Negalime numoti ranka į šią ligą
Įkelta:
2022-11-04
Nuotrauka
sveikata
Nuotraukos autorius:
Asmeninio archyvo nuotrauka
Aprašymas

Rūta pasiskiepijo nuo koronaviruso būdama šešioliktą savaitę nėščia: „Pasvėriau riziką tarp to, kas būtų, jei pasiskiepyčiau, ir kas, jei nepasiskiepijusi susirgčiau koronavirusu.“ 

 

 

Nors COVID-19 pandemija tampa neatsiejama visų mūsų gyvenimo dalimi, itin svarbu nepamiršti išmoktų pamokų. Tik atsakingai elgdamiesi galime apsaugoti save ir savo aplinką nuo koronaviruso infekcijos ir kitų užkrečiamųjų ligų, keliančių grėsmę sveikatai, o kartais – ir gyvybei. Apie tai, kaip koronavirusu užsikrėtė visa šeima ir kodėl dar būdama nėščia moteris nusprendė pasiskiepyti, pasakoja šiaulietė Rūta Mankienė. O apie pagrindines prevencines ir apsaugos priemones, padedančias apsisaugoti nuo daugelio virusinių infekcijų, primena vaistininkė Laura Mockutė. 

 

Užsikrėtė visa šeima

Šiauliuose gyvenanti Rūta sako, kad pirmasis jų šeimoje COVID-19 infekcija užsikrėtė dvejų metų sūnus. 

„Pirmiausia sūnui pasireiškė 39–40 laipsnių temperatūra. Tuo metu labai išsigandau ir iškart paskambinau vyrui – paprašiau, kad parvažiuotų iš darbo namo. Bijojau, kad sūnui staiga dar labiau nepablogėtų“, – atviravo moteris. 

Nors sūnaus sveikata taikant tinkamą gydymą vis gerėjo, po kelių dienų koronaviruso infekcija užsikrėtė pati Rūta ir jos vyras. 

Pasak jos, simptomai buvo panašūs į peršalimo, tik stipresni. 

„Mums stipriai laužė kaulus, labai skaudėjo galvą ir gerklę, neturėjome jėgų niekam. Tai buvo pragariškas metas, kai su tokia savijauta reikėjo dar pasirūpinti kūdikiu bei likusia šeima“, – sakė ji, pridurdama, kad blogiausios buvo pirmosios keturios dienos, kai nebuvo jėgų net pakilti iš lovos.

Ragina nepanikuoti ir reaguoti ramiai

Pajutus COVID-19 būdingus simptomus, pirmiausia patariama nepanikuoti ir įsivertinti savijautą. 

„Specifinio šios ligos gydymo nėra, todėl gydome tik atsiradusius simptomus, priklausomai nuo jų pobūdžio“, – pažymėjo vaistininkė L. Mockutė. Ji priminė, kad reikėtų vengti kontakto su kitais asmenimis, tokiu būdu nesuteikiant virusui galimybių toliau plisti visuomenėje. 

Koronaviruso infekcija užsikrėtusiam žmogui aktualūs skausmą, temperatūrą, kosulį, gerklės skausmą malšinantys vaistai. 

Būtina vartoti daug šiltų skysčių, stiprinti imunitetą. Maistas turėtų būti sveikas, gausus vitaminų.
Būklei negerėjant ar pasunkėjus reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis įvertintų situaciją ir skirtų gydymą.

Taip pat piliečiai raginami nemokamai pasiskiepyti nuo COVID-19, kadangi vakcinacija organizmui sukuria imunitetą ir padeda išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų, komplikacijų. 

Veiksmingiausias būdas kovoti su ligomis

Lietuva yra viena iš tų šalių, kurios vienos pirmųjų suskubo pasirūpinti veiksmingiausia apsauga savo gyventojams – vakcinomis nuo COVID-19 ligos. Vakcinacijos mastai Lietuvoje parodė, kad didelė dalis žmonių suvokia tiek šios koronaviruso infekcijos grėsmę, tiek mokslo ir inovacijos galią kovoje su šiuo pasaulį išvarginusiu virusu. O nuo spalio pradžios 18-os sulaukę ir vyresni šalies gyventojai gali pasiskiepyti jau ir antra sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze. Tuo tikslu naudojamos šiuo metu Europoje dominuojančiai Omikron atmainai adaptuotos vakcinos.

Vakcinacijai galima registruotis interneto svetainėje www.koronastop.lrv.lt arba paskambinus į savo gydymo įstaigą. Skiepytis galima ne tik toje gydymo įstaigoje, kurioje pacientas yra prisiregistravęs, bet ir kitose, kur jam patogu atvykti. Taip pat internetu galima užregistruoti kitą asmenį, pavyzdžiui, šeimos narį, – tokiu atveju prisijungus savo vardu reikės įvesti registruojamo paciento asmens kodą.

Rizikos grupėms priklausantiems asmenims rekomenduojama vienu metu pasiskiepyti nuo COVID-19, gripo ir pneumokokinės infekcijos – tokiu būdu išvengiami arba maksimaliai sumažinami galimi žalingi padariniai sveikatai. Visais atvejais dėl skiepų reikėtų individualiai pasitarti su savo šeimos gydytoju.

Dėvi kaukę, nors neprivaloma

Būdama šešioliktą savaitę nėščia Rūta pasiskiepijo iškart, kai šalyje buvo atvertos vakcinacijos galimybės visiems norintiesiems, ne tik senjorams.

„Pasvėriau riziką tarp to, kas būtų, jei pasiskiepyčiau, ir kas, jei nepasiskiepijusi susirgčiau koronavirusu“, – teigė šiaulietė ir pridūrė: „Skiepai išsaugojo mūsų pasaulį nuo ilgą laiką kankinusių ligų ir tame aš nematau jokių problemų. Mokslas ne veltui prailgino žmogaus gyvenimą dešimtmečiais, todėl aš juo pasitikiu. Mano aplinkoje nemažai žmonių sirgo koronavirusu, džiugu, kad jiems pavyko išvengti sunkių komplikacijų. Manau, kad tam didelę įtaką padarė tai, kad visi yra pasiskiepiję.“

Rūtos įžvalgos – ne be pagrindo. COVID-19 ne tik suparalyžiavo įprastą visuomenės gyvenimą, bet ir pareikalavo daug gyvybių. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo COVID-19 pandemijos pradžios šalyje mirė beveik 9400 žmonių, o 2021-ieji Lietuvoje pasižymėjo kaip daugiausia mirčių per trisdešimtmetį pareikalavę metai. Viena pagrindinių priežasčių – koronaviruso infekcija.

Tokios grėsmės akistatoje tik visuotinis sąmoningumas ir susitelkimas bendram tikslui gali padėti išvengti katastrofiškų padarinių. Rūtos nuomone, piliečiai turėtų jausti atsakomybę ne tik prieš save, bet ir prieš savo aplinką: „Reikia suprasti, kokį poveikį asmeniniai pasirinkimai gali sukelti kitiems. Juk jei aš lengvai persirgsiu, tai dar nereiškia, kad ir kitas išvengs rimtų sveikatos problemų.“

Nors šiuo metu kaukių dėvėjimas šalyje yra neprivalomas, Rūta dėvi kaukę eidama į polikliniką, turėdama peršalimo simptomų, tokių kaip sloga, kosulys ar pan. 

„Suprantu rizikas ir nenoriu nei užkrėsti kitų, nei užsikrėsti pati“, – pažymėjo ji. 

Blogiausi scenarijai gali pasikartoti
Vaistininkės L. Mockutės teigimu, nors su šiuo virusu jau išmokome susigyventi, tikriausiai kiekvienas žinome, kokių pasekmių jis turėjo žmonių sveikatai. 

„Negalime į koronavirusą žiūrėti pro pirštus ir nekreipti dėmesio. Pirmiausia reikia rūpintis savimi ir savo sveikata. Sveikai maitintis, stiprinti imunitetą, daugiau būti gryname ore. Turime būti sveiki ir stiprūs, kad organizmas galėtų kovoti su infekcijomis“, – priminė specialistė.

Vaistininkė pažymėjo, kad šiuo metu COVID-19 susirgimų skaičiai išlieka gana dideli, tik sergamumo formos – lengvesnės, primenančios paprastą peršalimą, be komplikacijų. 

„Žinome, kad virusai gali mutuoti. Tad nors dabartinė COVID-19 forma yra lengvesnė, juk mes tikrai nenorime, kad atsirastų nauja atmaina su sunkesniais ligos simptomais. Dėl to turime paruošti savo imuninę sistemą, laikytis higienos principų, prevencinių ir apsaugos priemonių rekomendacijų, rūpintis savimi ir vieni kitais“, – teigė ji.   

Svarbi apsaugos priemonių visuma
Pasak vaistininkės, pagrindinės prevencinės priemonės apsaugo ne tik nuo COVID-19 infekcijos, bet ir nuo bet kokios kitokios virusinės infekcijos. 

„Nors jau spaudžia rudeninis šaltukas, labai svarbu vėdinti patalpas, nes nevėdinamas namų oras yra itin sausas. Dėl to sausėja ir nosies gleivinė, o sausa nosies gleivinė yra mažiau atspari infekcijoms“, – aiškino specialistė. 

Ne mažiau svarbi yra visavertė mityba, gausi vaisių ir daržovių, pakankamas suvartojamų skysčių kiekis. 

„Virusinės infekcijos plinta oro lašeliniu būdu, todėl reikėtų atsakingai laikytis asmeninės higienos – dažniau plauti rankas, prisiminti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo taisykles. Nešvariomis rankomis stengtis neliesti akių ir burnos“, – priminė ji. 

Pasikeitė visuomenės įpročiai
Vaistininkė L. Mockutė pabrėžė, kad pastarieji metai turėjo teigiamos įtakos visuomenės higienos įpročiams: „Matome didesnį susidomėjimą visomis dezinfekcinėmis priemonėmis. Žmonės ieško tiek dezinfekcinių gelių ar skysčių rankoms, tiek visokiausių dezinfekuojančių servetėlių. Jei žmogus užsideda medicininę kaukę, pajutęs peršalimo simptomus, tai jau nieko nestebina. O dar prieš kelerius metus tikrai būtų buvę keista gatvėje ar prekybos centre pamatyti žmogų su kauke“, – vardijo vaistininkė. 

Kiekvienas socialiai atsakingas pilietis turėtų maksimaliai sumažinti riziką užsikrėsti ir užkrėsti kitus. Tai įmanoma tik sąžiningai laikantis saugumo rekomendacijų, pasitikint mokslu ir oficialia informacija. 

Šiais laikais dezinformacijos gausa yra milžiniška, todėl ypač svarbu pasitikėti tik kompetentingų medicinos ekspertų ir mokslininkų nuomone, o pačią naujausią informaciją skaityti oficialiuose atitinkamų įstaigų tinklalapiuose ir jų atstovų pranešimuose.

Daugiau su COVID-19 pandemija susijusios aktualios informacijos galima rasti tinklalapyje www.koronastop.lrv.lt

Užs. Nr. 100

Nuotrauka
sam logo maz
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Nuotrauka
sveik
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-09-29
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2023-09-25
2019 metais Lietuva pateko į daugiausia alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką. Nuo 2015 iki 2019 metų vienam 15 m. ir vyresniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoholio kiekį pavyko sumažinti net 17 proc., iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro, kaip praneša Valstybės duomenų agentūra. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje srityje subalansuota politika, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla.
Nuotrauka
sveikata
Asociatyvi pexels.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-08
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mityba yra kone pagrindinis sveikatą lemiantis ir ligų riziką mažinantis veiksnys. Dėl to susimąstyti apie sveikos mitybos ir gyvensenos įpročių formavimą turėtų ne tik norintys sulieknėti ar išsigydyti nuo tam tikrų ligų, bet ir tie, kurie siekia visapusiškai pagerinti savo gyvenimo kokybę.  Apie tai, kokią žalą organizmui kelia nesveika ir nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalbėjo gydytoja dietologė Rasa Dovidavičienė. 
Nuotrauka
sveikata
E. Paukštsė/NVI nuotrauka
Įkelta:
2023-08-25
Dažniausiai, sužinojus onkologinės ligos diagnozę, pirmoji reakcija į šią žinią yra šokas. Žmogus negali patikėti, kad tai atsitiko būtent jam, jį užgriūva didžiulė psichologinė, emocinė ir fizinė našta. Kaip tinkamai elgtis, kai sergi pats arba onkologine liga serga artimas žmogus, kai atrodo, kad gyvenimas staiga ėmė ir sugriuvo? Išsamiau apie dažniausius sunkumus ir sveikatos stiprinimą kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė.
Nuotrauka
sveikata
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-08-20
Vienišumas – tai jausmas, apibrėžiamas kaip ryšio nejautimas su kitais žmonėmis. Tai reiškia, kad vienišumą galima jausti net ir aplink save turint daug žmonių, tačiau neturint su jais gilesnio ryšio. Žmonės su negalia, kaip ir kai kurios kitos visuomenės grupės, gali būti pažeidžiami ir dažniau jausti vienišumą dėl to, kad visuomenėje vis dar vyrauja įvairios stigmos, kurios neretai skatina atstūmimą, trukdo kurti gilesnį ryšį.  „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas pasakoja apie negalią turinčių vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos gerinimą ir teigia, kad norint suteikti pagalbą svarbu užtikrinti saugią erdvę tai padaryti.
Nuotrauka
sveikata
Asociatyvi unsplash.com nuotrauka
Įkelta:
2023-08-18
Ligonių kasų specialistai dažnai sulaukia gyventojų klausimų dėl šeimos gydytojo skiriamų tyrimų, kurių atlikimo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. 
Nuotrauka
nuotrauka
NTAKD archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-08-11
Remiantis moksliniais tyrimais, rūkymas dažniausiai tampa įpročiu dar paauglystėje. Kuo jaunesnio amžiaus pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo taps priklausomas nuo nikotino. Apie tai, kas tai lemia ir kodėl visi rūkymo būdai yra pavojingi sveikatai, kalbėjo Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas.