Pietūs 4 asmenų šeimai už 6 Eur – misija įmanoma
Šeimai pagaminti ne tik sočius, skanius, bet ir pigius pietus kartais gali būti iššūkis. Tačiau dietistė bei nuomonės formuotoja Indrė Trusovė sako, kad atsakingai planuojant, gerai apgalvojant ir skaičiuojant – jis tikrai įveikiamas. Pasak jos, skanu – nebūtinai turi būti brangu, o renkantis privačių prekių ženklų produktus, keturių asmenų šeimą galima pamaitinti ir už 6 Eur. Tai, kad privačiais prekių ženklais pažymėtos prekės sulaukia didesnio dėmesio, pastebi ir Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Ji teigia, kad pastaruoju metu labiausiai auga šios kategorijos pieno produktų pardavimai.
„Pastebime, kad privačių prekių ženklų produktai vis labiau vertinami ir mėgstami pirkėjų, ypač tų, kurie tikslingai ieško priemonių, leidžiančių sutaupyti. Be to, atkreipia dėmesį ne tik į kainą, bet ir kokybę. Tendencijos rodo, kad pirkėjai dažnai renkasi privačiomis etiketėmis pažymėtas bakalėjos prekes, o praėjusiais metais labiausiai augo taip žymėtų pieno kategorijos produktų: sviesto, kefyro, pieno – pardavimai“, – sako V. Budrienė.
Dietistė, nuomonės formuotoja Indrė Trusovė pasakoja, kad į maisto planavimą, apsipirkimą bei gaminimą dažniausiai įsitraukia visa jų šeima.
„Esame keturių asmenų šeima – aš, mano vyras Rytis ir du vaikai. Amandai – aštuoneri, Denui – dveji metai. Vyresnėlė lanko mokyklą, antrąją klasę, o mažasis – darželinukas. Visa šeima labiausiai mėgstame leisti laiką kartu, keliauti, gaminti maistą ir jį ragauti. Mažasis Denas labai mėgta suktis virtuvėje: maišyti blynus, kočioti tešlą ir kepti picą. Esame daug dirbantys ir nuolat besimokantys tėvai, tad laiko, praleisto kartu su visa šeima, niekada nebūna per daug. Net įprastą apsipirkimą paverčiame bendra pramoga“, – pasakoja ji.
Žinoma moteris sako, kad norėdama sveikai, subalansuotai, skaniai ir pigiai pamaitinti šeimą – visuomet atkreipia dėmesį į privačiais prekių ženklais pažymėtų produktų lentynas, tačiau vien tik to neužtenka. Pasak jos, norint sutaupyti, ne ką mažiau svarbus yra ir pirkinių planavimas.
„Norint sutaupyti, gaminti namuose neužtenka – patiekalus būtina planuoti iš anksto. Savaitės maisto meniu padeda užtikrinti įvairovę, apsaugo nuo maisto švaistymo ir leidžia net prabangesnius patiekalus paruošti pigiau – turint bent kelių dienų planą, lengviau pasinaudoti įvairiomis akcijomis“, – pabrėžia nuomonės formuotoja.
Dažnai virtuvėje besisukanti moteris sako, kad į maisto gaminimą svarbu pažiūrėti kūrybiškai. Net tokius, iš pažiūros, kasdienius produktus, kaip grikius ar vištieną – galima paruošti labai įvairiai.
„Skanu, nebūtinai turi būti brangu. Pasitelkus kūrybingumą, iš paprasčiausių produktų kaskart galima susikurti vis naujus derinius. Pavyzdžiui, ar kada bandėte pagaminti gardų vištienos ir grikių troškinį? Ieškodama produktų šiam patiekalui, neviršijau 6 eurų sumos, tačiau tikrai nustebinau ir pradžiuginau šeimą“, – sako ji ir dalijasi minėto troškinio receptu.
Pasak I. Trusovės, šį patiekalą pasigaminti labai paprasta, o produktų proporcijos sudarytos taip, kad sočiai pavalgyti galėtų keturių asmenų šeima.
Grikių ir vištienos troškinys
Reikės:
3 kiaušinių
100 g grikių kruopų
1 didelės morkos
2 vištienos ketvirčių
Žiupsnio druskos, pipirų
Saujelės petražolių
Troškinio gaminimo eiga susideda iš vos 5 paprastų etapų:
1. Pirmiausia apvirkite vištienos ketvirčius, tuomet mėsą nuimkite nuo kaulų ir susmulkinkite.
2. Išvirkite grikius, vadovaudamiesi virimo instrukcija, nurodyta ant pakuotės.
3. Sutarkuokite morką ir ją apkepinkite keptuvėje.
4. Viską sumaišykite su plaktais kiaušiniais ir kepkite orkaitėje apie 30 minučių.
5. Apkepą papuoškite smulkintomis petražolėmis.
Šį sekmadienį, kovo 19-ąją, minima Tarptautinė paukštienos diena. Šios dienos minėjimas prasidėjo JAV, o vėliau išpopuliarėjo ir kitose šalyse. Lietuviai pirmenybę teikia vištienai, ji, anot Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, po kiaulienos yra populiariausias pirkėjų pasirinkimas.
Šventės – neatsiejamos nuo skanaus maisto. O kuo gi geriau pasilepinti šventinį Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos savaitgalį nei tradiciniais lietuviškais patiekalais? Naminis kastinys, traškūs bulviniai blynai ar virtiniai su spirgučiais – skanūs, lengvai pagaminami ir svarbiausia, daug išlaidų nereikalaujantys patiekalai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tradiciniams lietuviškiems ingredientams ir vietos ūkininkų užaugintai produkcijai pirkėjai visuomet teikia pirmenybę.
o gero, būtų sunku įsivaizduoti mitybos racioną be mėgstamos duonos, skoniu praturtinančios kasdien valgomus patiekalus. Tačiau šis kepinys modernėja ir vis dažniau įgauna naujų pavidalų, o kai kurių receptų gamyba namuose užtruks vos kelias valandas. Ekspertai ragina neišmesti paskutines dienas gyvenančių daržovių ir vaisių bei juos panaudoti naminės duonos gamybai.
Šiandien, vasario 21-ąją, visa Lietuva švenčia Užgavėnes. Nuo seno šią dieną buvo įprasta ruošti blynus, kuriais vaišindavosi ne tik namiškiai, bet ir kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad lietuviai Užgavėnes aktyviai švenčia ir dabar – šiuo laikotarpiu išauga jau paruoštų blynų ir blynams ruošti skirtos produkcijos pardavimai, o pastaruosius keletą metų ypač populiarėja alternatyvūs produktai, skirti gaminti veganiškus ar be glitimo blynus.
Kai norisi greitai pagaminamų pietų ar vakarienės – dažnas renkasi makaronų patiekalus. Juos pagaminti nesudėtinga, neužima daug laiko, o ir nebrangu. Be to, užsišaldžius mėgstamo naminio makaronų padažo – kvapnų patiekalą pasigaminsite per mažiau nei 10 min. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad makaronai yra lietuvių labai mėgstamas nebrangus produktas, todėl nenuostabu, kad jie dažnai pastebimi ir kasdieniuose jų krepšeliuose.
Pirmadienį, sausio 23-ąją, pasaulyje bus minima JAV išpopuliarėjusi Pyragų diena. Norint tą dieną pasimėgauti gabalėliu gardaus pyrago, šiandien kavinėje gali tekti išleisti ir 5 eurus, todėl siekiančius sutaupyti, profesionalus konditeris kviečia išbandyti 3 receptus. Jais remdamiesi namuose už tokią pačią sumą pasigaminsite visą pyragą. Tai, jog lietuviai, ypač žiemą, pyragus ar tortus savo virtuvėse kepa dažniau, patvirtina ir Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Anot jos, prieš savaitgalius ar įvairias šventes išauga šaldytos tešlos, kepinių ruošimui ir puošybai skirtų produktų pardavimai.
Šventiniu laikotarpiu maisto švaistymo tema tampa dar aktualesnė. Ją spręsti gali padėti žinojimas, kada ir kaip panaudoti likučius – jie gali tapti naujais užkandžiais ar net sodriu sultiniu. Jam tinka ne tik likusi paukštienos mėsa, bet ir kaulai. Jų lietuvių namuose po švenčių turėtų likti nemažai – anot Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šiomis dienomis vištos ir anties pardavimai itin išaugo.
Šv. Kūčių stalas neįsivaizduojamas be tradicinio spanguolių ar kitų uogų kisieliaus – sodraus skonio tirštas gėrimas įtinka tiek mažiesiems smaližiams, tiek vyresniems jo ragautojams. Kaip virti, kuo gardinti ir kaip vartoti šį labiausiai Šiaurės šalyse paplitusį gėrimą, pataria jau 16 metų maisto technologijos srityje dirbanti Aušra Staninienė.
Kiekvieną rudenį, sužvarbus orams, svarbu daugiau dėmesio skirti organizmo stiprinimui. Vienas iš būdų tai padaryti – į mitybos racioną įtraukti kuo daugiau vitaminų kupinų vaisių, pavyzdžiui, citrinų. Vienoje citrinoje randama net pusė vitamino C dienos dozės, todėl rudenį jomis mėgautis ypač svarbu, o jų panaudojimo būdų virtuvėje – gausybė. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad neseniai iš Turkijos ir Ispanijos parduotuves pasiekęs šviežių citrinų derlius kaipmat sulaukė pirkėjų dėmesio.
Pasiruoškite Helovinui: 3 „šiurpių“ užkandžių receptai teminiam vakarėliui
Tradicija tapusio Helovino vakaras švenčiamas jau bene kiekvieno lietuvio namuose ir tampa puikia proga suburti draugus bei artimuosius. Kad prieš šią šventę nereikėtų daug laiko praleisti virtuvėje ir išlaidauti, galima lengvai paruošti teminių užkandžių, kurie ne tik paįvairins stalą, bet ir ilgai išliks atmintyje tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prieš kiekvienas šventes stebimas išaugęs pirkėjų susidomėjimas gurmaniškesniais užkandžiais, o Helovinas, be abejonės, neapsieina ir be šios šventės simbolio – moliūgo.
Benedikto kiaušiniai tituluojami vėlyvųjų pusryčių karaliais. Traškios šoninės, karštų sviestu pateptų skrudintų angliškų bandelių, tobulai paruoštų kiaušinių ir šilto, kreminio olandiško padažo kombinacija nepalieka abejingų. Gera žinia šio patiekalo gerbėjams – Benedikto kiaušinius galima lengvai pasigaminti ir namuose, tereikia vadovautis keliomis paprastomis gudrybėmis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad kiaušiniai – neatsiejama kasdienio pirkinių krepšelio dalis.
Tobulai iškeptam mėsainiui atsispirti gali nedaugelis. Tam, kad mėsainis tiesiog tirptų burnoje, svarbu ne tik kokybiški ingredientai, bet ir keli triukai, kuriais šiam, iš pažiūros paprastam patiekalui, suteiksite naujų spalvų. Pavyzdžiui, mėsainį galite patiekti tortilijoje, derinti įvairiausius sūrius bei padažus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad įvairiausi grilinimui skirti gaminiai, tarp jų ir specialiai paruošti mėsainių paplotėliai, sulaukia daug pirkėjų dėmesio.
Lašiša – žuvis, kuriai atsispirti sunku. Juolab, kad ji ne tik naudinga organizmui, bet ir itin paprastai pagaminama. Norint, nustebinti savo artimuosius skaniu lašišos patiekalu – šią žuvį patariama pagardinti netikėtais ingredientais, pavyzdžiui, medumi, terijakio padažu, fetos sūriu arba šventinį savaitgalį paruošti kreminių makaronų, kurie patiks tiek suaugusiems, tiek vaikams. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lašiša – viena mėgstamiausių lietuvių žuvų, dažnai atsidurianti ir kasdieniuose pirkinių krepšeliuose.
Kai svarstome, ką kepti ant žarijų, vienas pasirinkimų – vištiena. Šią mėsą mėgsta daugelis, ją nesudėtinga paruošti, be to, galima derinti su pačiais įvairiausiais priedais: prie vištienos puikiai dera ne tik pikantiški, bet ir saldūs pagardai, svarbiausia – teisingai pasirinkti skonių balansą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad vištiena – mėgstama pirkėjų ir patenka į populiariausių mėsos rūšių trejetuką.
Nėra puošnesnio velykinio stalo patiekalo nei kvepianti, minkšta ir dailia aukso spalvos odele pasidengusi antis. Tiesa, daugelis žmonių baiminasi, kad iškepti visą antį gali būti sudėtinga. Iš tikrųjų tai visai lengva, tereikia laikytis kelių paprastų patarimų: pasirinkti tinkamą marinatą, laiką ir kepimo temperatūrą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad antis – dažna prekė lietuvių šventiniuose krepšeliuose.
Tvarkingai stiklainyje susluoksniuoti salotų ingredientai – tai ne tik spalvinga stalo puošmena, bet ir maistingas patiekalas. Pasiruoškite šiuos stiklainiukus tuomet, kai turite laiko, o skanaukite – vos tik išalksite. Salotos netradicinėje taroje gali tapti puikiais darbo dienos pietumis ar sveiku užkandžiu kelionėje. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad įvairiausių daržovių populiarumas pavasarį išauga, taip pat pirkėjai domisi ir iš anksto pagamintomis salotomis.
Pavasarį, norint organizmą praturinti naudingomis medžiagomis, nepamirškite ne tik šviežių daržovių, bet ir žuvies. Tai ne tik skanus, lengvai paruošiamas, bet ir sveikatai itin naudingas produktas. O jeigu tradiciniai receptai kiek pabodo, nebijokite paeksperimentuoti. Pavyzdžiui, tradicinį nuo seno pamėgtą karpį derinkite su įvairiausiais egzotiškais prieskoniais, įmantresnio skonio žolelėmis ar pagardais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nepriklausomai nuo sezono, karpis – viena populiariausių ir labiausiai pirkėjų mėgstamų žuvų.
Lietuvos valstybinės šventės – puiki proga prisiminti nuo seno pamėgtus tautinės virtuvės patiekalus. Juk kiekvieno Lietuvos regiono virtuvė yra savaip išskirtinė ir unikali, o tradiciniai lietuviški patiekalai neapsiriboja vien cepelinais, kugeliu ar vėdarais. Galima pasigaminti ir įvairiausių virtinių, mėsos patiekalų, mišrainių ar paprasčiausių bulvių su kastiniu. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tradiciniams lietuviškiems ingredientams, vietos ūkininkų užaugintai produkcijai pirkėjai visuomet teikia pirmenybę.
Artimųjų Rytų perlas – humusas jau ne vienerius metus išgyvena tikrą aukso amžių. Šis pagardas dažnai sutinkamas kavinių meniu, tačiau taip pat žmonės išmoko humusą gaminti ir namuose. O jeigu tradicinis humusas jau spėjo pabosti, naujų skonių ir spalvų suteikti galima jį pagardinus skirtingais ingredientais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuviai į racioną stengiasi įtraukti daugiau įvairesnių daržovių, tarp jų ir avinžirnių, iš kurių gaminamas maistingasis humusas.
Daug, sočiai bei skaniai pavalgyti nuo septynių iki dvylikos kartų ir prisiragauti tiek, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą. Taip, pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai, lietuviai nuo seno švęsdavo Užgavėnes. Todėl per šią šventę ant stalo tradiciškai buvo dedami tikrai ne dietiniai patiekalai: šiupinys, šaltiena, kiti mėsiški valgiai ir, žinoma, blynai. Kodėl pastarieji vadinami Užgavėnių simboliu bei kokiais originaliais receptais vadovaujantis galima juos išsikepti, pasakoja „Maximos“ maisto ekspertai.
Būdų pasilepinti yra daugybė. Vienas jų – pasimėgauti burnoje tirpstančiu saldumyno gabalėliu, tačiau turbūt kiekvienas pažįstame bent vieną žmogų, kuris nevalgo tam tikrų maisto produktų ar jo sudedamųjų dalių, pavyzdžiui laktozės, glitimo, cukraus. Visgi, šiandien jie turi platų, kiekvienam tinkamų produktų pasirinkimą: pradedant alternatyvomis mėsai ir baigiant sveikuoliškais desertais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuviai domisi maistu ir jo tendencijomis, o dėmesys sveikesniems desertams auga.
Rinkdamiesi gėrimus ieškote naujų skonių, kvapų ir spalvų – išbandykite gaivią ir sveikesnę nei įprastiniai limonadai kombučią. Žinoma, jeigu norite jos pasiruošti namuose, pravartu žinote kelias taisykles bei subtilybes, o tam, kad šis gėrimas nustebintų nepaprastu skoniu, prireiks net kelių savaičių. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad kombučią pirkėjai jau pamėgo ir jos pardavimai nuosekliai didėja.
Sekmadienį minima vieno mėgstamiausių lietuvių patiekalų – cepelinų diena. Ko gero, ši diena nuo pat 2014-ųjų minima ne veltui. Juk cepelinai yra tikras mūsų virtuvės pasididžiavimas. Vis dėlto jeigu tradiciniai cepelinai pabodo – pats metas išbandyti šį tą naujo: vietoj tradicinių – rinktis saldžiąsias bulves, o mėsos įdarą pakeisti vegetariškais pagardais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirkėjai tikrai neabejingi bulvių patiekalams ir tai matyti iš bulvių pardavimų.
Lietuviška virtuvė neįsivaizduojama be daržovių pažibos – bulvės. Daugybė patiekalų – cepelinai, bulvių plokštainis, bulviniai vėdarai – laikomi tradiciniais, tačiau pagrindinis jų ingredientas į Lietuvą atkeliavo tik XVII a. Nors gali pasirodyti, kad visos bulvės vienodos, visgi, priklausomai nuo veislės, jos skiriasi savo savybėmis. Kad išsirinktumėte tinkamiausią – paruošėme trumpą bulvių gidą. Tuo tarpu, Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad bulvės savo populiarumu tarp pirkėjų jau daugelį metų nenusileidžia nei vienai kitai daržovei.
Ieškote dar neragautų skonių – vakarienei patiekite egzotiškosios išvaizdos vilkžuvę. Nors ši neįprastai atrodanti žuvis Lietuvoje dar nėra plačiai žinoma, jos skonis nustebins net ir tuos, kurie nėra didžiausi žuvies patiekalų gerbėjai. Vilkžuvė išsiskiria subtiliu, šiek tiek krabą, netgi omarą primenančiu skoniu. Be to, ją sunku sugadinti, todėl šią žuvį lengvai paruoš net ir virtuvės naujokai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nors tradicinės žuvys, tokios kaip lašiša ar karpis, išlieka populiarios, pirkėjai yra linkę išbandyti ir naujo skonio žuvis.
