Ekologiški produktai, ką turi žinoti pirkėjai?
Išaugus lietuvių susidomėjimui sveikatingesniu maistu, ekologiškų produktų asortimentas sparčiai plečiasi. Pirkėjai vis dažniau ieško sveikatai draugiškesnių gėrybių, be to, vis labiau atsigręžiama į poveikį gamtai, tvarią žemdirbystę. Pasikeitęs gyvenimo būdas lemia ir pokyčius parduotuvių lentynose. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, ekologiškų prekių pasiūlos augimas yra viena pagrindinių pastarųjų penkerių metų tendencijų.
„Matome nuolatinį susidomėjimo ekologiškais produktais augimą, todėl plečiame ir jų pasiūlą. Pavyzdžiui, privačios etiketės ekologiškų prekių asortimentas mūsų tinkle per šiuos metus padidėjo 44 proc. Šiuo metu pirkėjams siūlome apie 300 įvairiausių ekologiškų produktų, iš jų priklausančių privatiems prekės ženklams yra apie 130. Skaičiuojame, kad jų pardavimai per penkerius metus išaugo net kelis kartus“, – sako V. Budrienė.
Komunikacijos vadovės teigimu, kad per pirmus septynis šių metų mėnesius privačių prekės ženklų ekologiškų prekių pardavimai prekybos tinkle kilo net 53 procentais. Pasak V. Budrienės, taip pat pastebima, kad vis dažniau prioritetu tampa ne mažiausia prekės kaina, o jos kokybė, auginimo ir gamybos būdas.
Maisto produktų ženklinimas – reglamentuojamas
Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ kokybės vadovė, pasakoja, kad ekologiško maisto asortimentas tikrai labai įvairus: galima rinktis nuo pieno, mėsos iki saldumynų ir netgi gėrimų. Populiariausios prekės yra ekologiška varškė, natūralus jogurtas, vištų kiaušiniai, viso grūdo duona, į dešimtuką taip pat patenka ir ekologiškas nealkoholinis alus. Tarp privačių prekės ženklų ekologiškų prekių populiariausios yra bananai, avižų, migdolų, sojų, kokosų pieno pakaitalai, įvairios sultys, kava, dribsniai.
Vis dėlto norėdami įsigyti ekologišką produktą, pirkėjai turi būti susipažinę su šių prekių ženklinimu. Pasirodo, atskirti ekologišką prekę nuo paprastos – vis dar iššūkis. Tyrimai rodo, kad tik pusė Lietuvos gyventojų parduotuvių lentynose atpažįsta ekologiškas prekes.
„Maisto produktų ženklinimų yra įvairiausių, tačiau reikia žinoti, kad tikrai ekologiškų produktų ženklinimas yra aiškiai apibrėžtas, o jų gamybai taip pat keliami griežti reikalavimai. Ekologiniai ūkiai tikrinami, gauna tam tikrus sertifikatus, tad tinkamai pažymėtą produktą pasirinkę pirkėjai gali būti tikri, kad jis tikrai ekologiškas. Be to, ekologinių produktų pakuotėms taip pat keliami tam tikri reikalavimai – jos turėtų būti perdirbamos, taigi palieka ir mažesnį poveikį aplinkai“, – sako A. Čepulis.
Kaip perskaityti ženklus ant pakuočių
Pagrindinis ekologiškų produktų identifikavimo ženklas – stilizuotas iš žvaigždučių suformuotas lapelis. Taip pat produkto pavadinime turi būti žodis „ekologiškas“, o ant iš užsienio atkeliavusių produktų etikečių pateikiamas žodžio vertimas. Šis žaliojo lapo simbolis yra taikomas visoje Europos Sąjungoje.
„Jeigu pirkėjai nori įsigyti tik ES pagamintą ekologišką produktą, reikėtų ieškoti tai įrodančio specialaus logotipo – žaliame fone balto lapelio su žvaigždutėmis arba identiško juodai balto ženklinimo“, – sako A. Čepulis.
A. Čepulis pažymi, kad ant produktų turi būti matomas ir ekologinio sertifikavimo įstaigos kodas: „Jei produktas pagamintas Lietuvoje, kodas visuomet bus „LT-EKO-001“, tačiau jei jo kilmės šalis yra kita ES valstybė, tuomet kodas prasideda tos šalies kodu, vėliau seka ekologiškumo trumpiniai EKO, ORG ar BIO ir galiausiai – trijų skaičių derinys“.
Šiais atributais ekologiškos prekės ženklinimas nesibaigia. Ekspertės teigimu, ant ekologiško produkto etiketės nurodoma žemės ūkio žaliavų kilmės nuoroda bei ekologiškos sudėtinės dalys.
Jei ekologiškas produktas yra pagamintas mūsų šalyje, tuomet toks produktas papildomai yra žymimas ir Lietuvos Respublikos ženklinimu. Tai žaliai baltas arba juodai baltas ovalios formos ženklas su lapeliu ir prierašu „Ekologinis žemės ūkis“.
Pirmadienį, sausio 23-ąją, pasaulyje bus minima JAV išpopuliarėjusi Pyragų diena. Norint tą dieną pasimėgauti gabalėliu gardaus pyrago, šiandien kavinėje gali tekti išleisti ir 5 eurus, todėl siekiančius sutaupyti, profesionalus konditeris kviečia išbandyti 3 receptus. Jais remdamiesi namuose už tokią pačią sumą pasigaminsite visą pyragą. Tai, jog lietuviai, ypač žiemą, pyragus ar tortus savo virtuvėse kepa dažniau, patvirtina ir Vaida Budrienė, „Iki“ komunikacijos vadovė. Anot jos, prieš savaitgalius ar įvairias šventes išauga šaldytos tešlos, kepinių ruošimui ir puošybai skirtų produktų pardavimai.
Šventiniu laikotarpiu maisto švaistymo tema tampa dar aktualesnė. Ją spręsti gali padėti žinojimas, kada ir kaip panaudoti likučius – jie gali tapti naujais užkandžiais ar net sodriu sultiniu. Jam tinka ne tik likusi paukštienos mėsa, bet ir kaulai. Jų lietuvių namuose po švenčių turėtų likti nemažai – anot Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šiomis dienomis vištos ir anties pardavimai itin išaugo.
Šv. Kūčių stalas neįsivaizduojamas be tradicinio spanguolių ar kitų uogų kisieliaus – sodraus skonio tirštas gėrimas įtinka tiek mažiesiems smaližiams, tiek vyresniems jo ragautojams. Kaip virti, kuo gardinti ir kaip vartoti šį labiausiai Šiaurės šalyse paplitusį gėrimą, pataria jau 16 metų maisto technologijos srityje dirbanti Aušra Staninienė.
Kiekvieną rudenį, sužvarbus orams, svarbu daugiau dėmesio skirti organizmo stiprinimui. Vienas iš būdų tai padaryti – į mitybos racioną įtraukti kuo daugiau vitaminų kupinų vaisių, pavyzdžiui, citrinų. Vienoje citrinoje randama net pusė vitamino C dienos dozės, todėl rudenį jomis mėgautis ypač svarbu, o jų panaudojimo būdų virtuvėje – gausybė. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad neseniai iš Turkijos ir Ispanijos parduotuves pasiekęs šviežių citrinų derlius kaipmat sulaukė pirkėjų dėmesio.
Pasiruoškite Helovinui: 3 „šiurpių“ užkandžių receptai teminiam vakarėliui
Tradicija tapusio Helovino vakaras švenčiamas jau bene kiekvieno lietuvio namuose ir tampa puikia proga suburti draugus bei artimuosius. Kad prieš šią šventę nereikėtų daug laiko praleisti virtuvėje ir išlaidauti, galima lengvai paruošti teminių užkandžių, kurie ne tik paįvairins stalą, bet ir ilgai išliks atmintyje tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prieš kiekvienas šventes stebimas išaugęs pirkėjų susidomėjimas gurmaniškesniais užkandžiais, o Helovinas, be abejonės, neapsieina ir be šios šventės simbolio – moliūgo.
Benedikto kiaušiniai tituluojami vėlyvųjų pusryčių karaliais. Traškios šoninės, karštų sviestu pateptų skrudintų angliškų bandelių, tobulai paruoštų kiaušinių ir šilto, kreminio olandiško padažo kombinacija nepalieka abejingų. Gera žinia šio patiekalo gerbėjams – Benedikto kiaušinius galima lengvai pasigaminti ir namuose, tereikia vadovautis keliomis paprastomis gudrybėmis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad kiaušiniai – neatsiejama kasdienio pirkinių krepšelio dalis.
Tobulai iškeptam mėsainiui atsispirti gali nedaugelis. Tam, kad mėsainis tiesiog tirptų burnoje, svarbu ne tik kokybiški ingredientai, bet ir keli triukai, kuriais šiam, iš pažiūros paprastam patiekalui, suteiksite naujų spalvų. Pavyzdžiui, mėsainį galite patiekti tortilijoje, derinti įvairiausius sūrius bei padažus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad įvairiausi grilinimui skirti gaminiai, tarp jų ir specialiai paruošti mėsainių paplotėliai, sulaukia daug pirkėjų dėmesio.
Lašiša – žuvis, kuriai atsispirti sunku. Juolab, kad ji ne tik naudinga organizmui, bet ir itin paprastai pagaminama. Norint, nustebinti savo artimuosius skaniu lašišos patiekalu – šią žuvį patariama pagardinti netikėtais ingredientais, pavyzdžiui, medumi, terijakio padažu, fetos sūriu arba šventinį savaitgalį paruošti kreminių makaronų, kurie patiks tiek suaugusiems, tiek vaikams. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lašiša – viena mėgstamiausių lietuvių žuvų, dažnai atsidurianti ir kasdieniuose pirkinių krepšeliuose.
Kai svarstome, ką kepti ant žarijų, vienas pasirinkimų – vištiena. Šią mėsą mėgsta daugelis, ją nesudėtinga paruošti, be to, galima derinti su pačiais įvairiausiais priedais: prie vištienos puikiai dera ne tik pikantiški, bet ir saldūs pagardai, svarbiausia – teisingai pasirinkti skonių balansą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad vištiena – mėgstama pirkėjų ir patenka į populiariausių mėsos rūšių trejetuką.
Nėra puošnesnio velykinio stalo patiekalo nei kvepianti, minkšta ir dailia aukso spalvos odele pasidengusi antis. Tiesa, daugelis žmonių baiminasi, kad iškepti visą antį gali būti sudėtinga. Iš tikrųjų tai visai lengva, tereikia laikytis kelių paprastų patarimų: pasirinkti tinkamą marinatą, laiką ir kepimo temperatūrą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad antis – dažna prekė lietuvių šventiniuose krepšeliuose.
Tvarkingai stiklainyje susluoksniuoti salotų ingredientai – tai ne tik spalvinga stalo puošmena, bet ir maistingas patiekalas. Pasiruoškite šiuos stiklainiukus tuomet, kai turite laiko, o skanaukite – vos tik išalksite. Salotos netradicinėje taroje gali tapti puikiais darbo dienos pietumis ar sveiku užkandžiu kelionėje. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad įvairiausių daržovių populiarumas pavasarį išauga, taip pat pirkėjai domisi ir iš anksto pagamintomis salotomis.
Pavasarį, norint organizmą praturinti naudingomis medžiagomis, nepamirškite ne tik šviežių daržovių, bet ir žuvies. Tai ne tik skanus, lengvai paruošiamas, bet ir sveikatai itin naudingas produktas. O jeigu tradiciniai receptai kiek pabodo, nebijokite paeksperimentuoti. Pavyzdžiui, tradicinį nuo seno pamėgtą karpį derinkite su įvairiausiais egzotiškais prieskoniais, įmantresnio skonio žolelėmis ar pagardais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nepriklausomai nuo sezono, karpis – viena populiariausių ir labiausiai pirkėjų mėgstamų žuvų.
Lietuvos valstybinės šventės – puiki proga prisiminti nuo seno pamėgtus tautinės virtuvės patiekalus. Juk kiekvieno Lietuvos regiono virtuvė yra savaip išskirtinė ir unikali, o tradiciniai lietuviški patiekalai neapsiriboja vien cepelinais, kugeliu ar vėdarais. Galima pasigaminti ir įvairiausių virtinių, mėsos patiekalų, mišrainių ar paprasčiausių bulvių su kastiniu. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tradiciniams lietuviškiems ingredientams, vietos ūkininkų užaugintai produkcijai pirkėjai visuomet teikia pirmenybę.
Artimųjų Rytų perlas – humusas jau ne vienerius metus išgyvena tikrą aukso amžių. Šis pagardas dažnai sutinkamas kavinių meniu, tačiau taip pat žmonės išmoko humusą gaminti ir namuose. O jeigu tradicinis humusas jau spėjo pabosti, naujų skonių ir spalvų suteikti galima jį pagardinus skirtingais ingredientais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuviai į racioną stengiasi įtraukti daugiau įvairesnių daržovių, tarp jų ir avinžirnių, iš kurių gaminamas maistingasis humusas.
Daug, sočiai bei skaniai pavalgyti nuo septynių iki dvylikos kartų ir prisiragauti tiek, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą. Taip, pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai, lietuviai nuo seno švęsdavo Užgavėnes. Todėl per šią šventę ant stalo tradiciškai buvo dedami tikrai ne dietiniai patiekalai: šiupinys, šaltiena, kiti mėsiški valgiai ir, žinoma, blynai. Kodėl pastarieji vadinami Užgavėnių simboliu bei kokiais originaliais receptais vadovaujantis galima juos išsikepti, pasakoja „Maximos“ maisto ekspertai.
Būdų pasilepinti yra daugybė. Vienas jų – pasimėgauti burnoje tirpstančiu saldumyno gabalėliu, tačiau turbūt kiekvienas pažįstame bent vieną žmogų, kuris nevalgo tam tikrų maisto produktų ar jo sudedamųjų dalių, pavyzdžiui laktozės, glitimo, cukraus. Visgi, šiandien jie turi platų, kiekvienam tinkamų produktų pasirinkimą: pradedant alternatyvomis mėsai ir baigiant sveikuoliškais desertais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuviai domisi maistu ir jo tendencijomis, o dėmesys sveikesniems desertams auga.
Rinkdamiesi gėrimus ieškote naujų skonių, kvapų ir spalvų – išbandykite gaivią ir sveikesnę nei įprastiniai limonadai kombučią. Žinoma, jeigu norite jos pasiruošti namuose, pravartu žinote kelias taisykles bei subtilybes, o tam, kad šis gėrimas nustebintų nepaprastu skoniu, prireiks net kelių savaičių. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad kombučią pirkėjai jau pamėgo ir jos pardavimai nuosekliai didėja.
Sekmadienį minima vieno mėgstamiausių lietuvių patiekalų – cepelinų diena. Ko gero, ši diena nuo pat 2014-ųjų minima ne veltui. Juk cepelinai yra tikras mūsų virtuvės pasididžiavimas. Vis dėlto jeigu tradiciniai cepelinai pabodo – pats metas išbandyti šį tą naujo: vietoj tradicinių – rinktis saldžiąsias bulves, o mėsos įdarą pakeisti vegetariškais pagardais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirkėjai tikrai neabejingi bulvių patiekalams ir tai matyti iš bulvių pardavimų.
Lietuviška virtuvė neįsivaizduojama be daržovių pažibos – bulvės. Daugybė patiekalų – cepelinai, bulvių plokštainis, bulviniai vėdarai – laikomi tradiciniais, tačiau pagrindinis jų ingredientas į Lietuvą atkeliavo tik XVII a. Nors gali pasirodyti, kad visos bulvės vienodos, visgi, priklausomai nuo veislės, jos skiriasi savo savybėmis. Kad išsirinktumėte tinkamiausią – paruošėme trumpą bulvių gidą. Tuo tarpu, Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad bulvės savo populiarumu tarp pirkėjų jau daugelį metų nenusileidžia nei vienai kitai daržovei.
Ieškote dar neragautų skonių – vakarienei patiekite egzotiškosios išvaizdos vilkžuvę. Nors ši neįprastai atrodanti žuvis Lietuvoje dar nėra plačiai žinoma, jos skonis nustebins net ir tuos, kurie nėra didžiausi žuvies patiekalų gerbėjai. Vilkžuvė išsiskiria subtiliu, šiek tiek krabą, netgi omarą primenančiu skoniu. Be to, ją sunku sugadinti, todėl šią žuvį lengvai paruoš net ir virtuvės naujokai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nors tradicinės žuvys, tokios kaip lašiša ar karpis, išlieka populiarios, pirkėjai yra linkę išbandyti ir naujo skonio žuvis.
Karamelė – vienas mėgstamiausių ingredientų, naudojamų desertuose. Ypač tų, kurie mėgsta saldesnį ir intensyvesnį skonį. Karamelė daugeliui asocijuojasi su vaikyste, juk jos pagrindu gaminami ne vieni legendiniai saldainiai. Be to, tikriausiai ne vienas vaikystėje esame bandę ją gaminti ir patys – naminę karamelę valgėme šaukštais, tiesiai iš keptuvės, ar iš jos darydavome naminius saldainius. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nors pastaruoju metu pirkėjai linkę išbandyti įmantresnį maistą, klasikiniai skoniai, tokie kaip karamele gardinti desertai, visada išlieka populiarūs.
Ant stalo garuojantis karpis – vienas tų patiekalų, be kurio neįsivaizduojamas daugelio lietuvių Kūčių stalas. Ši žuvis – skani, nesudėtingai pagaminama, o pasirinkus mėgstamą garnyrą ar pagardinus įmantresniais ingredientais karpis taps tikrų tikriausia šventinio stalo pažiba. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad karpis šventinius lietuvių stalus puošdavo nuo seno ir kalėdiniu laikotarpiu šios žuvies pardavimai kasmet išauga.
Be prieskonių, tikriausiai, neįsivaizduojame nė vieno ypatingu skoniu pasižyminčio patiekalo. Ir nors eksperimentuodami prieskonius išbandome pačius įvairiausius – anyžius kartais pamirštame, o galbūt net ir nežinome kur juos panaudoti. Visgi, šis egzotiškas prieskonis – labai universalus ir puikiai tiks ne tik gaminant desertus, bet ir kepant kalėdinę antį. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad artėjant ypatingoms progoms pirkėjai leidžiasi ir į kulinarines keliones, todėl jų krepšeliuose atsiduria įmantresni ingredientai.
Iki Kalėdų likus vos mėnesiui prasideda ne tik aktyvus pasiruošimas šventėms, bet ir tylos ir susikaupimo metas – adventas. Senovės lietuviai per adventą ypatingą dėmesį skirdavo susikaupimui, vengdavo linksmybių ir, žinoma, pasninkaudavo – susilaikydavo nuo mėsiško ar apskritai gyvulinės kilmės maisto, todėl prasidėjęs adventas – puiki proga išbandyti įvairiausius vegetariškus patiekalus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad augalinės kilmės produktai, tarp pirkėjų, nuosekliai populiarėja, pirkėjų dėmesio sulaukia ir šventiniu laikotarpiu.
Pupelės – subtilaus skonio, naudingų medžiagų kupina daržovė. Pupelėse gausu baltymų bei geležies, todėl šios daržovės ypatingai vertingos tiems, kurie nevalgo mėsos. Ši daržovė – ne tik sveika, bet ir universaliai paruošiama: jos puikiai tinka ir į žiemą mėgstamus troškinius ar sriubas, iš jų gaminami netgi augalinės kilmės kepsniai, mėsainių paplotėliai, įvairiausios užtepėlės. Be to, džiovintas pupeles spintelėse laikyti galima net iki trijų metų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tokios daržovės, kaip pupelės atšalus orams sulaukia vis didesnio pirkėjų susidomėjimo.
