Daugiabučių renovacija Lietuvoje
APVA archyvo nuotrauka
Nors vis dar yra abejojančių daugiabučių renovacijos nešamomis naudomis, gerieji pavyzdžiai kaimynystėje paneigia visus sklandančius mitus. Pastatams senstant, prastėjant jų energiniam efektyvumui bei šildymo kainoms nuolat augant, vis daugiau žmonių pasiryžta renovacijai.
Daugelis daugiabučių Lietuvoje yra pastatyti dar iki 1993 m., todėl jų inžinerinės sistemos susidėvėjusios. Gyvenimo kokybę prastina kiauras stogas, pro sienas švilpiantis vėjas bei netolygiai pasiskirstanti šiluma butuose. Nors renovacijos metu kompleksiškai išsprendžiamos visos šios problemos – pagrindinis gyventojų tikslas yra sutaupyti šildymui.
„Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ – atnaujinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Visgi atnaujinus vieną probleminę vietą dažnai atsiranda antra, trečia ir taip – be galo. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas“, – pasakoja APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.
Pasiekiami žymūs energiniai sutaupymai
Daugiabučio renovacija gali padėti sutaupyti 50–70 proc. pastato šildymui naudojamos energijos. Tiek sumažėjusios sąskaitos už komunalinius mokesčius dažnai atsveria investicijas į daugiabučio modernizaciją, o kartu vertėtų nepamiršti, kad renovuotų butų vertė pakyla.
Anot G. Burbienės, bet koks daugiabučio atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiškesnė, dažnai ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengus, pavyzdžiui, mechaninę vėdinimo sistemą – rekuperatorius – užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias ir jums nebereikės atidarinėti langų – tai ypač aktualu žiemą.
Patogesnė ir sveikesnė kasdienybė
Renovacijos metu atnaujinamos ne tik namo inžinerinės sistemos, kaip šildymas ir vandentiekis, bet ir pakeičiami langai, įstiklinami balkonai, sutvarkoma aplinka – visa tai pagerina butų savininkų gyvenimo kokybę.
„Pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tvarkant ne pavienius namus, bet kvartalus, jų veidas visiškai pasikeičia – atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija“, – pasakoja G. Burbienė.
Draugiški gamtai sprendimai
Be visų naudų gyventojams, daugiabučių modernizacija prisideda ir prie gamtos išteklių tausojimo bei švaresnio oro išsaugojimo. Lietuvoje atnaujintų daugiabučių sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh – t. y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2. Norinčius dar labiau prisidėti prie aplinkos tausojimo, APVA ragina įsidiegti alternatyvius energijos šaltinius – saulės elektrines, šilumos siurblius ir pan.
„Paprasčiausios energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų mažinimo, tačiau daugiabučius renovuojantys gyventojai, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos“, – teigia pašnekovė.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99 699.
Užs. Nr. 58
