Autorės nuotrauka
Lina Baziliauskienė nuo spalio mėnesio dirba Žygaičių seniūne. Daugiau nei 12 metų dalyvaujanti visuomeninėse veiklose buvusi Kęsčių kaimo bendruomenės „Elbenta“ pirmininkė, buvusi Tauragė šeimos gerovės centro direktorė džiaugiasi sugrįžusi dirbti į Žygaičius ir dalijasi planuojamais darbais bei projektais, kuriais stengiasi pagerinti Žygaičių seniūnijos žmonių gyvenimą bei pritraukti į miestelį daugiau turistų.
– Kokiais rūpesčiais, džiaugsmais šiuo metu gyvena seniūnija?
– Vasarą mes tradiciškai švenčiame kaimelių šventes. Kęsčiuose birželio pradžioje vyko Antaninės, Žygaičiuose – Petrinės, Sartininkuose – Aplankymo atlaidai, dar laukia šventės Būdviečiuose, Aukštupiuose bei Visbaruose. Gyvename šventinėmis nuotaikomis.
Vasarą – ir viešųjų erdvių prižiūrėjimo metas. Šiemet lietinga vasara, tai tikrai žolė auga labai greitai ir ją reikia dažniau pjauti. Prie seniūnijos pasodinome hortenzijų, rožyną. Labai džiaugiuosi.
Džiaugiamės laimėję ir pradėjome procedūras dėl mažosios vertės projekto – Sartininkų ąžuolų ir kryžių kalnelio išsaugojimo. Norime šiemet apšviesti kryžių kalnelį ir pastatyti vėliavos stiebą. Reikia suspėti šį projektą įgyvendinti iki metų pabaigos. Kartu noriu padėkoti visiems, kurie balsavo, ragino balsuoti už šį projektą.
– Ką spėjote nuveikti seniūnijoje per 10 darbo mėnesių? Kokių pokyčių atnešėte į Žygaičių seniūniją?
– Daugiausia vyksta parengiamieji, kasdieniai ūkiniai darbai. Prie Draudenių ežero pastatyta pavėsinė, gražiname ežero aplinką. Šiemet prie Žygaičių pavėsinės reikia iškloti trinkeles, gavome lėšų ir kapinių apšvietimo darbams tęsti Žygaičiuose bei Šikšnių gatvių apšvietimui. Norime sutvarkyti viešąsias erdves. Pavyzdžiui, Žygaičių parkas aptvertas, bet tvora sulūžusi, ją reikia nuardyti, išgenėti medžius, pastatyti suoliukus.
– Kas labiausiai džiugina seniūnijos gyvenime?
– Galiu pasidžiaugti Žygaičių seniūnijos bendruomenėmis, kadangi jų „virtuvė“ man labai artima. Pati visuomeninėje veikloje dalyvauju jau apie 12 metų, tai bendruomenių kasdienybė man pažįstama. Mūsų seniūnijoje bendruomenės aktyvios tiek rengdamos projektus, tiek organizuodamos šventes. O jos, mano nuomone, tikrai reikalingos – žmonės susitinka, kalbasi, bendrauja. Džiaugiuosi ne tik bendruomenėmis, bet ir kultūros centro darbuotojais, bibliotekininkais – vyksta įvairios edukacijos, smagūs renginiai. Seniūnijos gyventojai, jei paprašome pagalbos – kartais tenka ir seniūnijai prašyti – neatsisako. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi Žygaičių krašto žmonėmis.
– Su kokiomis problemomis susiduriate šiandien? Kas labiausiai reikalauja jūsų kaip seniūnės dėmesio ir darbo?
– Problemos yra kelios. Pirmiausia, buvo lietingas pavasaris ir atsirado daug duobių gatvėse, tad įsigijome prikabinamą greiderį, kuriuo ir stengiamės sutvarkyti didesnes duobes.
Dar viena problema, kad mūsų seniūnijos keliai yra labai apaugę medžiais, vienas ūkininkas neseniai kreipėsi sakydamas, kad neina pravažiuoti, nes medžių šakos sudrasko šienainio rulonų plėveles. Kaip tik šiandien (kalbėjomės antradienį – red. past.) susitiksiu su viena įmone, kuri verčiasi medienos čipsų gamyba, tikiuosi, kad pavyks susitarti ir medžius išpjaus. Dvi prieš tai atvykusios įmonės sakė, kad joms tiek medžių, kuriuos reikėtų išpjauti, per mažai, ir nesutiko bendradarbiauti. Kai pakelės yra apaugusios medžiais, ant kelių labai laikosi vanduo. Didžiausių problemų ir kyla dėl kelių. Kol kas kitų problemų nekyla. Svarbiausia, kad pasaulyje būtų taika, o kitos problemos yra išsprendžiamos. Atsiradus problemai išsyk bandome jas spręsti.
– Ar jaunos šeimos renkasi apsigyventi Žygaičių seniūnijoje?
– Atsikrausto. Aišku, norėtųsi daugiau. Jei kalbėtume apie Kęsčius, tai prieš porą metų buvo laisvi 9 namai ir į juos atsikraustė būtent jaunos šeimos. Į Šikšnius, kiek žinau, irgi atsikrausto jaunų šeimų, tuščių namų beveik nėra. Pastebiu, kad vyksta migracija pačioje seniūnijoje – iš vieno kaimo žmonės kraustosi į kitą.
Norėtųsi, kad daugiau jaunų žmonių kraustytųsi į kaimą, juolab, kad miestas netoli, susisiekimas geras. Palyginus su didmiesčių atstumais, tai mes tikrai gyvename netoli miesto.
– Jeigu seniūnijos biudžete atsirastų, sakykime, pusė milijono eurų – kur juos panaudotumėte?
– Mūsų seniūnija yra strategiškai geroje vietoje – pravažiuoja dideli srautai automobilių ir sunkvežimių. Mes neturime kavinukės, nėra tokios vietos, kur pravažiuodami žmonės galėtų stabtelti atsigerti kavos ar pernakvoti.
Prie Draudenių ežero planuojamas didžiulis projektas. Ten būtų įrengtos 8 vietos kemperiams, apžvalgos ratas ir sukurta visa infrastruktūra. Tada tikrai būtų reikalingi namai, kur žmonės, nenorintys nakvoti palapinėse prie ežero, galėtų įsikurti, virtuvėlėje patys galėtų pasigaminti maisto.
Tai svajonė būtų kavinukė ir toks motelis-apnakvydinimo namai. Pro Žygaičius pravažiuoja tiek sunkvežimių, tiek dviratininkų. Dviratininkų prieš 5–7 metus pravažiuodavo tikrai daug, vėliau kiek sumažėjo, o dabar vėl pastebiu didesnį jų srautą. Manau, tokia paslauga būtų naudinga visiems, o ypač jei dar labiau išsiplės paslaugos prie Draudenių ežero, kuris yra mūsų regione vienintelis.
Tauragės Žalgirių gimnazijoje jau kelerius metus įgyvendinama personalizuoto mokymo idėja – gimnazistai visus mokslo metus rengia projektus, vėliau juos pristato. Gimnazijos MMP koordinatorė, anglų k. mokytoja ekspertė Janina Pukelienė įsitikinusi, kad tai naudinga visapusiškai: gimnazistai ne tik gali akademiškumą sieti su praktika, mokytis savarankiškumo, atsakomybės, laiko planavimo ir išsiaiškinti, kokia sritis mokinį domina labiausiai, nes tai ir raktas sėkmingoms ateities studijoms.
Praėjusią savaitę Tauragės rajono savivaldybės administracijoje įvyko konkursas versliškumo ugdymo ir verslumo skatinimo projekto specialisto pareigoms užimti. Jį laimėjo verslininkė Justina Marozaitė, vadovaujanti sušių barui „Šaukštelio studija“.