos odos dehidratacijai.

„Taip pat odos stangrumui ir drėgmei būtinas kolagenas. Jo galima gauti vartojant kokybišką kaulų sultinį, kuriame gausu baltymų ir gerųjų riebalų. Kiaušiniai, citrusiniai vaisiai ir česnakai taip pat skatina kolageno sintezę organizme. Galiausiai, siekiant išvengti odos dehidratacijos, reikėtų nepamiršti gerti pakankamai vandens“, – teigia internetu ir telefonu konsultuojanti odos priežiūros specialistė.

Tiesa, pakankamą svarbiausių medžiagų kiekį gauti su maistu dažnai gali būti sudėtinga. Todėl, esant jų trūkumui, galite į pagalbą pasitelkti maisto papildus odai, taip padėdami sustiprinti odos atsparumą išoriniams dirgikliams.

5. Papildomai drėkinkite patalpas

Patalpų šildymas sumažina jose esančią drėgmę, todėl jūsų tikslas – šį drėgmės balansą atstatyti. Tam į pagalbą galite pasitelkti papildomus patalpų drėkintuvus.

„Šaltuoju sezonu pravartu patalpų drėkintuvą turėti tiek namuose, tiek ir darbe. Kitas būdas – pripildyti karščiui atsparius dubenėlius vandeniu ir padėti juos ant radiatorių ar šildomų grindų. Garuodamas vanduo suteiks patalpai papildomos drėgmės. Tai gali palengvinti ne tik jūsų odos, bet ir sausėjančių akių būklę“, – teigia odos priežiūros specialistė.

Taip pat į pagalbą galite pasitelkti veido dulksną – purkškite ją kelis kartus per dieną, esant poreikiui, ypač kai pajaučiate pirmuosius odos tempimo ar sausumo simptomus. Šiose priemonėse galite ieškoti tokių sudedamųjų dalių kaip hialurono rūgštis, natrio PCA, pieno rūgštis, terminis šaltinio vanduo.

Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
prieš 13 valandų
Nedrįsti apsilankyti sanatorijoje? Galvoji, kad ji skirta tik tiems, kurie serga, yra po traumų? O gal iš esmės nori susipažinti su sanatorinio gydymo principais, bet vis neatrandi laiko? „Eglės sanatorijoje“ apsilankė ir savo sveikata pasirūpino jau daugiau nei 1 milijonas žmonių iš Lietuvos ir užsienio šalių! Ar Tu vienas iš jų? 
Nuotrauka
remuo
Emily frost, Shutterstock nuotrauka
Įkelta:
2024-06-06
Rėmuo yra dažnas nepatogumas, pasireiškiantis deginančiu pojūčiu krūtinėje, kuris kartais pereina iki gerklės. Šis simptomas atsiranda, kai skrandžio rūgštis netinkamai pakyla į stemplę, dėl ko jaučiamas diskomfortas ar net skausmas. Nors rėmuo gali būti vienkartinis ir nereikšti nieko blogo, kartais jis perspėja apie rimtesnius virškinimo sistemos sutrikimus. Taigi, toliau aptarsime pagrindines rėmens priežastis ir gydymo būdus.
Nuotrauka
implantai
Philippe Spitalier, Unsplash nuotrauka
Įkelta:
2024-06-05
Krūtinės didinimas vis dar yra viena populiariausių plastinių operacijų. Ji dažnai atliekama viena, tačiau neretai tampa ir kompleksinės operacijos dalimi. Pavyzdžiui, kartu atliekant ir krūtų pakėlimą ar atliekant Mommy makeover operacijų kompleksą. Šiandien krūtinę chirurginiu būdu galima tobulinti ne vienu būdu – implantais, nusiurbtų ir specialiai paruoštų savų riebalų injekcijomis ir kombinuota abiejų minėtų variantų operacija. Toliau šiek tiek plačiau apie kiekvieną pasirinkimą.
Nuotrauka
dantu
Pexels, Gustavo Fring nuotrauka
Įkelta:
2024-06-05
Įprastai dantų jautrumas išoriniams dirgikliams yra laikina problema, kuri išnyksta savaime. Vis dėlto, ilgai besitęsiantis ir vis aštresnis skausmas gali įspėti apie rimtesnes problemas. Tad toliau trumpai apžvelgsime jautrumo atsiradimo priežastis ir galimus gydymo būdus.
Nuotrauka
MRT
Įkelta:
2024-06-03
Nuo šių metų birželio mėn. atlikti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimus galima ir Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 15, įsikūrusioje „InMedica“ klinikoje. Tai – vienas pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje, kurio metu išgaunami detalūs vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdai, leidžiantys įvertinti vidaus organų veiklą, sutrikimus bei laiku paskirti reikalingą gydymą.
Nuotrauka
erkes
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-04-24
Prasidėjus saulėtiems ir šiltesniems pavasario orams daugelis skuba į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį. Medicinos centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad klausimai apie erkių pernešamas ligas neišsenkantys, todėl dalinasi svarbiausia informaciją apie tai, ką daryti pastebėjus parazitą ant kūno ir kaip atskirti dvi kas vasarą be poilsio linksniuojamus rūpesčius – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-04-18
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.   
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.