Praėjusios kadencijos savivaldybės taryba
Savivaldybių tarybų narių finansų skaidrinimo projektas „Skaidrinam 2023“ šalyje sukėlė tikrą audrą – žurnalistui ir visuomenininkui Andriui Tapinui paviešinus, kaip savivaldybių tarybų politikai leidžia biudžeto lėšas savo veiklai vykdyti, pasipiktinimo dėl galimai neskaidriai naudojamų lėšų neslepia visuomenė, tyrimų ėmėsi ir specialiosios tarnybos. Nagrinėjamas ir Tauragės savivaldybės vadinamųjų kanceliarinių lėšų panaudojimas – tarybos narių veiklai skirtų lėšų pagrindimo dokumentų projektui „Skaidrinam“ mūsų savivaldybė dar nepateikė, o trečiadienį pranešta, kad Klaipėdos prokuratūroje bus aiškinamasi dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos narių lėšų panaudojimo.
Aiškinsis dėl lėšų panaudojimo
Gegužės 17-ąją pranešta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė, įvertinusi viešoje erdvėje paskelbtą informaciją apie galimai neteisėtai Tauragės rajono savivaldybės tarybos narių veiklos apmokėjimui skiriamų lėšų panaudojimą. Prokuratūros vertinimu, tikslinga pradėti tyrimą siekiant įvertinti, ar Tauragės savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų kaip tarybos narių veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas.
Trečiadienį pranešimą išplatino ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) – dėl įtariamo savivaldybių lėšų neskaidraus, nepagrįsto naudojimo ir atskaitomybės trūkumo bei skaidrumo stokos dėl piktnaudžiavimo tarnyba jau atlieka ikiteisminius tyrimus Šiaulių, Mažeikių, Neringos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse.
Balandžio pradžioje STT atliko atsitiktine tvarka atrinktų 23 savivaldybių (Tauragė tarp jų nepateko) teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimą bei išlaidų savivaldybių tarybos nariams kompensavimo tvarką, antikorupcinį vertinimą. Nustatyta, kad skirtingų savivaldybių tarybos narių gaunamų išmokų dydžiai skiriasi net 25 kartus. Mažiausią išmoką – 43 Eur per mėnesį – gauna politikai Plungės savivaldybėje, 50 Eur – Kazlų Rūdos ir Raseinių savivaldybių politikai. Didžiausios išmokos – 1072 Eur – nustatytos Kauno mieste bei 1 018 Eur – Kauno rajone. STT konstatuoja, kad tirtose savivaldybių tarybose nustatytos skirtingos išlaidų kompensavimo tvarkos ir nėra aiškios kontrolės sistemos.
Pozicijos neišreiškė
Savivaldybės tarybos narių kanceliarinių lėšų panaudojimą paprašėme pakomentuoti praėjusioje kadencijoje dirbusių politinių partijų Tauragės skyrių pirmininkų, komiteto „Nepartinė Tauragė“ atstovo. Deja, aiškios pozicijos dėl savo partiečių pasisakiusieji neišreiškė – dauguma kaltina išmokų tvarką, kurią esą būtina keisti.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Tauragės skyriaus pirmininkas Tomas Raulinavičius, praėjusią kadenciją dirbęs administracijos direktorės pavaduotoju, teigė, kad visi skaidrinimo projektai yra naudingi miestui ir valstybei.
„Todėl tikiu, kad ir „Skaidrinam“ atneš daugiau tvarkos savivaldybių tarybų narių reglamentuose.
Pasibaigus direktoriaus pavaduotojo kadencijai atostogauju, todėl dar neturėjau platesnės diskusijos ir galimybės aptarti partijos kolegų išmokų situacijos“, – pakomentavo T. Raulinavičius, neišrinktas į naująją tarybą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Tauragės skyriaus pirmininkė, Seimo narė Aušrinė Norkienė mano, kad „visuomenininku viešai pristatomo pono Andriaus Tapino domėjimasis savivaldybių tarybų narių išmokų išlaidų teisėtumu ir skaidrumu yra sveikintinas“.
„Domėtis, kur ir kaip yra leidžiami viešieji pinigai, yra kiekvieno piliečio ne tik teisė, bet ir, mano nuomone, pareiga. Tačiau toks pilietinės teisės realizavimas neturi virsti išankstine raganų medžiokle, viešais kaltinimais be tokius kaltinimus įrodžiusių teismų ar kitų valstybės kontroliuojančių institucijų sprendimų. Teisinės valstybės ir nekaltumo prezumpcijos principai, mano giliu įsitikinimu, turėtų šioje situacijoje būti aukščiau už minios linčo teismą ar sumaniai užslėptus kvazi veikėjų politikoje norus įtakoti ar net valdyti politinius procesus šalyje.
Todėl sveikinu teisėsaugos institucijų iniciatyvą imtis teisinio savivaldybių tarybų nariams išmokėtų išmokų panaudojimo teisėtumo tyrimo ir manau, kad šioje situacijoje protingiausia būtų susilaikyti, ypač politikams, nuo išankstinių vertinimų ar kaltinimų iki savo žodį tars tos institucijos, kurios mūsų šalyje turi ne tik teisę, bet ir pareigą skaičiuoti ir tikrinti viešųjų lėšų panaudojimą.
Tikiu, kad mano politiniai bendražygiai Tauragėje nepiktnaudžiavo viešosiomis lėšomis ir jų naudojimu, gautas išmokų lėšas naudojo taip, kaip nurodyta Tauragės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente“, – atsakydama redakcijai rašo ji.
„Nepartinei Tauragei“ praėjusioje kadencijoje atstovavęs ir dabar į tarybą patekęs Sigitas Kancevyčius teigia, kad dabartinė tarybos nariams skirtų išmokų panaudojimo praktika bemaž visoje Lietuvoje tęsiasi apie 20 metų. „Manyčiau, yra gerai, kad tai paviešinta. Neabejoju, kad dabar įstatymų leidėjai šią tvarką sukonkretins ir neliks jokių interpretacijų. Juk daugiau nei du dešimtmečius tai buvo palikta savieigai“. S. Kancevyčius įsitikinęs, kad išmokas savivaldybių tarybų nariai kaip gaudavo iki šiol, taip gaus ir toliau, tik tai bus daroma pagal aiškias įstatymų normas.
Socialdemokratų partijos Tauragės skyriaus pirmininkė Rita Grigalienė mano, kad tai beveik visų savivaldybių Lietuvoje sisteminė problema, kuri turi būti keičiama taip, kad būtų kuo daugiau aiškumo. „Ir tai turi padaryti Seimas, keisdamas įstatymus. Tarybos nario išmokų tvarka (ar tai būtų atlygis, ar kompensavimas) privalo būti maksimaliai aiški“, – teigė į naująją tarybą išrinkta politikė.
Liberalų sąjūdžio Tauragės skyriaus pirmininkas Dovydas Kaminskas teigė, kad atsižvelgus į STT rekomendacijas bus papildyta lėšų skyrimo tvarka, kad būtų aišku, kaip tarybos nariams skiriamos lėšos gali būti naudojamos bei kaip už jas turi būti atsiskaitoma.
Mano, kad tvarka netinkama
Vienintelis savivaldybės tarybos narys, ne pirmą kadenciją atsisakęs tarybos nario išmokų už veiklą, – Liberalų sąjūdžio atstovas Darius Stankus.
„Manau, kad daug ir atsakingai dirbantys tarybos nariai šiam visuomeniniam darbui skiria žymiai daugiau nei numatyta vadinamųjų kanceliarinių išlaidų kompensacija. Brangiausias ribotas resursas yra laikas. Laikas, skirtas tarybos nario veiklai, yra paimamas iš pagrindinės darbo veiklos, iš laiko su artimaisiais ar kitų užsiėmimų. To neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Šiuo metu tarybos nariai darbo užmokesčio negauna, jiems yra numatyta kanceliarinių išlaidų kompensacija.
Viena pagrindinių priežasčių, kuri lemia, kad išlaidų kompensacija nesinaudoju, – daugelį metų įstatymu reglamentuota minėtų išmokų tvarka, mano nuomone, yra netinkama“, – teigė D. Stankus.
Jis mano, kad Vietos savivaldos įstatyme nustatyta ir į savivaldybių reglamentus perkelta savivaldybės tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusių kanceliarinių, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo ir kitų išlaidų apmokėjimo tvarka yra taisytina. „Visų pirma, ši tvarka numato tik ribotą skaičių išlaidų, kurios gali būti kompensuojamos. Pavyzdžiui, vykdamas į bendruomenių šventes dažnai nusinešu kepinių, vaisių ar kitų simbolinių dovanų, tačiau pagal dabar galiojančią tvarką išlaidos joms negali būti kompensuojamos. Nepaisant to, ar savivaldybė nustatys 1000 eurų, ar 100 eurų kompensaciją vadinamosioms kanceliarinėms išlaidoms, visada bus galima klausti: ar tikrai reikėjo pirkti tris rašiklius, gal būtų pakakę vieno? Ar tikrai ir kiek galima kompensuoti kelionės išlaidas, jei vykstama į kaimo šventę susitikti su bendruomene ir išgirsti jos problemas? Kiek litrų kuro kompensuoti? Tokių ir panašių klausimų visada gali kilti. Jie priešina visuomenę, o vietoj to norėtųsi, kad būtų vertinami tarybos narių ir savivaldybės administracijos Tauragės krašto labui padaryti darbai ir pasiekti rezultatai“.
Politikas mano, kad efektyviausia ir geriausia išeitis būtų, jeigu įstatymų leidėjai apsvarstytų įstatymo pataisą, kuria būtų atsisakyta kanceliarinių, kuro ir visų kitų išmokų, kurios susijusios su savivaldybės tarybos nario darbu, bet įstatyme įvardintų konkrečią sumą, kuri galėtų būti diferencijuota pagal savivaldybių dydį, pagal gyventojų skaičių. Ši išmoka galėtų būti darbo užmokestis savivaldybių tarybų nariams (kurio iki šiol tarybos nariai negauna) už jų darbą, be to, jie galėtų šiomis lėšomis dengti su tarybos nario veikla susijusias išlaidas. Tokiu būdu ta išmoka tarybos nariams būtų ir už jų darbą tarybos posėdžiuose, komitetuose, darbo grupėse, susitikimuose su gyventojais, o kartu ir poreikiams, jei jų yra, – įsigyti tai, kas reikalinga tarybos nariui jo veiklai vykdyti.
Pasak D. Stankaus, ką tik prisiekusi Tauragės rajono savivaldybė taryba pradėjo darbą su atnaujintu reglamentu, o dėl išlaidų tarybos nariams kompensavimo tvarkos artimiausiu metu jis bus patikslintas.
„Tikiuosi, kad netobula ankstesnė kanceliarinių ir kitų išlaidų kompensavimo tvarka nesumažins gyventojų pasitikėjimo vietos savivalda, ir viliuosi, kad artimiausiu metu patobulinta nauja tvarka padidins gyventojų pasitikėjimą vietos savivalda“, – teigia politikas.
Iki dugno
Savivaldybės skelbiamais duomenimis, nuo kadencijos pradžios, 2019 m. balandžio 29-osios, iki 2022 m. gruodžio 31 d. (duomenų iš savivaldybės nesulaukėme) maksimali išmokų suma tarybos nariui galėjo siekti 19 066,8 eur. Visų tarybos narių didžioji išlaidų dalis, apie 90 proc., sudarė kuro pirkimas.
A. Tapino skelbiamais duomenimis, nuo kadencijos pradžios iki praėjusių metų pabaigos maksimalią sumą, centas į centą, panaudojo tarybos narys Matas Petraitis, beveik visą sumą skyrė kurui.
Be kelių eurų 19 tūkst. išlaidų per šį laikotarpį kompensuota Vidui Bičkui (ryšiams 519 eurų, kita suma – už kurą). Maždaug po 18,5 tūkst. eurų (beveik visa suma buvo skirta kurui) išmokėta Dariui ir Pranui Petrošiams.
Po šiek tiek daugiau nei 18 tūkst. eurų išmokėta Efremai Bitinienei (kanceliarinėms prekėms buvo skirta 708 Eur, automobilio remontui – 1786 Eur, likusi suma – kurui), Virginijai Eičienei (160 Eur automobilio remontui, likusi suma – kurui), Linui Janušoniui (541 Eur – ryšio paslaugoms, likusi dalis – kurui), Robertui Piečiai (90 eurų automobilio remontui ir kuras), Eglei Ramanauskaitei (288 Eur automobilio remontui, visa kita – kurui), Jolantai Skrodenienei (17 eurų kanceliarinėms prekėms, likusi suma – kurui). Šiek tiek daugiau nei po 17,5 tūkst. eurų per šį laikotarpį išmokėta Rimai Bandzinaitei-Latožienei, Ritai Grigalienei, Sigitui Kancevyčiui, Vaclovui Karbauskiui, Giedrei Stulginskienei. Tomui Alijošiui kompensuota 17,1 tūkst. eurų (iš jų 6,7 tūkst. Eur automobilio nuomai, šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. Eur automobilio remontui arba prekėms). Rajono merui Dovydui Kaminskui kompensuota 16,7 tūkst. Eur (beveik viskas išleista kurui), Kęstučiui Balašaičiui – 14,9 tūkst. Eur (beveik viskas – kurui), Viktorui Kovšovui – 15,3 tūkst. Eur (iš jų 3329 Eur – ryšiams, 1973 Eur – automobilio remontui), Vilmantui Liorančui – 15,9 tūkst. Eur (beveik visa suma skirta automobilio nuomai), Raimondui Matemaičiui – 15,2 tūkst. Eur (1408 Eur – ryšiams, 1620 Eur – automobilio remontui ir kurui), Sigitui Mičiuliui – 13,9 tūkst. Eur (iš jų 9 tūkst. Eur – automobilio nuomai, 1353 Eur – automobilio remontui).
Mažiausiai kompensacijų už patirtas išlaidas gavo Stasys Lapė – 8005 eurus. Tarybos narys per kadenciją kurui išleido 5,2 tūkst. Eur, kanceliarinėms prekėms – 264 Eur, ryšio paslaugoms – 991 Eur ir automobilio remontui – 1,5 tūkst. eurų.
Tarybos narys Eugenijus Margis išmokas gavo tik 2019 m. ir 2020 m. pradžioje, vėliau jis susirgo, nuo to laiko tarybos posėdžių nelankė ir išmokų negavo.
Iš viso nuo kadencijos pradžios iki praėjusių metų pabaigos tarybos nariams iš biudžeto išmokėti 395 884 eurai.
Praėjusios kadencijos savivaldybės taryba
