Gidas po druskos rūšių pasaulį: ekspertės patarimai, kokią rinktis ir kur naudoti
Druska – vienas pagrindinių produktų, vartojamų, ko gero, visose pasaulio virtuvėse. Be druskos vargiai išsiverstume ir dar nuo senų laikų ji buvo itin vertinama prekė, o dabar galime rasti įvairiausių druskos rūšių. Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ kokybės ekspertė, sako, kad skirtingos druskos rūšys reiškia ir skirtingas spalvas, ir tekstūras, ir – svarbiausia – skonius.
„Druska nepamainoma gaminant bet kurį patiekalą. Ji padeda subalansuoti skonį. Nuo druskos dydžio priklauso ir jos intensyvumas. Stambi druska dažniau naudojama mėsos ar žuvies patiekalams, daržovių troškiniams. Tuo tarpu ruošiant tešlą, taip pat ir saldžių kepinių, geriau rinktis smulkią druską, nes ji tolygiau pasiskirsto. Pirkėjams siūlome ne tik skirtingų tekstūrų, bet ir skirtingų spalvų ar vietovių, pavyzdžiui, Pietų Prancūzijos Kamargo regiono, druską, kurios rūšys išsiskiria joms būdingu poskoniu“, – sako A. Čepulis.
„Iki“ kokybės ekspertė pristato ir pagrindines druskos rūšių ypatybes.
Rausvoji Himalajų druska. Sakoma, kad ši druskos rūšis yra pati švariausia pasaulyje. Ši druska išgaunama rankomis Himalajų kalnų masyve, dabartinėje Pakistano teritorijoje. Ji pasižymi subtiliu, patiekalo skonius pabrėžiančiu, bet jų neužgožiančiu sūrumu. Savo tekstūra primena rausvus kristalus ir, priešingai nei rafinuota, Himalajų druska naudojama jau paruoštiems patiekalams gardinti. Himalajų druska yra visiškai natūrali ir niekuo neapdorota.
Juodoji druska. Ji išgaunama egzotiškosiose Havajų salose ir yra, kaip ir šios salos, vulkaninės kilmės. Juodoji druska turi švelnų, specifinį skonį. Aktyvuotos anglies priemaišos druskai suteikia juodą spalvą, todėl šiais tamsiais kristalais galima ne tik gardinti jau paruoštas salotas, jūros gėrybių ar žuvies patiekalus, bet ir juos papuošti.
Maldono druska
. Tai Pietų Anglijos Šiaurės jūros pakrantėje išgaunami traškūs druskos kristalai, primenantys snaiges. Ši ypatingų formų druska gaunama natūraliai, pasitelkus saulę ir vėją, išgarinant jūros vandenį. Ji yra kur kas mažiau sūri nei įprasta rafinuota druska. Maldono druska išsiskiria skonio grynumu, todėl dažnai pasitelkiama gardinti šaltiems patiekalams.
Fleur de sel, arba druskos gėlė
. Ši švelnaus skonio, lengva, išvaizda primenanti trapias sulipusias snaiges druska išgaunama iš pilkosios druskos. Fleur de sel yra tikrai lepi. Ji susidaro tik esant tinkamoms oro sąlygoms: kai sausa, šviečia saulė, pučia švelnus, tolygus vėjelis. Ši druska padeda pabrėžti mėsos, žuvies, daržovių patiekalų ir konditerijos gaminių skonius.
Kamargo druska. Ši nerafinuota jūros druska yra naudojama jau tūkstančius metų. Pietų Prancūzijoje esantis Kamargo regionas žymus ne tik dėl rožinių flamingų ir unikalios gamtos, bet ir dėl druskos kalnų, kurie susidaro pakrantėse išgaravus sūriam vandeniui. Šio regiono druską vertinama daugelio gurmanų.
Pilkoji druska. Tai dar vieno Prancūzijos regiono – Bretanės – druska. Savitą spalvą jai suteikia pakrantes dengiantis molis. Pilkoji druska pasižymi kiek klampia, drėgna struktūra, todėl puikiai tinka žuvies patiekalams ar mėsos kepsniams.
Raudonoji druska. Kaip ir juodoji, ši druska išgaunama Havajuose, tik šiai druskai sodriai raudoną ar rudą spalvą suteikia vulkaninės kilmės molis. Švelniai sūriais kristalais tinka gardinti jau paruoštus keptus, sodraus skonio patiekalus. Ypatingą derinį gausite, jei derinsite raudonąją druską su juoduoju šokoladu.
Mėlynoji Persijos druska. Tai rečiausia pasaulyje druska, išgaunama Šiaurės Irane. Išskirtinis ir unikalus jos skonis valgant keičiasi iš ryškaus sūrumo
į švelnų saldumą. Mėlynosios druskos kristalai atspindi saulės šviesą kaip ledas. Dėl savo retumo ir didelės kainos mėlynoji druska dažniausiai naudojama ypatingiems patiekalams papuošti.
Rafinuota druska. Tai gerai pažįstama smulki, balta, išvalyta nuo įvairiausių priemaišų ir mineralų druska, kasama šachtose, o vėliau apdorojama. Ji neturi ryškaus poskonio, todėl yra plačiai naudojama maistui pagardinti, konservuoti ar sūdyti.
Rūkyta druska. Ieškantiems neįprastų skonių ir spalvų A. Čepulis siūlo išbandyti medžių anglies dūmuose rūkytą jūros druską, kuri patiekalams suteiks rūkytiems gaminiams būdingą poskonį. Idealiai tinka sodraus skonio mėsos troškiniams, kepsniams ir ant grotelių keptiems patiekalams.
Benedikto kiaušiniai tituluojami vėlyvųjų pusryčių karaliais. Traškios šoninės, karštų sviestu pateptų skrudintų angliškų bandelių, tobulai paruoštų kiaušinių ir šilto, kreminio olandiško padažo kombinacija nepalieka abejingų. Gera žinia šio patiekalo gerbėjams – Benedikto kiaušinius galima lengvai pasigaminti ir namuose, tereikia vadovautis keliomis paprastomis gudrybėmis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad kiaušiniai – neatsiejama kasdienio pirkinių krepšelio dalis.
Tobulai iškeptam mėsainiui atsispirti gali nedaugelis. Tam, kad mėsainis tiesiog tirptų burnoje, svarbu ne tik kokybiški ingredientai, bet ir keli triukai, kuriais šiam, iš pažiūros paprastam patiekalui, suteiksite naujų spalvų. Pavyzdžiui, mėsainį galite patiekti tortilijoje, derinti įvairiausius sūrius bei padažus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad įvairiausi grilinimui skirti gaminiai, tarp jų ir specialiai paruošti mėsainių paplotėliai, sulaukia daug pirkėjų dėmesio.
Lašiša – žuvis, kuriai atsispirti sunku. Juolab, kad ji ne tik naudinga organizmui, bet ir itin paprastai pagaminama. Norint, nustebinti savo artimuosius skaniu lašišos patiekalu – šią žuvį patariama pagardinti netikėtais ingredientais, pavyzdžiui, medumi, terijakio padažu, fetos sūriu arba šventinį savaitgalį paruošti kreminių makaronų, kurie patiks tiek suaugusiems, tiek vaikams. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lašiša – viena mėgstamiausių lietuvių žuvų, dažnai atsidurianti ir kasdieniuose pirkinių krepšeliuose.
Kai svarstome, ką kepti ant žarijų, vienas pasirinkimų – vištiena. Šią mėsą mėgsta daugelis, ją nesudėtinga paruošti, be to, galima derinti su pačiais įvairiausiais priedais: prie vištienos puikiai dera ne tik pikantiški, bet ir saldūs pagardai, svarbiausia – teisingai pasirinkti skonių balansą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad vištiena – mėgstama pirkėjų ir patenka į populiariausių mėsos rūšių trejetuką.
Nėra puošnesnio velykinio stalo patiekalo nei kvepianti, minkšta ir dailia aukso spalvos odele pasidengusi antis. Tiesa, daugelis žmonių baiminasi, kad iškepti visą antį gali būti sudėtinga. Iš tikrųjų tai visai lengva, tereikia laikytis kelių paprastų patarimų: pasirinkti tinkamą marinatą, laiką ir kepimo temperatūrą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad antis – dažna prekė lietuvių šventiniuose krepšeliuose.
Tvarkingai stiklainyje susluoksniuoti salotų ingredientai – tai ne tik spalvinga stalo puošmena, bet ir maistingas patiekalas. Pasiruoškite šiuos stiklainiukus tuomet, kai turite laiko, o skanaukite – vos tik išalksite. Salotos netradicinėje taroje gali tapti puikiais darbo dienos pietumis ar sveiku užkandžiu kelionėje. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad įvairiausių daržovių populiarumas pavasarį išauga, taip pat pirkėjai domisi ir iš anksto pagamintomis salotomis.
Pavasarį, norint organizmą praturinti naudingomis medžiagomis, nepamirškite ne tik šviežių daržovių, bet ir žuvies. Tai ne tik skanus, lengvai paruošiamas, bet ir sveikatai itin naudingas produktas. O jeigu tradiciniai receptai kiek pabodo, nebijokite paeksperimentuoti. Pavyzdžiui, tradicinį nuo seno pamėgtą karpį derinkite su įvairiausiais egzotiškais prieskoniais, įmantresnio skonio žolelėmis ar pagardais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nepriklausomai nuo sezono, karpis – viena populiariausių ir labiausiai pirkėjų mėgstamų žuvų.
Lietuvos valstybinės šventės – puiki proga prisiminti nuo seno pamėgtus tautinės virtuvės patiekalus. Juk kiekvieno Lietuvos regiono virtuvė yra savaip išskirtinė ir unikali, o tradiciniai lietuviški patiekalai neapsiriboja vien cepelinais, kugeliu ar vėdarais. Galima pasigaminti ir įvairiausių virtinių, mėsos patiekalų, mišrainių ar paprasčiausių bulvių su kastiniu. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tradiciniams lietuviškiems ingredientams, vietos ūkininkų užaugintai produkcijai pirkėjai visuomet teikia pirmenybę.
Artimųjų Rytų perlas – humusas jau ne vienerius metus išgyvena tikrą aukso amžių. Šis pagardas dažnai sutinkamas kavinių meniu, tačiau taip pat žmonės išmoko humusą gaminti ir namuose. O jeigu tradicinis humusas jau spėjo pabosti, naujų skonių ir spalvų suteikti galima jį pagardinus skirtingais ingredientais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuviai į racioną stengiasi įtraukti daugiau įvairesnių daržovių, tarp jų ir avinžirnių, iš kurių gaminamas maistingasis humusas.
Daug, sočiai bei skaniai pavalgyti nuo septynių iki dvylikos kartų ir prisiragauti tiek, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą. Taip, pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai, lietuviai nuo seno švęsdavo Užgavėnes. Todėl per šią šventę ant stalo tradiciškai buvo dedami tikrai ne dietiniai patiekalai: šiupinys, šaltiena, kiti mėsiški valgiai ir, žinoma, blynai. Kodėl pastarieji vadinami Užgavėnių simboliu bei kokiais originaliais receptais vadovaujantis galima juos išsikepti, pasakoja „Maximos“ maisto ekspertai.
Būdų pasilepinti yra daugybė. Vienas jų – pasimėgauti burnoje tirpstančiu saldumyno gabalėliu, tačiau turbūt kiekvienas pažįstame bent vieną žmogų, kuris nevalgo tam tikrų maisto produktų ar jo sudedamųjų dalių, pavyzdžiui laktozės, glitimo, cukraus. Visgi, šiandien jie turi platų, kiekvienam tinkamų produktų pasirinkimą: pradedant alternatyvomis mėsai ir baigiant sveikuoliškais desertais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuviai domisi maistu ir jo tendencijomis, o dėmesys sveikesniems desertams auga.
Rinkdamiesi gėrimus ieškote naujų skonių, kvapų ir spalvų – išbandykite gaivią ir sveikesnę nei įprastiniai limonadai kombučią. Žinoma, jeigu norite jos pasiruošti namuose, pravartu žinote kelias taisykles bei subtilybes, o tam, kad šis gėrimas nustebintų nepaprastu skoniu, prireiks net kelių savaičių. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad kombučią pirkėjai jau pamėgo ir jos pardavimai nuosekliai didėja.
Sekmadienį minima vieno mėgstamiausių lietuvių patiekalų – cepelinų diena. Ko gero, ši diena nuo pat 2014-ųjų minima ne veltui. Juk cepelinai yra tikras mūsų virtuvės pasididžiavimas. Vis dėlto jeigu tradiciniai cepelinai pabodo – pats metas išbandyti šį tą naujo: vietoj tradicinių – rinktis saldžiąsias bulves, o mėsos įdarą pakeisti vegetariškais pagardais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirkėjai tikrai neabejingi bulvių patiekalams ir tai matyti iš bulvių pardavimų.
Lietuviška virtuvė neįsivaizduojama be daržovių pažibos – bulvės. Daugybė patiekalų – cepelinai, bulvių plokštainis, bulviniai vėdarai – laikomi tradiciniais, tačiau pagrindinis jų ingredientas į Lietuvą atkeliavo tik XVII a. Nors gali pasirodyti, kad visos bulvės vienodos, visgi, priklausomai nuo veislės, jos skiriasi savo savybėmis. Kad išsirinktumėte tinkamiausią – paruošėme trumpą bulvių gidą. Tuo tarpu, Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad bulvės savo populiarumu tarp pirkėjų jau daugelį metų nenusileidžia nei vienai kitai daržovei.
Ieškote dar neragautų skonių – vakarienei patiekite egzotiškosios išvaizdos vilkžuvę. Nors ši neįprastai atrodanti žuvis Lietuvoje dar nėra plačiai žinoma, jos skonis nustebins net ir tuos, kurie nėra didžiausi žuvies patiekalų gerbėjai. Vilkžuvė išsiskiria subtiliu, šiek tiek krabą, netgi omarą primenančiu skoniu. Be to, ją sunku sugadinti, todėl šią žuvį lengvai paruoš net ir virtuvės naujokai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nors tradicinės žuvys, tokios kaip lašiša ar karpis, išlieka populiarios, pirkėjai yra linkę išbandyti ir naujo skonio žuvis.
Karamelė – vienas mėgstamiausių ingredientų, naudojamų desertuose. Ypač tų, kurie mėgsta saldesnį ir intensyvesnį skonį. Karamelė daugeliui asocijuojasi su vaikyste, juk jos pagrindu gaminami ne vieni legendiniai saldainiai. Be to, tikriausiai ne vienas vaikystėje esame bandę ją gaminti ir patys – naminę karamelę valgėme šaukštais, tiesiai iš keptuvės, ar iš jos darydavome naminius saldainius. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nors pastaruoju metu pirkėjai linkę išbandyti įmantresnį maistą, klasikiniai skoniai, tokie kaip karamele gardinti desertai, visada išlieka populiarūs.
Ant stalo garuojantis karpis – vienas tų patiekalų, be kurio neįsivaizduojamas daugelio lietuvių Kūčių stalas. Ši žuvis – skani, nesudėtingai pagaminama, o pasirinkus mėgstamą garnyrą ar pagardinus įmantresniais ingredientais karpis taps tikrų tikriausia šventinio stalo pažiba. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad karpis šventinius lietuvių stalus puošdavo nuo seno ir kalėdiniu laikotarpiu šios žuvies pardavimai kasmet išauga.
Be prieskonių, tikriausiai, neįsivaizduojame nė vieno ypatingu skoniu pasižyminčio patiekalo. Ir nors eksperimentuodami prieskonius išbandome pačius įvairiausius – anyžius kartais pamirštame, o galbūt net ir nežinome kur juos panaudoti. Visgi, šis egzotiškas prieskonis – labai universalus ir puikiai tiks ne tik gaminant desertus, bet ir kepant kalėdinę antį. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad artėjant ypatingoms progoms pirkėjai leidžiasi ir į kulinarines keliones, todėl jų krepšeliuose atsiduria įmantresni ingredientai.
Iki Kalėdų likus vos mėnesiui prasideda ne tik aktyvus pasiruošimas šventėms, bet ir tylos ir susikaupimo metas – adventas. Senovės lietuviai per adventą ypatingą dėmesį skirdavo susikaupimui, vengdavo linksmybių ir, žinoma, pasninkaudavo – susilaikydavo nuo mėsiško ar apskritai gyvulinės kilmės maisto, todėl prasidėjęs adventas – puiki proga išbandyti įvairiausius vegetariškus patiekalus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad augalinės kilmės produktai, tarp pirkėjų, nuosekliai populiarėja, pirkėjų dėmesio sulaukia ir šventiniu laikotarpiu.
Pupelės – subtilaus skonio, naudingų medžiagų kupina daržovė. Pupelėse gausu baltymų bei geležies, todėl šios daržovės ypatingai vertingos tiems, kurie nevalgo mėsos. Ši daržovė – ne tik sveika, bet ir universaliai paruošiama: jos puikiai tinka ir į žiemą mėgstamus troškinius ar sriubas, iš jų gaminami netgi augalinės kilmės kepsniai, mėsainių paplotėliai, įvairiausios užtepėlės. Be to, džiovintas pupeles spintelėse laikyti galima net iki trijų metų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad tokios daržovės, kaip pupelės atšalus orams sulaukia vis didesnio pirkėjų susidomėjimo.
Krevetes mėgsta daugelis. Ši jūros gėrybė ypač populiari ruošiant tradicinius Viduržemio
jūros šalių ar pietų amerikiečių patiekalus. Visgi, krevečių paruošimo būdų yra pačių
įvairiausių, be to, ši subtilaus skonio jūros gėrybė dera tiek prie paprasčiausių, tiek
įmantriausių ingredientų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako,
kad krevetės sparčiai populiarėja ir į pirkėjų krepšelius patenka ne tik kasdien, bet ir per
šventes.
Silkė šventiniu laikotarpiu išgyvena tikrų tikriausią aukso amžių. Ji gali būti patiekiama kaip pagrindinis patiekalas ar užkandis. Ir nors silkė dažniausiai derinama su tradicinėmis lietuviškomis daržovėmis ir grybais – šią žuvį skanauti galima net ir su vaisiais. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad visą gruodžio mėnesį pirkėjų susidomėjimas tiek silke, tiek kitos rūšies žuvimis bei jūros gėrybėmis ženkliai šokteli.
Orams vis labiau šąlant norisi jaukaus, šilto ir vaikystę primenančio maisto. Vienas tokių patiekalų – balandėliai. Šis tradicinis patiekalas ne tik paprastai pagaminimas, bet ir nereikalaujantis jokių įmantrių ar brangių ingredientų. Visgi, norintiems pasimėgauti įdomesniais skoniais – vien tik tradiciniu balandėlių receptu apsiriboti nereikia. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad šaltuoju metų laiku išauga ir pagrindinių balandėlių ingredientų – kopūstų bei smulkintos kiaulienos pardavimai.
Iki Kalėdų likus kiek daugiau nei mėnesiui vis dažniau sukame galvas, kuo šįmet nustebinsime artimuosius, todėl dabar – pats metas ne tik galvoti apie šventinį meniu, bet ir iš anksto pabandyti receptus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad per Kalėdas, kaip ir per kitas šventes, pirkėjai tampa kur kas išrankesni, nori pasilepinti ir renkasi įmantresnius ingredientus.
Lapkričio 21-ąją pasaulyje minima tarptautinė imbierinių sausainių diena. Šilti, garuojantys ir kvapnūs imbieriniai sausainiai – tikras namų jaukumo ir artėjančių didžiausių žiemos švenčių ženklas. Thierry Lauvray, prekybos tinklo „Iki“ konditerijos ekspertas, sako, kad imbieriniai sausainiai šaltąjį sezoną maloniai sušildo ir primena vaikystę, tad namuose jų tikrai vertėtų kepti dažniau.
