Medikai išgelbėti
Įkelta:
2010-05-28
Nuotrauka
Aprašymas
Bronislovas Mickus Klaipėdos apygardos teismo sprendimą pasiryžęs apskųsti. Daivos Sitnikienės nuotrauka

Pirmadienį Klaipėdos apygardos teismas priėmė Tauragės medikams palankų sprendimą ir išgelbėjo nuo didelių finansinių sunkumų. Buvęs tauragiškis 57 metų Bronislovas Mickus iš Tauragės ir Kauno medikų reikalavo priteisti 340 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimo. Vyras iki šiol įsitikinęs, kad gydytojai jam nustatė neteisingą diagnozę, o tai jį pavertę neįgaliu. Nors teismas B. Mickaus ieškinį atmetė ir priteisė sumokėti bylinėjimosi išlaidas, nuleisti rankų vyras neketina.

„Pašiurpau dėl tokio sprendimo“

Aštuoniuose lapuose surašytus ieškinio atmetimo motyvus Bronislovas Mickus vadina absurdu.

– Sprendime rašoma, kad mane gydė teisingai, tačiau su tokia išvada nesutinku. Greičiau, galima sakyti, manęs išvis negydė. Tauragės medikai mane gydė nuo gerklės ligų, džiovos, o man buvo infarktas. Tik nežinau, kaip tai įrodyti. Esu pašiurpęs dėl tokio teismo sprendimo, – „Tauragės žinioms“ sakė B. Mickus.

Vyras teigė jau per ankstesniuosius teismo posėdžius numanęs, kad teismas jam bus nepalankus.

Teismą pralaimėjęs B. Mickus „Tauragės žinioms“ pasakojo, kad tik 2006 metų balandį, praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo susirgimo pradžios, jis buvo paguldytas į Santariškių klinikų Neurologijos centro Nervų ligų skyrių, kur, jo įsitikinimu, buvo nustatyta teisinga diagnozė: galvos smegenų infarktas. Tą pačią diagnozę nustatė ir A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialistai, į kuriuos B. Mickus kreipėsi privačiai.

Gydė nuo gerklės ligų

Tolimųjų reisų vairuotoju dirbęs B. Mickus blogai pasijuto 2006 metų vasarį Prancūzijoje, vairuodamas vilkiką. „Tauragės žinioms“ jis pasakojo, kad pajuto bendrą kūno būsenos negerumą: sutriko kalba, rijimas, pusiausvyra, jis neįstengė nei gerti, nei valgyti, tapo silpnesnė dešinė kūno pusė.

Kaip B. Mickus rašo ieškinyje, pateiktame Klaipėdos apygardos teismui, Tauragės apskrities ligoninės Priėmimo skyriuje budinti gydytoja V. Augaitienė, taip pat Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja J. Petraitienė nenustatė požymių, kuriais jam pasireiškė galvos smegenų infarktas ir šios ligos gydymo. Tai B. Mickus vertina kaip gydytojų kaltę. Vyras teigia, kad Tauragės apskrities ligoninės gydytojas V. Bernotas jį gydė nuo tonzilito, laringito, vėliau įtarė tuberkuliozę ir net onkologinę ligą, smegenų infarkto neįtarė ir neurologė Vida Cholomskienė, Kauno medicinos universiteto klinikų neurologė A. Indrašiūtė taip pat nustačiusi tik gretutinę diagnozę – rijimo sutrikimą.

Pasak B. Mickaus, dėl to, kad liga jam buvo diagnozuota per vėlai, jis prarado 60 procentų darbingumo. Šiuo metu jam nustatytas darbingumas – 55 procentai.

Medikai kaltę neigė

Pacientas su pretenzijomis dėl gydymo kreipėsi į medicinos įstaigas, tačiau atsakydami į jo kaltinimus medikai savo kaltę neigė. 2006 metų liepą B. Mickus kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kad ši nustatytų, kokia žala jam buvo padaryta. Tačiau komisija nusprendė B. Mickaus pareiškimo netenkinti, esą žalos jo sveikatai nebuvo padaryta. Tuomet B. Mickus kreipėsi į teismą.

Ieškovui teks sumokėti beveik 7000 litų

– Gydydamasis Tauragės medicinos įstaigose patyriau gilų emocinį sukrėtimą. Blogėjant mano sveikatos būklei, gydytojai negalėjo nustatyti susirgimo diagnozės, tačiau delsė duoti siuntimą į kitą medicinos įstaigą, kad galėtų suteikti kvalifikuotesnę medicinos pagalbą. Patyriau gydytojų abejingumą, nerūpestingumą. Gydytojai nepaisė mano prašymų. Turėjau atlikti įvairias procedūras, nesusijusias su tikruoju susirgimu, bereikalingai vaikščioti pas gydytojus, nors sveikatos būklė tik blogėjo. Per kelis mėnesius netekau 22 kilogramų svorio. Prieš ligą buvau visiškai darbingas, dirbau vairuotoju. Patirtą neturtinę žalą sunku įvertinti pinigais, nes prarastas darbingumas, sveikata, išgyvenimai neįkainojami, tačiau turėdamas tai padaryti žalą įvertinau 340 tūkstančių litų,– „Tauragės žinioms“ kalbėjo B. Mickus.

B. Mickus Klaipėdos apygardos teismo prašė, kad iš Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) jo naudai priteistų 10 tūkstančių litų, iš Tauragės apskrities ligoninės – 300 tūkstančių litų, iš Kauno medicinos universiteto klinikų – 30 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat iš visų atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Deja, bylinėjimosi išlaidas už atliktas ekspertizes, advokato pagalbą ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teks mokėti jam pačiam. Vien už ekspertizes Tauragės medicinos įstaigoms B. Mickus liko skolingas po 600 litų kiekvienai. Teismas nusprendė, kad B. Mickus Tauragės apskrities ligoninei turės sumokėti 4814,4 lito advokato išlaidų ir dar 321,55 lito išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Iš viso – 6842,95 Lt.

Kaltinimus laiko nepagrįstais

Klaipėdos apygardos teismas gegužės 24 dienos sprendime skelbia, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad net jei 2006 metų vasario 10 dieną PSPC medikai jam būtų diagnozavę galvos smegenų infarktą, B. Mickui būtų pavykę išvengti neįgalumo. Pasak teismo, ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad Tauragės apskrities ligoninės gydytojai būtų atlikę neteisėtus veiksmus, būtų buvę neatidūs, nerūpestingi, neatsargūs ir nekvalifikuoti.

„Tauragės žinių“ pakalbinta Tauragės PSPC direktorė Asta Piečienė įsitikinusi, kad jos vadovaujamos įstaigos medikai padarė viską, ką galėjo, ir laiku išrašė siuntimus pas kitus specialistus.

– Kaltinimai buvo nepagrįsti. Teisybė turėjo triumfuoti. Aišku, dar yra apskundimo terminai ir buvęs pacientas spręs, ką daryti, – sakė A. Piečienė.

Tauragės apskrities ligoninės direktoriaus pavaduotojas Danas Masiulionis „Tauragės žinioms“ trečiadienį sakė, kad kol iš Klaipėdos neparsivežė teismo sprendimo, nors ir žino, kad ieškinys atmestas, komentuoti jo nenori.

Nuotrauka
erkė
Įkelta:
2024-09-03
Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti 50–55 metų (imtinai) amžiaus gyventojai galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Valstybinė ligonių kasa dar šių metų pavasarį įsigijo 72 600 „Pfizer“ gaminamos vakcinos dozių, o šis pirkimas Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų.
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-07-22
Tauragės rajono savivaldybė primena, kad siekiant užtikrinti slaugos paslaugų tęstinumą, patenkinti paciento slaugos poreikius namų sąlygomis ir skatinti paciento savirūpą, VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras nemokamai ir profesionaliai slaugos paslaugas prisirašiusiems prie VšĮ Tauragės rajono PSPC ligoniams namuose teikia nuo 2021 m. spalio mėn.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-07-19
Nedrįsti apsilankyti sanatorijoje? Galvoji, kad ji skirta tik tiems, kurie serga, yra po traumų? O gal iš esmės nori susipažinti su sanatorinio gydymo principais, bet vis neatrandi laiko? „Eglės sanatorijoje“ apsilankė ir savo sveikata pasirūpino jau daugiau nei 1 milijonas žmonių iš Lietuvos ir užsienio šalių! Ar Tu vienas iš jų? 
Nuotrauka
remuo
Emily frost, Shutterstock nuotrauka
Įkelta:
2024-06-06
Rėmuo yra dažnas nepatogumas, pasireiškiantis deginančiu pojūčiu krūtinėje, kuris kartais pereina iki gerklės. Šis simptomas atsiranda, kai skrandžio rūgštis netinkamai pakyla į stemplę, dėl ko jaučiamas diskomfortas ar net skausmas. Nors rėmuo gali būti vienkartinis ir nereikšti nieko blogo, kartais jis perspėja apie rimtesnius virškinimo sistemos sutrikimus. Taigi, toliau aptarsime pagrindines rėmens priežastis ir gydymo būdus.
Nuotrauka
implantai
Philippe Spitalier, Unsplash nuotrauka
Įkelta:
2024-06-05
Krūtinės didinimas vis dar yra viena populiariausių plastinių operacijų. Ji dažnai atliekama viena, tačiau neretai tampa ir kompleksinės operacijos dalimi. Pavyzdžiui, kartu atliekant ir krūtų pakėlimą ar atliekant Mommy makeover operacijų kompleksą. Šiandien krūtinę chirurginiu būdu galima tobulinti ne vienu būdu – implantais, nusiurbtų ir specialiai paruoštų savų riebalų injekcijomis ir kombinuota abiejų minėtų variantų operacija. Toliau šiek tiek plačiau apie kiekvieną pasirinkimą.
Nuotrauka
dantu
Pexels, Gustavo Fring nuotrauka
Įkelta:
2024-06-05
Įprastai dantų jautrumas išoriniams dirgikliams yra laikina problema, kuri išnyksta savaime. Vis dėlto, ilgai besitęsiantis ir vis aštresnis skausmas gali įspėti apie rimtesnes problemas. Tad toliau trumpai apžvelgsime jautrumo atsiradimo priežastis ir galimus gydymo būdus.
Nuotrauka
MRT
Įkelta:
2024-06-03
Nuo šių metų birželio mėn. atlikti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimus galima ir Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 15, įsikūrusioje „InMedica“ klinikoje. Tai – vienas pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje, kurio metu išgaunami detalūs vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdai, leidžiantys įvertinti vidaus organų veiklą, sutrikimus bei laiku paskirti reikalingą gydymą.
Nuotrauka
erkes
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-04-24
Prasidėjus saulėtiems ir šiltesniems pavasario orams daugelis skuba į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį. Medicinos centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad klausimai apie erkių pernešamas ligas neišsenkantys, todėl dalinasi svarbiausia informaciją apie tai, ką daryti pastebėjus parazitą ant kūno ir kaip atskirti dvi kas vasarą be poilsio linksniuojamus rūpesčius – erkinį encefalitą ir Laimo ligą.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-04-18
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.   
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba.