Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno
Įkelta:
2022-10-21
Nuotrauka
sveikata
Nuotraukos autorius:
Asmeninio archyvo nuotrauka
Aprašymas

Kęstutis Kaupas nuolatiniu darbu su savimi įveikė priklausomybę nuo narkotikų

 

 

,
Nuotrauka
sveikata
Nuotraukos autorius:
Asmeninio archyvo nuotrauka
Aprašymas

Medicinos psichologė K. Mikalauskaitė sako, kad svarbiausia – noras padėti sau ir pacientui 

 

 

Kalbėti apie savo problemas, kai jos pradėtos spręsti arba išspręstos, yra viena, tačiau išdrįsti pripažinti sau ir tai paversti atspirties tašku – visai kas kita. Kartais sugebėjusių atsitiesti ir pakeisti savo gyvenimą žmonių istorijos gali pasirodyti nereikšmingos ir neturinčios tikslo, tačiau tik ne tada, kai jos pasakojamos pirmuoju asmeniu. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 14 procentų lietuvių. Būdamas penkiolikos Kęstutis Kaupas pirmą kartą išbandė narkotikus, o šiandien, be medikų pagalbos savarankiškai įveikęs narkotikų priklausomybę, jis dalijasi savo patirtimi ir siekia įkvėpti kitus.

Nuskausminamieji nuo emocinių traumų

„Viskas prasidėjo nuo perskaitytų knygų. ​​Jack Kerouac „Kelyje“ ir Karloso Kastanedos knygos apie augalus manyje sužadino smalsumą. Suvokiau, kad taip, kaip žmogus ragauja skirtingus maisto patiekalus, taip pat galima išbandyti įvairias medžiagas ir pajusti jų sukeliamą būseną“, pokalbį pradeda vyras. 

Jis pasakoja narkotikus vartojęs kaip nuskausminamuosius nuo savo emocinių traumų: „Bandžiau jais pamiršti žemą savivertę, kurią man įdiegė patėvis. Jis nuolat sakydavo, kad esu nieko vertas ir nieko nesugebu, todėl suprastėjo mano mokymosi rezultatai, kol galiausiai mečiau mokyklą ir pabėgau iš namų.“

Vartoti psichotropines medžiagas paskatino nuolatinė baimė, psichologinis ir fizinis smurtas šeimoje, privertęs nepilnametį pabėgti iš namų ir ieškoti laisvės. 

„Gyvenau gatvėje ir nieko neturėjau. Galėjau grįžti ir gyventi namuose su savo šeima, kaip visi mano bendraamžiai, bet noras pačiam spręsti, kaip noriu gyventi, man to neleido“, sako K. Kaupas.

Tokį elgesį pagrindžia medicinos psichologė Kotryna Mikalauskaitė. Jos nuomone, vaikystėje ar paauglystėje dėl tam tikrų priežasčių daug streso ir įtampos patyręs žmogus, pabandęs narkotinių medžiagų, pajaučia didelį palengvėjimą ir suvokia, kad būtent pasirinkta medžiaga galėtų puikiai pasitarnauti siekiant nuslopinti jausmus, kurių asmuo nenori jausti.

Į priekį vedė didžiausias noras – laisvė

Atėjęs pas narkotikų prekeivį, norėdamas nusipirkti dozę, jis pakliuvo į situaciją, kuri apvertė Kęstučio pasaulėžiūrą aukštyn kojomis. Buvo praėję metai nuo pirmos psichotropinių medžiagų dozės.

„Atėjau nusipirkti dozės. Jis man pasiūlė palaukti 1520 minučių, kol atveš siuntinį, nes tuo momentu neturėjo ko parduoti. Nuėjau į kambarį, kur sėdėjo dar keletas vaikinukų. Jie buvo narkomanai ir palaikė mane už „savą“, nes buvau toks pat baltas, kaip ir jie. Klausiausi istorijų apie tai, kaip jie ruošiasi gauti pinigų, kad tik galėtų nusipirkti narkotikų. Išgirdau bent dešimt skirtingų apiplėšimų ir vagysčių versijų. Mane apėmė siaubas. Suvokiau, kad aš einu to link ir tapsiu toks, kaip jie. Kadangi laisvė buvo ir yra vienas iš svarbiausių dalykų, supratau, kad ir toliau taip gyvendamas galiu prarasti patį brangiausią turtą, ir todėl nusprendžiau niekada daugiau ten negrįžti. Rodos, visą kūną ir sąmonę nudiegė emocinis suvokimas, kad tai turi pasikeisti“, atvirauja Kęstutis.

Kamuojamas abstinencinių pagirių vyras autostopu išvyko į Norvegiją, kur po savaičių klajonių pavyko gauti darbą ir įsitvirtinti – taip prasidėjo kelias į blaivybę.

Gyvenimo etapas, likęs užnugaryje

Respublikinio priklausomybių centro specialistė sako, kad psichologiškai priklausomi žmonės galvoja, jog medžiaga, šiuo atveju narkotikai, jiems gyvybiškai reikalinga. Tokie asmenys pradeda mažiau laiko ir dėmesio skirti dalykams, kurie anksčiau būdavo svarbūs, kol galiausiai juos užvaldo vartojama medžiaga. Lietuvis džiaugiasi tądien supratęs, jog vienintelis būdas išsigelbėti yra dirbti su savimi, todėl pradėjo sekti, analizuoti ir keisti savo elgesį.

„Palikti senus draugus ir veiklas užnugaryje buvo sąmoningas žingsnis. Taip galėjau kurti savo gyvenimą iš naujo, sprendimu išvykti iš šalies džiaugiasi vyras ir priduria: – Landynės ir laiptinės man pabodo. Norėjau gyventi, norėjau susitvarkyti gyvenimą, turėti stogą virš galvos ir pinigų savo poreikiams.“

Didžiulė pagalba tapo vieta gerai apmokamame darbe. Alpinisto profesija reikalauja prisiimti atsakomybę už save, savo sveikatą ir gyvybę tai motyvavo į Norvegiją emigravusį lietuvį ir kėlė jo savigarbą.

Kęstutis sako: „Greitai įstojau į 12 darbo dienų iš eilės ir 9 laisvadienių ritmą. Bėgant laikui atradau veiklas, kurios man tapo savotiški svaigalai ir padėjo užsimiršti. Pavyzdžiui, menas – muzika, poezija, rašymas, šokis ir dainavimas.“

Tai ne raketų dėsniai“

K. Kaupas jau daugiau nei du dešimtmečius nevartoja narkotikų. Išmesti iš gyvenimo svaigalus ir niekada prie jų nebegrįžti paskatino gyvenimo vertės suvokimas. Su narkotikais paprasta gyvenimą sugriauti, o kitomis priemonėmis ir veiksmais galima jį kurti. 

„Žmonės pamiršta sau atsakyti į klausimą, ko jie iš tiesų nori. Kai matai tikslą, pasidaro aišku, ką daryti. Tai ne raketų dėsniai“, šmaikštauja jis.

Lygiai taip pat Kęstutis pamatė tikslą, su žmona užsukęs į gydymo įstaigą. Nugirdęs specialistų pokalbį apie priklausomybes turinčius žmones, vyras papasakojo apie savo emocinius sukrėtimus ir kaip pavyko su jais susidoroti be medikų pagalbos. Gydytojai paprašė savo išgyvenimais pasidalyti su kitais, kurie jaučiasi beviltiškai, nemato išeities, nesikreipia ir neieško pagalbos, kurios jiems tikrai reikia.

Netrukus Kęstutis parengė straipsnį, kurį paskelbė vienas didžiausių šalies naujienų portalų. Prisistatęs straipsnio herojumi, vyras pradėjo socialiniame tinkle „Facebook“ kelti savo tekstus. 

„Tikiu, kad mano rašymas padeda žmonėms. Juk prisiregistravę vartotojai neprivalo komentuoti ar spausti „patinka“. Jie gali likti anonimais, tačiau klausytis mano pasakojimų ir bandyti juose atrasti dalelę savęs. Jau yra pasitaikę keletas atvejų, kai visiškai nepažįstami žmonės parašo žinutę, kad mano patirtis paskatino juos veikti ir atsisakyti narkotikų. Tai šviesiausia tamsios istorijos dalis“, teigia jis.

Pagalba suteikiama kiekvienam

Dalydamasi savo patirtimi, K. Mikalauskaitė pastebi, kad tiek vyrai, tiek moterys išgyvena stiprų gėdos ir kaltės jausmą. Vis dėlto galima atkreipti dėmesį, kad moterys kartais būna labiau linkusios slėpti problemą, vengti atsiverti artimiesiems ar pasitarti su specialistais. Bet kokiu atveju kiekvienas žmogus pereina psichologinį procesą, kurio metu pradeda suprasti savo elgesį, jo pasekmes ir pradeda svarstyti galimus kitus pasirinkimus, kol galiausiai priima sprendimą imtis atitinkamų veiksmų. Reikšmingiausiai prisidėti prie žmogaus apsisprendimo gydytis gali pagarbus, humaniškas ir geranoriškas specialistų ir aplinkinių požiūris, kuris gali žmogui padėti atrasti drąsos ir vidinių resursų pradėti pokytį.

Turėdami įtarimą apie besivystančią priklausomybę, pasikonsultuokite su kvalifikuotu specialistu privačioje arba valstybinėje gydymo įstaigoje. Specialistas, atsižvelgdamas į pacientą, parinks tinkamiausią gydymo būdą.

Jaučiant emocinius sunkumus telefonu 1809 galima kreiptis į emocinės paramos tarnybas. Visą Lietuvoje veikiančių psichologinės pagalbos linijų sąrašą ir kontaktus galima rasti nacionalinės psichikos sveikatos platformoje „Pagalba sau“ (www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/). Taip pat nemokama psichologinė pagalba prieinama šalies poliklinikų psichikos sveikatos centruose, visuomenės sveikatos biuruose. Iškilus pavojui sveikatai arba gyvybei skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.

Užs. Nr. 96

Nuotrauka
sam logo maz
Nuotrauka
VLK
VLK nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Kasmet daugiausia stacionarinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų medicininės reabilitacijos paslaugų suteikiama vasarą. Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai pacientams primena, kad reabilitacijos įstaigos skirtos ne poilsiui, o gydymui ir paslaugos jose teikiamos nepaisant metų laiko.
Nuotrauka
elta
Įkelta:
2023-05-29
Nuo 2016-ųjų Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina buvo skiepijamos tik 11 metų sulaukusios mergaitės. Tačiau nuo šių metų vasario tvarka pasikeitė – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą skiepą gali gauti ir to paties amžiaus berniukai. Per tris pirmuosius vakcinacijos mėnesius nuo šios infekcijos buvo paskiepyti 2 600 berniukų, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK).
Nuotrauka
diabetas
Asociatyvi SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-05-24
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gerina pacientų, sergančių cukriniu diabetu, padėtį. Nuo liepos 1 d. jiems auga kompensuojamų priemonių apimtys. Didžiausia pokyčių naujiena – suaugusiems bus kompensuojamos adatos, reikalingos vaistams leistis, ko iki šiol nebuvo. Bendrai pokyčiai palies beveik 30 tūkst. pacientų.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-05-19
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad nuo gegužės 19 d. gyventojai gali kreiptis į savo šeimos gydytojus dėl valstybės biudžeto lėšomis apmokėto ir neatlygintinai išduodamo registruoto vaisto nuo COVID-19 skyrimo. Vaistai išduodami vaistinių tinklo „Eurovaistinė“, kuri atsiliepė į ministerijos kvietimą prisidėti prie vaistų išdavimo, vaistinėse visoje šalyje.
Nuotrauka
vaikai
Asociatyvi freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-05-12
Pats metas užsiregistruoti vizitui pas savo šeimos gydytoją ir profilaktiškai patikrinti vaikų sveikatą, primena ligonių kasų specialistai. Neuždelsus privalomos patikros, vėliau neteks susidurti su problemomis norint patekti pas gydytoją prasidėjus atostogų sezonui, o rudeniop nereikės laukti medikų konsultacijų ilgose eilėse. 
Nuotrauka
inmedica
Įkelta:
2023-04-20
Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 15, duris atvėrė nauja „InMedica“ klinika, kurioje nuo balandžio mėnesio teikiama pagalba ne tik susirgus, tačiau ir pasirenkant tinkamas profilaktikos priemones bei prevencines programas. Naujoji klinika įsikūrusi pačiame miesto centre, o patalpose įrengtas liftas, todėl gydytojus pasiekti lengviau tiek tėveliams su vaikais, tiek pacientams, turintiems negalią. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-03-31
Siekiant sumažinti situacijų, kai dėl pasibaigusio galioti siuntimo pacientai priversti vėlei kreiptis į šeimos gydytoją, nuo balandžio 1 d. siuntimo terminas ilginamas trigubai – iki 180 dienų vietoj dabartinių 60-ies. Pakeitimai sumažins perteklinių pacientų apsilankymų skaičių gydymo įstaigose, taip pat šeimos gydytojams tenkantį krūvį.  
Nuotrauka
gripas
Asociatyvi Pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2023-03-15
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad 10-ąją šių metų savaitę (kovo 6–12 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo. 
Nuotrauka
sveikata
Asociatyvi unsplash.com nuotrauka
Įkelta:
2023-03-07
Aiškėja, kad vis daugiau tauragiškių skeptiškai vertina skiepus – sumažėjo skiepijamų vaikų. Tokie duomenys pateikti Tauragės rajono savivaldybei Visuomenės sveikatos stebėsenos 2021 metų ataskaitoje. Pasirodo, nuo mirusiųjų COVID-19 – daugiau nei nuo piktybinių navikų. Vis tiek pagrindinė tauragiškių mirties priežastis 2021 metais išliko kraujotakos sistemos ligos. 
Nuotrauka
medikai
Asociatyvi SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-02-13
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pakeitimus, kuriais šeimos gydytojo išrašomas siuntimas galios iki 180 dienų. Šiuo metu maksimalus terminas numatytas 60 dienų, t. y. prailginus terminą, siuntimai galiotų tris kartus ilgiau. Pakeitimais siekiama sumažinti nepatogumus, kuriuos patiria pacientai ir medikai dėl per trumpo siuntimo galiojimo laikotarpio, skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
Nuotrauka
deimante
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-02-06
Šiais laikais nemažai žmonių renkasi pasyvų laisvalaikį – po sunkios darbo dienos jie mieliau sėdi prie televizoriaus ar su dabar jau geriausiu draugu tapusiu išmaniuoju telefonu rankose. Tai dažnai ir sukelia problemų – ilgai netaisyklingai sėdint užspaudžiami  įvairūs nervai, tad ilgainiui ima skaudėti. Apie šią itin opią problemą pakalbinome tauragiškę kineziterapeutę-masažuotoją Deimantę Samoškienę.
Nuotrauka
gripas
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2023-01-27
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę dar sumažėjo. 
Nuotrauka
lasines
Sveikatos apsaugos ministerijos nuotrauka
Įkelta:
2023-01-26
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba) pastebi, kad socialiniuose tinkluose vartotojai skelbia pranešimus apie lašinių infuzijų su vitaminais ir ,,kokteiliais“ naudojimą be gydytojų paskyrimo ir ne asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokiu būdu plinta informacija apie savigydą, kuri yra pavojinga žmogaus sveikatai. Tarnyba ragina apie tokius atvejus informuoti ją, tokiu būdu ji spręstų dėl tyrimo pradėjimo.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-01-23
Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas projektą „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) teikimo modelio diegimas Plungės, Mažeikių ir Tauragės savivaldybėse“, teikia nemokamas individualias psichologo konsultacijas Tauragės rajono savivaldybės 14–29 metų jaunimui. 
Nuotrauka
adata
Įkelta:
2023-01-15
Norint pasirūpinti apsauga nuo sunkios erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – svarbu pasiskiepyti, o tai geriausia padaryti žiemą. Apie tai primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC). Pasak epidemiologų, kad susidarytų patikima apsauga, reikia tam tikro laiko.
Nuotrauka
vsb
VSB nuotrauka
Įkelta:
2022-12-15
Sakoma, kad esi jaunas tol, kol dar lieka pirmų kartų, tad ir Tauragės visuomenės sveikatos biuro specialistai šiemet gali pasidžiaugti savo pirmąja suorganizuota nemokama savaitgalio suaugusiųjų sveikatinimo stovykla. Jos įgyvendinimas dalinai finansuojamas iš Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projekto lėšų. 
Nuotrauka
liga
Įkelta:
2022-12-10
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis Lietuvoje padidėjo. 
Nuotrauka
oda
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Prasidėjęs šildymo sezonas – tikras iššūkis mūsų odai. Sausas, šiltas oras patalpose ir žvarbus bei vėjuotas oras lauke – tai kontrastas, kuris gali stipriai nualinti odą. Todėl jeigu ima kamuoti dehidratuotos odos požymiai – tempimas, šerpetojimas, pleiskanojimas, niežėjimas ar net skausmas – svarbu reaguoti nedelsiant. „Eurovaistinė internete“ odos priežiūros specialistė Orinta Ramanauskaitė atskleidė, kas lemia odos išsausėjimą ir kokių pagalbos priemonių pravartu imtis.  
Nuotrauka
sveikata
Mediakatalogas.lt nuotrauka
Įkelta:
2022-11-11
Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis, bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau? Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos priemones bei lietuvių keliavimo įpročius pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-11-06
Rudeniui įpusėjus, neišvengiamai prasideda peršalimo ligų sezonas, tad vis dažniau tiesiame ranką į karšto gėrimo puodelį. Šaltuoju metų laiku ypač populiari tampa arbata su citrina, medumi bei imbieru – pastarasis dažnas ir imunitetą stiprinančių produktų sudėtyje. Kuo naudingas imbieras mūsų sveikatai, atsako gydytoja dietologė.
Nuotrauka
sveikata
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-04
Nors COVID-19 pandemija tampa neatsiejama visų mūsų gyvenimo dalimi, itin svarbu nepamiršti išmoktų pamokų. Tik atsakingai elgdamiesi galime apsaugoti save ir savo aplinką nuo koronaviruso infekcijos ir kitų užkrečiamųjų ligų, keliančių grėsmę sveikatai, o kartais – ir gyvybei. Apie tai, kaip koronavirusu užsikrėtė visa šeima ir kodėl dar būdama nėščia moteris nusprendė pasiskiepyti, pasakoja šiaulietė Rūta Mankienė. O apie pagrindines prevencines ir apsaugos priemones, padedančias apsisaugoti nuo daugelio virusinių infekcijų, primena vaistininkė Laura Mockutė. 
Nuotrauka
liga
Įkelta:
2022-10-28
2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-10-24
Rudeniški orai su savimi atsineša ir peršalimo ligas, gripą. Tauragėje fiksuojamas didėjantis sergumumas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) spalio pradžioje paskelbė, kad prasidėjo 2022–2023 metų gripo sezonas, kuris tęsis iki gegužės mėnesio.