2024-ieji Lietuvai bus svarbių pasirinkimų metai – laukia ne tik LR Prezidento, Europos parlamento ir LR Seimo rinkimai, bet ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimą apibrėžiančio LR Konstitucijos 12 straipsnio keitimo. Jis vyks kartus su prezidento rinkimais gegužės 12 d. ir nulems, ar kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę įgyjantys lietuviai galės išsaugoti Lietuvos pasą.
Referendumas į viešumą iškėlė nemažai praktinių klausimų, o vieni dažniausių – kaip atrodytų mokesčių mokėjimas, socialinės garantijos ar net karo prievolė, jei asmuo galėtų turėti daugiau nei vienos šalies pilietybę.
Pirmiausia, galimybė išsaugoti pilietybę neturi jokios įtakos esamai mokesčių mokėjimo tvarkai, nes mokestinės prievolės nėra susijusios su pilietybe.
„Mokesčių jurisdikcija priklauso ne nuo asmens pilietybės, o nuo rezidavimo valstybės. Kitaip tariant, mokesčius Lietuvoje turi mokėti visi mūsų šalies rezidentai, nesvarbu, kokia jų pilietybė ar tautybė. Rezidento statusas yra apibrėžtas įstatymuose ir tik šio statuso turėjimas lemia mokestines prievoles mūsų šalyje“, – sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokesčių informacijos departamento vadovė Regina Utkienė.
Nuo pilietybės nepriklauso ir PSD
Nuo asmens pilietybės taip pat nepriklauso ir įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Jas turi mokėti tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie nori naudotis valstybės finansuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti kitas socialines išmokas.
„Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) aspektu asmens pilietybė nėra svarbi. PSD yra draudžiami visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys – tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių piliečiai. Be to, PSD sistemoje dalyvauja leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai, kurie dirba Lietuvoje arba čia dirbo ne mažiau kaip 6 mėnesius ir yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiai, bei jų vaikai. Visiems draudžiamiesiems tenka prievolė mokėti PSD įmokas, kurių dydis priklauso nuo gaunamų pajamų ir Lietuvoje vykdomos veiklos formos“, – sako Valstybinės ligonių kasos Teisės skyriaus patarėja Evelina Galčiūtė.
Kitose valstybėse gyvenantiems Lietuvos piliečiams taikomi tų valstybių sveikatos draudimą ir teisę į sveikatos paslaugas reguliuojantys teisės aktai. Principas, kai teisė į valstybinio sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamą sveikatos priežiūrą priklauso nuo žmogaus nuolatinės gyvenamosios vietos ir šalies, kurioje mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, galioja visose ES valstybėse.
Anot E. Galčiūtės, tais atvejais kai asmuo gyvenantis Lietuvoje, pagal darbo sutartį dirba kitoje ES valstybėje, vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemas koordinuojančių reglamentų nuostatomis, paprastai PSD įmokas moka toje šalyje. Tokiu atveju asmuo Lietuvoje gali gauti Lietuvos PSD fondo finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, o Lietuvai už jas sumoka valstybė, kurioje mokamos PSD įmokos.
Asmens gaunamos socialinės išmokos ar pašalpos taip pat priklauso ne nuo turimos pilietybės, o gyvenamosios vietos. Senatvės pensijos dydis yra susietas su žmogaus konkrečioje valstybėje sukauptu darbo stažu ir gautomis pajamomis.
Net ir gyvenant užsienyje pareiga ginti tėvynę išlieka
Tuo tarpu kitos valstybės pilietybės turėjimas, neatleidžia nuo karo prievolės. Nuo karo prievolės gali būti atleidžiama tik dėl sveikatos būklės ar amžiaus, taip pat atleidžiamos moterys, išskyrus pareiškusias norą tapti karo prievolininkėmis.
Šiuo metu Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja kitų šalių pilietybę turinčių lietuvių privalomosios karto tarnybos atlikimo sąlygų, todėl net ir turint kelių šalių pilietybes, turi būti šaukiami atlikti karo tarnybą bendrais pagrindais. Tiesa, jeigu Lietuvos pilietybę turintis asmuo atlieka karo tarnybą kitoje ES ar NATO šalyje, jam privalomoji pradinė karo tarnyba jam būtų įskaitoma ir Lietuvoje.
Privalomoji karo tarnyba gali būti atidėta individualia tvarka Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio nustatytais pagrindais. O jei kelių šalių pilietybes turintis asmuo yra šaukiamas atlikti Lietuvoje ir kitoje šalyje, visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į Lietuvos interesus ir poreikį šaukti karo prievolininką privalomąją karo tarnybą atlikt Lietuvoje.
Užs. Nr. 104
