Plytelės – dažnai pasirenkamas patalpų apdailos elementas. Jos mėgstamos tiek dėl akiai patrauklaus vaizdo, tiek dėl puikių praktinių savybių: tokia danga yra patikima, patogi, lengvai prižiūrima ir ilgai tarnaujanti. Iš esmės plyteles galima vadinti universalia apdaila, pasižyminčia ilgaamžiškumu.
Plytelės puikiai tiks tiek sienų, tiek grindų apdailai, taip pat ir vidaus bei lauko erdvėms. Prie plytelių populiarumo prisideda ir tai, kad jos pasižymi didele spalvų, raštų ir formų įvairove. Sėkmingai parinktos grindų ar sienų plytelės harmoningai įsilies į interjerą, tapdamos stilinga ir patogia jo dalimi.
Tiesa, tinkamas plytelių parinkimas erdvei – dar ne viskas. Labai svarbu įvertinti ir tolimesnį etapą – jūsų laukia plytelių klijavimas. Tai kruopštus ir atsakingas darbas, todėl jam reikėtų deramai pasiruošti, atsižvelgiant tiek į erdvės, tiek į pačių plytelių ypatumus.
Kaip pasirinkti plyteles?
Suprantama, nutarus, kad grindų ar sienų dangai bus naudojamos plytelės, reikėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio jų pasirinkimui. Ir grindų plytelės, ir sienų plytelės gali būti pačios įvairiausios – jos skiriasi savo dydžiu, spalva, raštais, funkcijomis, atsparumu ir kitomis savybėmis. Skiriasi ir medžiagos, iš kurių gaminamos plytelės – jos gali būti keraminės, akmens masės, klinkerio, todėl būtina atsižvelgti į plytelių niuansus ir pagal tai pasirinkti tinkamiausią variantą jūsų namams.
Žinoma, pradėti reikėtų nuo esminio dalyko – patalpos ar erdvės, kurioje bus klojamos plytelės. Pirmiausia įvertinkite patį paviršių – ar tai bus grindys, ar sienos, ar vidaus apdaila, ar laukas. Svarbu žinoti, kad grindų plytelės gali būti tinkamos ir sienų dangai, tačiau sienoms skirtos plytelės grindims dažniausiai jau nebetinka. Lauko erdvėms taip pat reikėtų rinktis tam pritaikytas plyteles, kurios yra atsparios aplinkos sąlygoms – temperatūrų svyravimams, šalčiui, drėgmei, karščiui bei saulės spinduliams.
Kitas aspektas, kurį reikia įvertinti – patalpos ar erdvės, kurioje vyks plytelių klijavimas, paskirtis, dydis ir išsidėstymas. Tarkime, vonios kambario grindims svarbu kuo mažiau slidžios plytelės. Tuo tarpu erdvėms, kur daug vaikštoma, aktualus tampa plytelių atsparumas. Vertinant šį niuansą jau bus svarbus ir plytelių dydis bei, savaime suprantama, jų išvaizda. Tai reiškia, kad plytelėmis galima sėkmingai „sužaisti“ ir net vizualiai pakoreguoti situaciją – pamažinti ar padidinti patalpą.
Kaip apskaičiuoti, kiek reikia plytelių?
Išsirinkus konkrečias plyteles, reikės apskaičiuoti jų kiekį. Šis žingsnis svarbus, kadangi turi įtakos finansams ir darbų spartai. Jei plytelių nupirksite per daug, patirsite piniginį nuostolį, o jei per mažai – pastrigs darbai ar galbūt netgi nebegausite tokių pačių plytelių.
Norint apskaičiuoti plytelių kiekį, ekspertai pirmiausia pataria kuo tiksliau patiems išmatuoti patalpą ar erdvę. Svarbu užfiksuoti ilgį, plotį, aukštį, langų ir durų angų išmatavimus. Žinant plytelių dydį ir patalpos išmatavimus, galima kiekvienai plokštumai atskirai skaičiuoti plyteles vienetais. Reikia neužmiršti paskaičiuoti papildomą plytelių kiekį atsargai, ypač jei yra specifinių vietų (pavyzdžiui, nišos). Taip pat didesnio plytelių kiekio prireiks tuo atveju, jei plytelės yra išskirtinio rašto arba klijuojamos įdomesniais būdais, tarkime, eglute. Tada ekspertai rekomenduoja prie bendro plytelių kiekio pagal plotą pridėti papildomai 10–15 proc.
Na, o jei pasirinkote labai išskirtines plyteles arba paprasčiausiai baiminatės, kad tiksliai apskaičiuoti nepavyks, kreipkitės į specialistus. „Apdailos namai“ gali parengti brėžinį ir suskaičiuoti plytelių kiekį, kad būtumėte tikri dėl sėkmingai vykdomų tolimesnių įrengimo darbų.
Plytelių klijavimo gidas
Plytelių klijavimas prasideda nuo klijavimui reikalingų medžiagų, įrankių ir darbinės zonos pasiruošimo. Toliau reikėtų įvertinti paviršių: jei jis pakankamai lygus, tvirtas ir stabilus, papildomų darbų neprireiks, jei ne – pirmiausia teks paviršių sulyginti ir sutvirtinti. Tada sausas ir švarus paviršius gruntuojamas ir paliekamas išdžiūti.
Toliau pereinama prie klijavimo: pasiruošiami klijai, kurie tepami tiek ant paviršiaus, tiek ant sausų ir švarių plytelių, tik priešingomis kryptimis: taip sukibimas bus geresnis. Plytelių tarpuose dedami kryžiukai, padėsiantys suformuoti vienodus tarpus – sudžiūvus klijams jie išimami. Tuomet reikia užmaišyti glaistą ir su glaistykle užglaistyti plytelių tarpus. Geriausia šį darbą atlikti etapais. Paskutinis žingsnis – plovimas ir valymas: po klijavimo ir glaistymo prabėgus mažiausiai parai, kruopščiai nuplaunamas visas plytelių paviršius.
Užs. Nr. 8
