Odos specialistė: 5 taisyklės, norintiems išvengti odos problemų šaltuoju periodu
Įkelta:
2022-11-13
Nuotrauka
oda
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi pexels.com nuotrauka

Prasidėjęs šildymo sezonas – tikras iššūkis mūsų odai. Sausas, šiltas oras patalpose ir žvarbus bei vėjuotas oras lauke – tai kontrastas, kuris gali stipriai nualinti odą. Todėl jeigu ima kamuoti dehidratuotos odos požymiai – tempimas, šerpetojimas, pleiskanojimas, niežėjimas ar net skausmas – svarbu reaguoti nedelsiant. „Eurovaistinė internete“ odos priežiūros specialistė Orinta Ramanauskaitė atskleidė, kas lemia odos išsausėjimą ir kokių pagalbos priemonių pravartu imtis.  

Kodėl prasidėjus šildymo sezonui jūsų oda linkusi labiau sausėti? Anot O. Ramanauskaitės, didžiausiu kaltininku laikomas pernelyg sausas patalpų oras.

„Panašiai kaip oro kondicionavimas, centrinis šildymas sumažina ore esančią drėgmę. Tai sudaro palankias sąlygas odos sausėjimui ar net dehidratacijai. Situaciją pablogina ir dėl patalpų šildymo atsiradęs vidaus ir lauko temperatūrų kontrastas. Tai gali veikti mūsų kapiliarų tinklą ir plėsti kraujagysles. Rezultatas – labiau matomi įvairūs odos netobulumai, išryškėjusi aknė ar rožinė“, – sako odos priežiūros specialistė.

Pagrindiniai išsausėjusios odos požymiai – jaučiamas odos tempimas, pleiskanojimas, sudirgimas ir šerpetojimas. Gali atsirasti ir alerginės reakcijos, niežėjimas. Oda papilkėja, išryškėja raukšlelės, įtrūkimai. „Šie simptomai būdingi nebūtinai tik veido odai. Išsausėjimas gali kamuoti ir tokias kūno vietas kaip alkūnės ar keliai, lūpos, delnai, blauzdos“, – teigia „Eurovaistinė internete“ specialistė.

Tačiau O. Ramanauskaitė teigia, kad tinkamai reaguojant odos būklę galima pagerinti. Specialistė dalijasi penkiais svarbiausiais žingsniais, kurie gali padėti užkirsti kelią odos išsausėjimui ir dehidratacijai.

1. Mažinkite vandens temperatūrą duše

Jeigu mėgstate pasilepinti ilgu ir karštu dušu ar mirkti karštoje vonioje, galite daryti meškos paslaugą savo odai. 

„Karšto vandens pH yra labiau šarminis, o mūsų odos pH – rūgštinis. Šis kontrastas mūsų odai nepalankus, gali ją sausinti ir dirginti. Tam, kad išvengtumėte nemalonaus sausėjimo, pabandykite šiek tiek sumažinti vandens temperatūrą ir prauskitės trumpiau. O po prausimosi nepamirškite odą tinkamai sudrėkinti ir pamaitinti, taip atstatydami jos apsauginį sluoksnį“, – teigia specialistė.

2. Peržiūrėkite ir atnaujinkite savo kosmetinės turinį

Anot O. Ramanauskaitės, dažna klaida, kurią daro daugelis gyventojų – tų pačių odos priežiūros priemonių naudojimas tiek žiemą, tiek vasarą. 

„Šaltuoju metų periodu pravartu peržiūrėti savo kosmetinę ir pakeisti joje esančius gelinės tekstūros kremus į riebesnes, kreminės tekstūros priemones. Geliniai kremai yra lengvesni, nekemša porų, todėl puikiai tinka vasarą. Tačiau tokios priemonės mažiau gelbsti šaltuoju periodu, nes gali nepakankamai sudrėkinti ir pamaitinti odą, nesudaryti tinkamo apsauginio sluoksnio. Oda gali tapti neatspari išorinių dirgiklių poveikiui, jos lipidinis barjeras pažeidžiamas, todėl ji gali dehidratuoti“, – sako odos priežiūros specialistė.

Šaltuoju laikotarpiu papildykite savo kosmetinę priemonėmis, kuriose yra skvaleno, taukmedžio sviesto. Taip pat riebiųjų rūgščių, kurių gausu tokiuose augaliniuose aliejuose kaip nakvišų, saulėgrąžų, simondsijų. Odos drėgmės balansą padeda palaikyti ir neleidžia odai dehidratuoti šlapalas, natrio PCA, hialurono rūgštis, pieno rūgštis, sorbitolis, glicerinas, alavijas ir niacinamidas.

„Tačiau priežiūros priemones svarbu rinktis ir pagal savo odos būklę, jos tipą ar problematiką. Jeigu dvejojate, kas jūsų odai tiktų labiausiai, galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete“ specialistais internetu arba telefonu“, – teigia O. Ramanauskaitė

3. Švelniai nušveiskite odą

Nors gali atrodyti, kad šveitimas šaltuoju sezonu tik sudirgins jautrią ir išsausėjusią odą, O. Ramanauskaitė teigia, kad tai – mitas.

„Jei nešveisite odos reguliariai, gali didėti jos raginis sluoksnis, paviršiuje kauptis negyvos ląstelės, todėl poros gali kimštis. Dėl šios priežasties drėkinančios ar maitinančios priemonės negalės prasiskverbti ir atstatyti natūralų odos drėgmės balansą. Todėl švelnus šveitimas šaltuoju laikotarpiu taip pat svarbus kaip ir kitais metų laikais. Rekomenduojama šveisti veido ir kūno odą kartą ar du per savaitę“, – sako specialistė.

Tačiau jeigu jūsų oda itin jautri, labai svarbu pasirinkti švelnų ir natūralų šveitiklį. O. Ramanauskaitė atkreipia dėmesį į enzyminius ir fermentinius šveitiklius, kurie švelniai pašalina negyvas odos ląsteles, nepažeisdami jos apsauginio barjero. Jie yra tinkami visiems odos tipams, nes nedirgina ir nepalieka tempimo jausmo.

Taip pat specialistė pataria netrinti odos šiurkščiais rankšluosčiais, tik švelniai ją nusausinti.

„Medžiagos, su kuriomis mūsų oda liečiasi kasdien – labai svarbios. Todėl siūlyčiau veido odą sausinti švelniai, naudojant vienkartines servetėles. Taip pat svarbu atidžiai rinktis ir patalynės medžiagą, pavyzdžiui, šilką, kuris sumažina trintį, sugeria mažiau drėgmės iš odos kitaip nei medvilnė, todėl nepažeidžia odos barjero ir padeda išvengti drėgmės praradimo“, – teigia O. Ramanauskaitė.

4. Papildykite organizmą gerai odos būklei būtinomis medžiagomis

Ne mažiau svarbu drėkinti ir maitinti odą ne tik išoriškai, bet ir iš vidaus. Pilnavertė ir subalansuota mityba – raktas į stangrią, stiprią ir aplinkos poveikiui labiau atsparią odą.

„Rekomenduoju į savo mitybos racioną įtraukti maisto produktų su vitaminais A, C ir E, kurių gausų lapinėse daržovėse, paprikose, sėklose ir riešutuose. Taip pat svarbus vitaminas D, kurio trūkumas gali lemti odos sausėjimą. Nepamirškite vartoti riebios žuvies, kuri praturtins jūsų organizmą ir omega-3 riebalų rūgštimis, taip pat būtinomis jūsų odos sveikatai“, – teigia specialistė.

Sausa, pleiskanojanti oda gali reikšti ir mikroelemento cinko trūkumą. Jo atsargas atstatyti gali padėti moliūgų ir saulėgrąžų sėklos, kietieji sūriai, žuvis ir mėsa, taip pat avižiniai dribsniai ir lęšiai. Priešingą poveikį gali daryti kava, arbata, alkoholiniai gėrimai, cukrus – jie gali turėti įtakos odos dehidratacijai.

„Taip pat odos stangrumui ir drėgmei būtinas kolagenas. Jo galima gauti vartojant kokybišką kaulų sultinį, kuriame gausu baltymų ir gerųjų riebalų. Kiaušiniai, citrusiniai vaisiai ir česnakai taip pat skatina kolageno sintezę organizme. Galiausiai, siekiant išvengti odos dehidratacijos, reikėtų nepamiršti gerti pakankamai vandens“, – teigia internetu ir telefonu konsultuojanti odos priežiūros specialistė.

Tiesa, pakankamą svarbiausių medžiagų kiekį gauti su maistu dažnai gali būti sudėtinga. Todėl, esant jų trūkumui, galite į pagalbą pasitelkti maisto papildus odai, taip padėdami sustiprinti odos atsparumą išoriniams dirgikliams.

5. Papildomai drėkinkite patalpas

Patalpų šildymas sumažina jose esančią drėgmę, todėl jūsų tikslas – šį drėgmės balansą atstatyti. Tam į pagalbą galite pasitelkti papildomus patalpų drėkintuvus.

„Šaltuoju sezonu pravartu patalpų drėkintuvą turėti tiek namuose, tiek ir darbe. Kitas būdas – pripildyti karščiui atsparius dubenėlius vandeniu ir padėti juos ant radiatorių ar šildomų grindų. Garuodamas vanduo suteiks patalpai papildomos drėgmės. Tai gali palengvinti ne tik jūsų odos, bet ir sausėjančių akių būklę“, – teigia odos priežiūros specialistė.

Taip pat į pagalbą galite pasitelkti veido dulksną – purkškite ją kelis kartus per dieną, esant poreikiui, ypač kai pajaučiate pirmuosius odos tempimo ar sausumo simptomus. Šiose priemonėse galite ieškoti tokių sudedamųjų dalių kaip hialurono rūgštis, natrio PCA, pieno rūgštis, terminis šaltinio vanduo.

Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Nuotrauka
sveik
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-09-29
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2023-09-25
2019 metais Lietuva pateko į daugiausia alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką. Nuo 2015 iki 2019 metų vienam 15 m. ir vyresniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoholio kiekį pavyko sumažinti net 17 proc., iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro, kaip praneša Valstybės duomenų agentūra. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje srityje subalansuota politika, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla.
Nuotrauka
sveikata
Asociatyvi pexels.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-08
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mityba yra kone pagrindinis sveikatą lemiantis ir ligų riziką mažinantis veiksnys. Dėl to susimąstyti apie sveikos mitybos ir gyvensenos įpročių formavimą turėtų ne tik norintys sulieknėti ar išsigydyti nuo tam tikrų ligų, bet ir tie, kurie siekia visapusiškai pagerinti savo gyvenimo kokybę.  Apie tai, kokią žalą organizmui kelia nesveika ir nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalbėjo gydytoja dietologė Rasa Dovidavičienė. 
Nuotrauka
sveikata
E. Paukštsė/NVI nuotrauka
Įkelta:
2023-08-25
Dažniausiai, sužinojus onkologinės ligos diagnozę, pirmoji reakcija į šią žinią yra šokas. Žmogus negali patikėti, kad tai atsitiko būtent jam, jį užgriūva didžiulė psichologinė, emocinė ir fizinė našta. Kaip tinkamai elgtis, kai sergi pats arba onkologine liga serga artimas žmogus, kai atrodo, kad gyvenimas staiga ėmė ir sugriuvo? Išsamiau apie dažniausius sunkumus ir sveikatos stiprinimą kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė.
Nuotrauka
sveikata
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-08-20
Vienišumas – tai jausmas, apibrėžiamas kaip ryšio nejautimas su kitais žmonėmis. Tai reiškia, kad vienišumą galima jausti net ir aplink save turint daug žmonių, tačiau neturint su jais gilesnio ryšio. Žmonės su negalia, kaip ir kai kurios kitos visuomenės grupės, gali būti pažeidžiami ir dažniau jausti vienišumą dėl to, kad visuomenėje vis dar vyrauja įvairios stigmos, kurios neretai skatina atstūmimą, trukdo kurti gilesnį ryšį.  „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas pasakoja apie negalią turinčių vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos gerinimą ir teigia, kad norint suteikti pagalbą svarbu užtikrinti saugią erdvę tai padaryti.
Nuotrauka
sveikata
Asociatyvi unsplash.com nuotrauka
Įkelta:
2023-08-18
Ligonių kasų specialistai dažnai sulaukia gyventojų klausimų dėl šeimos gydytojo skiriamų tyrimų, kurių atlikimo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. 
Nuotrauka
nuotrauka
NTAKD archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-08-11
Remiantis moksliniais tyrimais, rūkymas dažniausiai tampa įpročiu dar paauglystėje. Kuo jaunesnio amžiaus pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo taps priklausomas nuo nikotino. Apie tai, kas tai lemia ir kodėl visi rūkymo būdai yra pavojingi sveikatai, kalbėjo Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas.