Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos skyriaus pilvo chirurgas Mindaugas Šatkauskas sako, kad kiek pasaulyje egzistuoja chirurgija, tiek ir yra stomos, tik priežiūra keitėsi.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos ir Chirurgijos skyriaus vadovo pareigas laikinai einantis pilvo chirurgas Rolandas Burkauskas pastebi, kad tik pradžioje pacientas patiria psichologinį diskomfortą, baimę, neviltį, bet vėliau žmogus įpranta ir jaučiasi gerai. (...138)
Kelmės rajono gyventojas Jonas Labinas, aštuonis mėnesius gyvenęs su stoma, pritarė gydytojų sprendimui uždaryti stomą ir džiaugiasi, kad galės gyventi visavertį gyvenimą.
Dažniausios priežastys, dėl kurių žarnyną operuojantys chirurgai išveda stomą - onkologinės storosios žarnos ligos. Tačiau priežasčių joms atlikti gali būti ir daugiau. Šiauliuose yra visos priemonės, dirba profesionalūs medikai, pasirengę operuoti ligonius taip pat, kaip ir visose pasaulio bei šalies klinikose, teikiančiose šias paslaugas. Gydytojui stomos uždarymas – antra rimta operacija, kartais net rimtesnė už pirmąją, kurios metu buvo išspręsta ūmiai kilusi sveikatos problema. Kartais po operacijos išvesta stoma lieka visam gyvenimui, bet daugeliui pacientų ji gali būti uždaroma ir likusį gyvenimą žmogus gyvena įprastai. Žmogui tenka išmokti gyventi iš naujo ir jis įsitikina, kad gyvenimas su stoma ne toks ir sudėtingas. Bet jei pacientui yra galimybė rinktis, stomos dažniausiai atsisakoma, nes be jos gyventi daug geriau. Taip nusprendė ir 83-ejų metų pacientas, aštuonis mėnesius gyvenęs su stoma.
Susitaikyti buvo sunku
Praėjusių metu lapkričio 24-oji Kelmės rajono gyventojui Jonui Labinui nepamirštama – jam buvo atlikta žarnyno operacija ir išvesta stoma. Operacijos priežastis daugeliui žmonių neįtikėtina, tik gydytojams – įprasta. Jonui buvo užkietėję viduriai, tad ir teko pašalinti dalį žarnos.
Didžiausias stresas Jonui buvo ne tai, kad atlikta operacija, bet tai, kad po jos buvo išvesta stoma – specialus maišelis-rinktuvas, į kurį teka žarnų turinys.
83-ejų metų vyrui, nubudusiam po operacijos, buvo sunkus susitaikyti su šia žinia. Dar blogiau jautėsi, grįžęs namo. Nusiminti neleido drauge gyvenanti dukra ir žmona, abi padėjo tvarkytis su stoma. Atvyko ir ligoninės medicinos darbuotoja, pasirengusi pacientų ir jų artimųjų mokymui gyventi su stoma, bei padėjo mokytis stomos priežiūros. Vyrui pagalbos ilgai ir nereikėjo, netrukus pats išmoko pasikeisti maišelį ir gyvenimas su stoma pamažu tapo įprastas.
„Aš visus darbus kieme dirbau, net žolę žoliapjove pjoviau“, - pasakoja Jonas.
Praėjus aštuoniems mėnesiams J. Labinas išgirdo džiugią žinią – žarnynas veikia puikiai, viduriai nekietėja, pagrindinė liga neatsinaujino tad stomą galima uždaryti. Ir jis sutiko, nes likusį gyvenimą nori gyventi įprastai.
„Liepos pirmąją buvo atjungta stoma, bet dar esu ligoninėje, dar nieko nevalgiau. Bandžiau gerti sultinio, bet truputį supykino“, - pasakoja pacientas, pasiryžęs įveikti visus sunkumus ir grįžti į visavertį gyvenimą.
Laikinos stomos uždaromos
Atliekant žarnyno operaciją, žarnyno turinio įprastinis kelias gali būti pakeistas. Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos ir Chirurgijos skyriaus vadovo pareigas laikinai einantis pilvo chirurgas Rolandas Burkauskas sako, kad operacijos metu žarna gali būti privesta prie pilvo paviršiaus tam, kad būtų suformuota stoma (anga), per kurią visas žarnyno turinys ir oras iš organizmo pasišalins per stomą.
Stomos gali būti ir laikinos, kurios po 2-3 mėnesių, atstačius žarnyno vientisumą, gali būti nuimamos. Apsauginės stomos naudojamos, kai atliekamos storosios žarnos vėžio operacijos. Jos formuojamos, jei operuojantis chirurgas mato, kad yra didelė rizika ir žarnų jungtis gali nesugyti. Tokiu atveju išvedama laikina apsauginė plonosios žarnos stoma, kuri, sugijus pagrindiniam žarnos sujungimui storojoje žarnoje, maždaug po dviejų mėnesių, uždaroma.
Pasak R. Burkausko, laikinų stomų dažniausios priežastys – vėžys, žarnų nepraeinamumas, pilvaplėvės uždegimas, divertikuliozė su divertikulitu bei kitokie žarnų prakiurimai ar pažeidimai. Todėl kartais yra didžiulė rizika ir, pašalinus pažeistą žarnos dalį, tos pačios operacijos metu nėra saugu žarną vėl sujungti. Todėl tenka išvesti laikiną stomą, kurią dažniausiai vėliau galima uždaryti. Bet gali būti, kad žmogus lieka su stoma ir visą gyvenimą.
Kai operuojamas pacientas, kuriam daug gretutinės patologijos, chirurgas pirmiausia stengiasi išgelbėti jo gyvybę ir mažiau tuo rizikuoti. Todėl vėliau, jei pacientas turi daug gretutinių ligų ir yra didelė rizika gyvybei, stoma nebeuždaroma.
„Dėl bendros būklės žmogus operacijos gali neatlaikyti. O kai žmogus turi sveikatos problemų, gyja sunkiau ir rizikuoti negalima. Stoma paliekama visam gyvenimui. Džiaugiamės tuo, kad po operacijos žmogus išgyvena“, - sako R. Burkauskas ir džiaugiasi paciento J. Labino sėkme.
Stoma visam gyvenimui – ne tragedija
Pastovios stomos dažniausiai atliekamos, kai diagnozuojama tiesiosios žarnos onkologinė liga. Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos skyriaus pilvo chirurgas Mindaugas Šatkauskas sako, kad priimamas šis sprendimas, kai nebelieka pakankamo galo žarnos, kurią būtų galima sujungti. Tokiu atveju yra išvedama pastovi stoma, su kuria tenka gyventi visą likusį gyvenimą.
Pasak chirurgo, šis sprendimas priimamas ir išplitusio žarnyno vėžio atveju, kai žmogaus bendra sveikatos būklė neleidžia atlikti pakartotinos operacijos ir atstatyti žarnų vientisumą.
Kiek pasaulyje egzistuoja chirurgija, tiek ir yra stomos. Tik priežiūra jų labai pasikeitė. Pasak M. Šatkausko, anksčiau, sovietmečiu, nebuvo vienkartinių priežiūros priemonių, tad reikėdavo išmatų rinktuvams pritaikyti paprastus maišelius, kuriuos žmonės klijuodavo pleistrais. Vieni prisitaikydavo prie gyvenimo su stoma, kitiems taip ir nepavykdavo.
Šiuolaikinės priemonės tikrai kokybiškos – nepraleidžia nei kvapo, plokštelės padengtos labai gerais klijais, kurie patikimai prilimpa prie odos. Maišelių, kurie kompensuojami ligonių kasų, taupyti nereikia, jų skiriama pakankamai. Maišeliai ir visos priemonės yra vienkartiniai,“ – sako R. Burkauskas.
Dabartinės priemonės leidžia gyventi švariai, saugiai. Kiekvienas gali išbandyti keleto rūšių rinktuvus. Tai gali būti vienos arba dviejų dalių rinktuvai. Plokštelės jungtis žiedinė arba lipni. Maišeliai užsegami lanksčiais lipdukais arba spaustuku. Maišeliai taip pat yra įvairių dydžių, žiedą gali išsikirpti, kokio žmogui reikia – viskas pritaikoma individualiai. Apsispręsti pasirinkti reikiamą ir labiausiai žmogui tinkančią stomą padeda stomos priežiūros specialistai ir gydytojai.
Medikai pastebi, kad vieni anksčiau, kiti vėliau, bet visi pacientai prisitaiko jam tinkančią stomą ir sėkmingai su ja gyvena. Pavyzdžiui, jei stoma išvedama dėl išmatų nelaikymo, kuris atsiranda dėl amžiaus, dėl dubens raumenų silpnumo, dėl švitinimo, ligų, arti išangės operuojant auglį, kokybiškiau gyventi su stoma, negu nelaikyti išmatų ir nuolat dėvėti sauskelnes.
Stomos priežiūra nesudėtinga
Jei taip nutinka, kad bus išvedama stoma, chirurgai pataria neišsigąsti. Į namus pacientai išleidžiami, kai jau žaizdos būna sugiję, tad žaizdos priežiūros jau nereikia. Laikinas skyriaus vadovas R. Burkauskas pataria išmokti gyventi su stoma: išmokti prisižiūrėti, naudoti specialias priemones. Ir tai nėra sudėtinga, nes dar būdamas skyriuje po operacijos ir pirmo perrišimo, pacientas mokomas kaip reikia elgtis su stoma. Yra slaugytojos, kurios ir prižiūri tuos pacientus, moko stomos priežiūros ir lankytojus, atvykstančius lankyti artimųjų.
Kartais stomos priežiūros specialistė važiuoja į namus ir apmoko namiškius. Ši darbuotoja, pasirengusi pacientų ir jų artimųjų mokymui gyventi su stoma. Jei pacientas po operacijos vyksta į reabilitaciją, ten jie taip pat būna prižiūrimi specialistų ir įtvirtina žinias bei įgūdžius.
„ Kaip žmogui reikia kasdien prisižiūrėti tualetą, taip ir čia - kasdien reikia prisižiūrėti stomą“, - sako R. Burkauskas.
Stoma netrukdo nei maudytis, galima maudytis net atvirame vandens telkinyje. Stoma gali būti išvesta ir vaikams, tik prireikia to labai retai. Būna, kad ir jauni serga žarnyno ligomis, nors jauniems dažniau išvesti stomą tenka po traumų, kurių metu pažeidžiamas žarnynas. Jiems dažniausiai taikomos laikinos stomos. Su amžiumi daugėja patologijų, kurioms esant prireikia stomos.
Pradžioje tik būna psichologinis diskomfortas, baimė, neviltis. Bet vėliau įpranta ir pacientai jaučiasi gerai. Yra ligonių, kurie pradžioje jautėsi labai blogai, buvo išsigandę, bet vėliau apsiprato. Ir net kai gydytojas pasiūlo uždaryti stomą, pacientai patys nusprendžia nerizikuoti, nes ir taip gerai. Chirurgas M. Šatkauskas prisiminė pacientą, kuris yra ūkininkas, sunkiai dirbantis žmogus, ir jau penkiolika metų sėkmingai gyvena su stoma.
Medikai pastebi, kad žmonių sveikatos būklė paskutiniu metu yra pagerėjusi, pailgėjęs gyvenimo amžius, o visos ligos koreguojamos ir gydomos šiuolaikiškai. Anksčiau 60 metų žmogui, susirgusiam žarnyno vėžiu, nebuvo pasirinkimo – tik stoma. Dabar ir 80, ir 90 metų žmogui, jei tik būklė leidžia, stoma gali būti net ir uždaroma, kaip ir šios sėkmės istorijos atveju.
Užs. Nr. 56
Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos skyriaus pilvo chirurgas Mindaugas Šatkauskas sako, kad kiek pasaulyje egzistuoja chirurgija, tiek ir yra stomos, tik priežiūra keitėsi.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos ir Chirurgijos skyriaus vadovo pareigas laikinai einantis pilvo chirurgas Rolandas Burkauskas pastebi, kad tik pradžioje pacientas patiria psichologinį diskomfortą, baimę, neviltį, bet vėliau žmogus įpranta ir jaučiasi gerai. (...138)
Kelmės rajono gyventojas Jonas Labinas, aštuonis mėnesius gyvenęs su stoma, pritarė gydytojų sprendimui uždaryti stomą ir džiaugiasi, kad galės gyventi visavertį gyvenimą.
Pandemijai nesitraukiant ir vėl garsiau prakalbus apie karantiną nemažai darbuotojų grįžta prie nuotolinio darbo, moksleiviai sporto ir kitus būrelius „lanko“ taip pat iš namų. Profesionalams pasiekti sporto aukštumų namuose sudėtinga, bet mėgėjams palaikyti formą ne pro šalį ne tik karantino sąlygomis. Tad dalinamės mūsų bičiulio sveikatingumo trenerio Arūno Vladičkos patarimais.
Nepriežiūra – viena iš keturių smurto prieš vaikus formų. Statistika rodo, kad Lietuvoje nepriežiūra yra antra pagal dažnumą po fizinio smurto. Vaiko teisių specialistai pastebi, kad dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia nepriežiūrą –įsivaizduoja, kad tai yra tik kritiniai atvejai, kai vaikas visiškai apleistas, badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nelanko mokyklos. Tačiau šiandien yra nemažai vaikų, kurių fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai yra nuolat prastai tenkinami dėl didelio tėvų užimtumo ar dėl to, kad jie nesuvokia vaikų poreikių. Dažnai tokios šeimos net nepatenka į socialinės rizikos šeimų grupę.
Dažnai klausiame savęs, ar su maistu gauname pakankamą kiekį gyvybiškai svarbių medžiagų. Anot naujausio britų tyrimo, kuriame atkreipiamas dėmesys į faktą, kad sudėtinga su maistu gauti pakankamą kiekį seleno, šis klausimas itin aktualus.
Gan plačiai paplitusi nuomonė, kad paauglių odos, plaukų ir nagų problemas lemia hormonų pusiausvyros sutrikimas. Vis dėlto, jei jų mityba netinkamai subalansuota ar akivaizdžiai nesveika, kosmetines problemas gali būti lėmusi svarbiausių mineralų stoka.
Švedijos mokslininkai patvirtino, kad maisto papildai su seleno mielėmis ir kofermentu Q10 padeda apsaugoti vyresnio amžiaus žmonių širdį. Visiškai neseniai atlikto tyrimo metu pastebėta, kad aukščiau paminėtus papildus vartojančių senstančių vyrų ir moterų organizme buvo kur kas mažiau fruktozamino – medžiagos, kuri paprastai laikoma gliukozės kiekio kraujyje žymeniu, tačiau taip pat yra susijusi su didesniu širdies ligų ir mirties pavojumi.
Medicinos klinikų tinklas „Inmedica“ toliau tęsia paslaugų plėtrą regionuose – trijų tinklui priklausančių Tauragės rajono medicinos klinikų sąrašą papildė nauja ginekologijos klinika, rašoma pranešime spaudai.
Vis didėjantis 2 tipo diabeto atvejų skaičius Vakarų šalyse kelia susirūpinimą sveikatos priežiūros specialistams, tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad chromas yra naudingas diabeto prevencijai.
Šaltuoju metų sezonu daugelį ima kamuoti aktualus klausimas – pūslelinė – užkrečiamoji liga, galinti pažeisti odą, gleivinę ir netgi centrinę nervų sistemą. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad į kovą su nuolat pasikartojančiu pūslelinės paūmėjimu žmonės griebiasi pačių įvairiausių būdų nors padėti gali tiesiog laiku pastebėta liga.
Senėjimo procesui įtakos turi daugybė veiksnių, tačiau nūdienos mokslas ypač atidžiai stebi oksidacinį stresą, kuris yra biocheminis pusiausvyros sutrikimas, galintis atsirasti netgi dėl tokio elementaraus dalyko kaip seleno stoka.
Ką tik išlydėtų metų statistika teikia vilties, kad organų donorystės situacija Lietuvoje nors ir po truputį, bet gerėja. Nacionalinis transplantacijos biuras, išanalizavęs gautą 2019 m. statistiką, informuoja, kad praėjusiais metais Lietuvoje atlikta daugiau transplantacijų, negu 2018 metais.
Šiandien grožio salone „Vip“ lankosi su džok terapijos – korėjietiško taškinio delnų masažo specialistas Arūnas Jonuškis. Gydūnas ves paskaitą apie diagnostiką iš delno taškų, masažo būdus.