Neurochirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas neurochirurgas Deividas Stukas besitęsiančią pandemiją įvardina viena pagrindinių priežasčių, dėl ko daugėja žmonių, varginamų galvos ir stuburo skausmo. Zitos KATKIENĖS nuotr.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriaus medikai pastebi, kad pandemijos laikotarpiu konsultuoja daugiau žmonių, besiskundžiančių galvos ir nugaros skausmais. Ne mažai jų persirgę praėjusių metų rykšte tapusia COVID-19 infekcija, kiti nuvarginti psichologinių problemų, sukeltų pandemijos.
Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Deividas Stukas stebisi padaugėjusiu pacientų srautu, kuriems psichologinė būklė išprovokavo nugaros ir galvos skausmus, per pandemiją jau spėjusius tapti lėtiniais.
Persirgusiems COVID-19 paūmėja skausmai
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko padaugėjo pacientų, besiskundžiančių stuburo skausmais, neurochirurgas D. Stukas įvardijo besitęsiančią pandemiją.
„Visi turbūt sutiksime, kad nelengvą gyvenimo etapą šiuo metu išgyvena visa žmonija. Su pandemija atsekė karantinai, ribojimai. Prieš pandemiją lietuviai nebuvo fiziškai aktyviausia tauta, bet karantino metu žmonių fizinė sveikata suprastėjo labai stipriai. Sportuoti ir fiziškai judėti tapo sudėtinga, nes uždaryti ir sporto klubai, ir kineziterapijos kabinetai,“ – sako neurochirurgas.
Antra priežastis – pasaulinės pandemijos sukeltos psichologinės problemos. Anot D. Stuko, stuburas yra labai susijęs su žmogaus psichine būkle, kurią pablogino išgyvenimai dėl pandemijos. Dalis žmonių neteko darbo, užgriuvo nežinomybė dėl ateities. Daugeliui neliko galimybės pamatyti artimuosius, laisvai ir saugiai keliauti. Visa tai stipriai pablogino žmonių psichikos sveikatą.
Be to, kai žmogus mažai juda, silpnėja raumenys, todėl gali atsirasti raumenų įtampa, spazmai, kuriuos dar labiau suaktyvina nervinė įtampa. Tad nugaros skausmo dažniausia priežastis yra raumenų įtampa. Neurochirurgas pastebi, kad tik maždaug vienam iš dešimties pacientų, besiskundžiančių nugaros skausmu, yra nustatoma neurochirurginė patologija, kurią gydyti reikia operacija.
Varginamus skausmų pacientus neurochirurgai skirsto dar į dvi grupes. Vienoje grupėje tie, kurie iki karantino nejautė jokių lėtinių skausmų. Jiems diagnozuojamas ūmus ar poūmis skausmas. Kitoje grupėje – pacientai, jau iš anksčiau turintys lėtinių stuburo problemų, ir jos yra paūmėjusios.
Medikas teigia, kad persirgusiųjų COVID-19 liekamieji reiškiniai dar nėra ištirti, tam reikia laiko. Bet jau ir šiandien yra pacientų, persirgusių COVID-19 infekcija, kurie prieš ligą nejautė jokių simptomų, o šiuo metu vargina lėtiniai galvos ar nugaros skausmai, galvos svaigimai ir panašūs simptomai.
„Nėra aiškių priežasčių, tačiau yra mokslinių įrodymų, kad COVID-19 gali turėti įtakos smegenyse vykstantiems procesams, ir, retais atvejais, gali pažeisti smegenis. Tačiau reikia aiškių išvadų, ir tam reikia laiko. Šiuo metu yra labai daug neaiškumų“, - sako neurochirurgas Deividas Stukas.
Užleistų ligų nepadaugėjo
Gydytojai onkologai pastebi, kad labai padaugėjo užleistų onkologinių ligų, nes žmonės baiminasi užsikrėsti koronavirusu ir neatvyksta tikrintis. Taip nenutiko sergantiems neurochirurginėmis onkologinėmis ligomis, nes neuroonkologinės ligos visada turi klinikinę išraišką. Pasijutęs blogai žmogus iš karto kreipiasi į medikus: į šeimos gydytoją, į ligoninės priimamąjį, kur ištiriamas ir nustatoma liga.
Dažniausiai pacientai jaučia galvos skausmą, galūnių tirpimą, nusilpimą, kalbos sutrikimus, taip pat smegenų navikai gali išprovokuoti epilepsijos priepuolius. Todėl pacientai dažniausiai iškart kreipiasi į gydymo įstaigą. Medikai pirmiausia galvoja apie insultą, bet, atlikus reikiamus tyrimus, pasirodo, kad tai yra tam tikro pusrutulio smegenų navikas. Pasak neurochirurgo D. Stuko, ne visiems pacientams, kuriems diagnozuojamas smegenų navikas, pavyksta padėti. Yra atvejų, kai dėl bendros paciento būklės, lokalizacijos, gretutinių ligų, chirurginė intervencija negalima.
Per pastaruosius dvejus metus, o ypač per karantiną, neurochirurgai stebi didesnį srautą pacientų, dažnai vyresnio amžiaus žmonių, atvykstančių dėl osteoporotinių lūžių, nugaros skausmų, kuriems esant medikų galimybės padėti labai mažos.
Hipokrato priesaikoje nurodoma gydytojui: „Gydyk, bet nepakenk“. Pasak D. Stuko, kiekvienas gydytojas į tai labai atsižvelgia. O žmonės šiandien tampa medicinos žinovais, perskaitę straipsnį internete jie žino, kad, esant vienai ar kitai patologijai, galima padėti žmogui. Tačiau jie nežino, jog ne visos intervencijos konkrečiam pacientui yra galimos. Specialistai vertina pacientus ne tik pagal diagnozę, bet ir pagal jų bendrą būklę, pagal gretutines ligas. Bet kokia virusinė infekcija šiems ligoniams lemia sunkesnes pasekmes, tad ir COVID-19 sveikatos būklės nepagerina.
Smegenų ląstelės – pačios jautriausios
Patyrusiems smegenų traumą žmonėms dažniausiai būna nustatyta potrauminė demencija, kuri turi savo išraišką. Anot neurochirurgo D. Stuko, ne visi šie žmonės laikosi gydytojo skirto gydymo, ne visi vartoja paskirtus medikamentus. Ypač tai gali būti pavojinga sergantiems epilepsija.
Dar blogesnės išeitys, kai diagnozuojama epilepsija, tačiau žmogus toliau vartoja ne vaistus, bet alkoholį, kuris išprovokuoja epilepsiją. Ypač blogai, jei nuolat vartojamas alkoholis. Jį nutraukus galimas epilepsijos priepuolis, kurį patyrusieji krenta, netenka sąmonės, susitrenkia galvą ir įvyksta dar viena pakartotinė galvos smegenų trauma. Deja, bet ne visus tokius pacientus pavyksta išgelbėti.
Galvos traumas skyriaus pacientai patiria ir autoįvykyje, nelaimingų atsitikimų metu: lipo, nukrito, susitrenkė. Tačiau daugumą galvos traumų įvyksta dėl nesaikingo alkoholio vartojimo.
Traumos priežastimi gali tapti ir tam tikrų medikamentų nevartojimas, ypač kai epilepsijos gydymui pacientas nevartoja prieštraukulinių preparatų.
Būna ir tokių galvos traumų, kai operacinis gydymas netaikomas, nes neurochirurgas mato, kad pacientas gali operacijos neištverti arba operacija tam pacientui nebus naudinga ir nepakeis ligos eigos. Pasak gydytojo, tai nutinka, kai paciento hemodinamika nestabili, nėra galvos smegenų kamieno refleksų, yra gili koma. Smegenys yra pačios jautriausios ląstelės ir spaudimui, ir deguonies netekimui, todėl viskas, kas sukelia šias būkles, gali joms pakenkti.
Užs. Nr. 25
Zita KATKIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
Pandemijai nesitraukiant ir vėl garsiau prakalbus apie karantiną nemažai darbuotojų grįžta prie nuotolinio darbo, moksleiviai sporto ir kitus būrelius „lanko“ taip pat iš namų. Profesionalams pasiekti sporto aukštumų namuose sudėtinga, bet mėgėjams palaikyti formą ne pro šalį ne tik karantino sąlygomis. Tad dalinamės mūsų bičiulio sveikatingumo trenerio Arūno Vladičkos patarimais.
Nepriežiūra – viena iš keturių smurto prieš vaikus formų. Statistika rodo, kad Lietuvoje nepriežiūra yra antra pagal dažnumą po fizinio smurto. Vaiko teisių specialistai pastebi, kad dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia nepriežiūrą –įsivaizduoja, kad tai yra tik kritiniai atvejai, kai vaikas visiškai apleistas, badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nelanko mokyklos. Tačiau šiandien yra nemažai vaikų, kurių fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai yra nuolat prastai tenkinami dėl didelio tėvų užimtumo ar dėl to, kad jie nesuvokia vaikų poreikių. Dažnai tokios šeimos net nepatenka į socialinės rizikos šeimų grupę.
Dažnai klausiame savęs, ar su maistu gauname pakankamą kiekį gyvybiškai svarbių medžiagų. Anot naujausio britų tyrimo, kuriame atkreipiamas dėmesys į faktą, kad sudėtinga su maistu gauti pakankamą kiekį seleno, šis klausimas itin aktualus.
Gan plačiai paplitusi nuomonė, kad paauglių odos, plaukų ir nagų problemas lemia hormonų pusiausvyros sutrikimas. Vis dėlto, jei jų mityba netinkamai subalansuota ar akivaizdžiai nesveika, kosmetines problemas gali būti lėmusi svarbiausių mineralų stoka.
Švedijos mokslininkai patvirtino, kad maisto papildai su seleno mielėmis ir kofermentu Q10 padeda apsaugoti vyresnio amžiaus žmonių širdį. Visiškai neseniai atlikto tyrimo metu pastebėta, kad aukščiau paminėtus papildus vartojančių senstančių vyrų ir moterų organizme buvo kur kas mažiau fruktozamino – medžiagos, kuri paprastai laikoma gliukozės kiekio kraujyje žymeniu, tačiau taip pat yra susijusi su didesniu širdies ligų ir mirties pavojumi.
Medicinos klinikų tinklas „Inmedica“ toliau tęsia paslaugų plėtrą regionuose – trijų tinklui priklausančių Tauragės rajono medicinos klinikų sąrašą papildė nauja ginekologijos klinika, rašoma pranešime spaudai.
Vis didėjantis 2 tipo diabeto atvejų skaičius Vakarų šalyse kelia susirūpinimą sveikatos priežiūros specialistams, tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad chromas yra naudingas diabeto prevencijai.
Šaltuoju metų sezonu daugelį ima kamuoti aktualus klausimas – pūslelinė – užkrečiamoji liga, galinti pažeisti odą, gleivinę ir netgi centrinę nervų sistemą. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad į kovą su nuolat pasikartojančiu pūslelinės paūmėjimu žmonės griebiasi pačių įvairiausių būdų nors padėti gali tiesiog laiku pastebėta liga.
Senėjimo procesui įtakos turi daugybė veiksnių, tačiau nūdienos mokslas ypač atidžiai stebi oksidacinį stresą, kuris yra biocheminis pusiausvyros sutrikimas, galintis atsirasti netgi dėl tokio elementaraus dalyko kaip seleno stoka.
Ką tik išlydėtų metų statistika teikia vilties, kad organų donorystės situacija Lietuvoje nors ir po truputį, bet gerėja. Nacionalinis transplantacijos biuras, išanalizavęs gautą 2019 m. statistiką, informuoja, kad praėjusiais metais Lietuvoje atlikta daugiau transplantacijų, negu 2018 metais.