Besitęsiant pandemijai vis daugiau žmonių vargina galvos ir stuburo skausmai
Įkelta:
2021-04-12
Nuotrauka
medikas
Aprašymas

Neurochirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas neurochirurgas Deividas Stukas besitęsiančią pandemiją įvardina viena pagrindinių priežasčių, dėl ko daugėja žmonių, varginamų galvos ir stuburo skausmo. Zitos KATKIENĖS nuotr.

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriaus medikai pastebi, kad pandemijos laikotarpiu konsultuoja daugiau žmonių, besiskundžiančių galvos ir nugaros skausmais. Ne mažai jų persirgę praėjusių metų rykšte tapusia COVID-19 infekcija, kiti nuvarginti psichologinių problemų, sukeltų pandemijos.

Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Deividas Stukas stebisi padaugėjusiu pacientų srautu, kuriems psichologinė būklė išprovokavo nugaros ir galvos skausmus, per pandemiją jau spėjusius tapti lėtiniais.

Persirgusiems COVID-19 paūmėja skausmai

Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko padaugėjo pacientų, besiskundžiančių stuburo skausmais, neurochirurgas D. Stukas įvardijo besitęsiančią pandemiją.

„Visi turbūt sutiksime, kad nelengvą gyvenimo etapą šiuo metu išgyvena visa žmonija. Su pandemija atsekė karantinai, ribojimai. Prieš pandemiją lietuviai nebuvo fiziškai aktyviausia tauta, bet karantino metu žmonių fizinė sveikata suprastėjo labai stipriai. Sportuoti ir fiziškai judėti tapo sudėtinga, nes uždaryti ir sporto klubai, ir kineziterapijos kabinetai,“ – sako neurochirurgas.

Antra priežastis – pasaulinės pandemijos sukeltos psichologinės problemos. Anot D. Stuko,  stuburas yra labai susijęs su žmogaus psichine būkle, kurią pablogino išgyvenimai dėl pandemijos. Dalis žmonių neteko darbo, užgriuvo nežinomybė dėl ateities. Daugeliui neliko galimybės pamatyti artimuosius, laisvai ir saugiai keliauti. Visa tai stipriai pablogino žmonių psichikos sveikatą.

Be to, kai žmogus mažai juda, silpnėja raumenys, todėl gali atsirasti raumenų įtampa, spazmai, kuriuos dar labiau suaktyvina nervinė įtampa. Tad nugaros skausmo dažniausia priežastis yra raumenų įtampa. Neurochirurgas pastebi, kad tik maždaug vienam iš dešimties pacientų, besiskundžiančių nugaros skausmu, yra nustatoma neurochirurginė patologija, kurią gydyti reikia operacija.

Varginamus skausmų pacientus neurochirurgai skirsto dar į dvi grupes. Vienoje grupėje tie, kurie iki karantino nejautė jokių lėtinių skausmų. Jiems diagnozuojamas ūmus ar poūmis skausmas. Kitoje grupėje – pacientai, jau iš anksčiau turintys lėtinių stuburo problemų, ir jos yra paūmėjusios. 

Medikas teigia, kad persirgusiųjų COVID-19 liekamieji reiškiniai dar nėra ištirti, tam reikia laiko. Bet jau ir šiandien yra pacientų, persirgusių COVID-19 infekcija, kurie prieš ligą nejautė jokių simptomų, o šiuo metu vargina lėtiniai galvos ar nugaros skausmai, galvos svaigimai ir panašūs simptomai.

„Nėra aiškių priežasčių, tačiau yra mokslinių įrodymų, kad COVID-19 gali turėti įtakos smegenyse vykstantiems procesams, ir, retais atvejais, gali pažeisti smegenis. Tačiau reikia aiškių išvadų, ir tam reikia laiko. Šiuo metu yra labai daug neaiškumų“, - sako neurochirurgas Deividas Stukas.

Užleistų ligų nepadaugėjo

Gydytojai onkologai pastebi, kad labai padaugėjo užleistų onkologinių ligų, nes žmonės baiminasi užsikrėsti koronavirusu ir neatvyksta tikrintis. Taip nenutiko sergantiems neurochirurginėmis onkologinėmis ligomis,  nes neuroonkologinės ligos visada turi klinikinę išraišką. Pasijutęs blogai žmogus iš karto kreipiasi į medikus: į šeimos gydytoją, į ligoninės priimamąjį, kur ištiriamas ir nustatoma liga.

Dažniausiai pacientai jaučia galvos skausmą, galūnių tirpimą, nusilpimą, kalbos sutrikimus, taip pat smegenų navikai gali išprovokuoti epilepsijos priepuolius. Todėl pacientai dažniausiai iškart kreipiasi į gydymo įstaigą. Medikai pirmiausia galvoja apie insultą, bet, atlikus reikiamus tyrimus, pasirodo, kad tai yra tam tikro pusrutulio smegenų navikas. Pasak neurochirurgo D. Stuko, ne visiems pacientams, kuriems diagnozuojamas smegenų navikas, pavyksta padėti. Yra atvejų, kai dėl bendros paciento būklės, lokalizacijos, gretutinių ligų, chirurginė intervencija negalima.

Per pastaruosius dvejus metus, o ypač per karantiną, neurochirurgai stebi didesnį srautą pacientų, dažnai vyresnio amžiaus žmonių,  atvykstančių dėl osteoporotinių lūžių, nugaros skausmų, kuriems esant medikų galimybės padėti labai mažos.  

Hipokrato priesaikoje nurodoma gydytojui: „Gydyk, bet nepakenk“.  Pasak D. Stuko, kiekvienas gydytojas į tai labai atsižvelgia. O žmonės šiandien tampa medicinos žinovais, perskaitę straipsnį internete jie žino, kad, esant vienai ar kitai patologijai, galima padėti žmogui. Tačiau jie nežino,  jog ne visos intervencijos konkrečiam pacientui yra galimos. Specialistai vertina pacientus ne tik pagal diagnozę, bet ir  pagal jų bendrą būklę, pagal gretutines ligas. Bet kokia virusinė infekcija šiems ligoniams lemia sunkesnes pasekmes, tad ir COVID-19 sveikatos būklės nepagerina.

Smegenų ląstelės – pačios jautriausios

Patyrusiems smegenų traumą žmonėms dažniausiai būna nustatyta potrauminė demencija, kuri turi savo išraišką. Anot neurochirurgo D. Stuko, ne visi šie žmonės laikosi gydytojo skirto gydymo, ne visi vartoja paskirtus medikamentus. Ypač tai gali būti pavojinga sergantiems epilepsija. 

Dar blogesnės išeitys, kai diagnozuojama epilepsija, tačiau žmogus toliau vartoja ne vaistus, bet alkoholį, kuris išprovokuoja epilepsiją. Ypač blogai, jei nuolat vartojamas alkoholis. Jį nutraukus galimas epilepsijos priepuolis, kurį patyrusieji krenta, netenka sąmonės, susitrenkia galvą ir įvyksta dar viena pakartotinė galvos smegenų trauma. Deja, bet ne visus tokius pacientus pavyksta išgelbėti.

Galvos traumas skyriaus pacientai patiria ir autoįvykyje, nelaimingų atsitikimų metu: lipo, nukrito, susitrenkė. Tačiau daugumą galvos traumų įvyksta dėl nesaikingo alkoholio vartojimo.

Traumos priežastimi gali tapti ir tam tikrų medikamentų nevartojimas, ypač kai epilepsijos gydymui pacientas nevartoja prieštraukulinių  preparatų.

Būna ir tokių galvos traumų, kai operacinis gydymas netaikomas, nes neurochirurgas mato, kad pacientas gali operacijos neištverti arba operacija tam pacientui nebus naudinga ir nepakeis ligos eigos. Pasak gydytojo, tai nutinka, kai paciento hemodinamika nestabili, nėra galvos smegenų kamieno refleksų, yra gili koma. Smegenys yra pačios jautriausios ląstelės ir spaudimui, ir deguonies netekimui, todėl viskas, kas sukelia šias būkles, gali joms pakenkti.

Užs. Nr. 25

Zita KATKIENĖ

Respublikinės Šiaulių ligoninės

viešųjų ryšių specialistė

www.siauliuligonine.lt

 

Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Nuotrauka
sveik
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-09-29
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2023-09-25
2019 metais Lietuva pateko į daugiausia alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką. Nuo 2015 iki 2019 metų vienam 15 m. ir vyresniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoholio kiekį pavyko sumažinti net 17 proc., iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro, kaip praneša Valstybės duomenų agentūra. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje srityje subalansuota politika, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla.
Nuotrauka
sveikata
Asociatyvi pexels.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-08
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mityba yra kone pagrindinis sveikatą lemiantis ir ligų riziką mažinantis veiksnys. Dėl to susimąstyti apie sveikos mitybos ir gyvensenos įpročių formavimą turėtų ne tik norintys sulieknėti ar išsigydyti nuo tam tikrų ligų, bet ir tie, kurie siekia visapusiškai pagerinti savo gyvenimo kokybę.  Apie tai, kokią žalą organizmui kelia nesveika ir nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalbėjo gydytoja dietologė Rasa Dovidavičienė. 
Nuotrauka
sveikata
E. Paukštsė/NVI nuotrauka
Įkelta:
2023-08-25
Dažniausiai, sužinojus onkologinės ligos diagnozę, pirmoji reakcija į šią žinią yra šokas. Žmogus negali patikėti, kad tai atsitiko būtent jam, jį užgriūva didžiulė psichologinė, emocinė ir fizinė našta. Kaip tinkamai elgtis, kai sergi pats arba onkologine liga serga artimas žmogus, kai atrodo, kad gyvenimas staiga ėmė ir sugriuvo? Išsamiau apie dažniausius sunkumus ir sveikatos stiprinimą kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė.
Nuotrauka
sveikata
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-08-20
Vienišumas – tai jausmas, apibrėžiamas kaip ryšio nejautimas su kitais žmonėmis. Tai reiškia, kad vienišumą galima jausti net ir aplink save turint daug žmonių, tačiau neturint su jais gilesnio ryšio. Žmonės su negalia, kaip ir kai kurios kitos visuomenės grupės, gali būti pažeidžiami ir dažniau jausti vienišumą dėl to, kad visuomenėje vis dar vyrauja įvairios stigmos, kurios neretai skatina atstūmimą, trukdo kurti gilesnį ryšį.  „Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas pasakoja apie negalią turinčių vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos gerinimą ir teigia, kad norint suteikti pagalbą svarbu užtikrinti saugią erdvę tai padaryti.
Nuotrauka
sveikata
Asociatyvi unsplash.com nuotrauka
Įkelta:
2023-08-18
Ligonių kasų specialistai dažnai sulaukia gyventojų klausimų dėl šeimos gydytojo skiriamų tyrimų, kurių atlikimo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. 
Nuotrauka
nuotrauka
NTAKD archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-08-11
Remiantis moksliniais tyrimais, rūkymas dažniausiai tampa įpročiu dar paauglystėje. Kuo jaunesnio amžiaus pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo taps priklausomas nuo nikotino. Apie tai, kas tai lemia ir kodėl visi rūkymo būdai yra pavojingi sveikatai, kalbėjo Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas.