Lietuvos banko duomenimis, lietuviai skolinasi vis drąsiau – 2021-ųjų metų pirmąjį pusmetį apie 15 % išaugus vartojimo paskolų sumai, šalies gyventojai iš viso buvo pasiskolinę beveik 1,6 mlrd. eurų vartojimui. Ar auganti bendra paskolų suma – neraminanti tendencija? Pasak „Fjord Bank“ rinkodaros vadovo Juliaus Atidukraičio – priešingai: gyvename vis geriau, todėl šiandien daugiau skolinamasi stambesniems, pirkiniams, kurie pagerina gyvenimo kokybę ir kasdienę buitį, o ne tam, kad „pratemptum“ iki kitos algos. Todėl mažėja vadinamųjų greitųjų kreditų poreikis ir žmonės iš kredito įstaigų sulaukia pasiūlymų su geresne kaina.
Auga imamų kreditų ir lizingo sumos
Pagal Lietuvos banko statistika, nors pasiskolinta suma, kaip minėta, išaugo apie 15 % , naujų paskolų sutarčių per pirmąjį 2021 pusmetį sudaryta 6 % mažiau. Tai rodo, kad auga sumos, kurias gyventojai skolinasi, tačiau pačių paskolų poreikis išlieka panašus.
Vidutinė vartojimo paskola yra apie 2000 eurų (ir nuo praėjusių metų jos suma išaugo 20 %), tuo tarpu susietojo vartojimo kreditai (pirkimas išsimokėtinai, lizingas) – 2568 eurai ir nuo praėjusių metų ši suma išaugo daugiau nei 60 %.
Dar vienas džiuginantis skaičius – beveik trečdaliu sumažėjęs daugiau nei 90 dienų pradelstų apmokėti, kitaip tariant „blogų“ paskolų, skaičius.
Pasak „Fjord Bank“ rinkodaros vadovo J. Atidukraičio, pastebima paskolų palūkanų mažėjimo tendencija. Tai paaiškinama tuo, kad stabiliai augant ekonomikai ir gerėjant pragyvenimo lygiui, kreditoriai palankiai vertina perspektyvas ir riziką, jog paskola nebus grąžinta, todėl vis labiau konkuruoja dėl klientų siūlydami mažesnes palūkanų normas.
Tuo pačiu auga ir gyventojų atlyginimai – todėl jie drąsiau skolinasi, tačiau dėl to nesukuria sau rizikingos finansinės naštos – didžioji dauguma paskolas grąžina laiku. Todėl augančios paskolų sumos rodo, kad situacija yra pozityvi ir gyventojai savo ateitį vertina palankiai.
Apgalvota ir pasverta paskola – ne „nuodėmė“
Vieno iš šalies bankų užsakymų atliktos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, beveik kas trečias (31 proc.) šalies gyventojas skolinasi automobilio įsigijimui. J. Atidukraitis taip pat pastebi, jog po pastarųjų metų, kai daugiau nei norėtume laiko praleidome namuose, nemaža dalis gyventojų pasiryžo pertvarkyti, atnaujinti savo būstus – tad planuojamas remontas ar renovacija – taip pat pakankamai dažna priežastis skolintis.
Lietuviai nepuola pirkti pasirodžiusių technikos ar namų apyvokos naujienų, o augant atlyginimams įvertina savo finansinę situaciją ir paskaičiuoja, kad gali per kelerius metus ramiai, nedidelėmis dalimis išsimokėti už stambesnį pirkinį. Kita vertus, dalis gyventojų vis dar bijo paties paskolos fakto, turi įsitikinimą, kad reikia gyventi „nelendant į skolas“. Ironiška, tačiau šalių, kurios mums atrodo kaip gero gyvenimo pavyzdys (pavyzdžiui, Švedija, Norvegija), gyventojai turi gerokai daugiau vartojimo paskolų, nei jų yra Lietuvoje.
Sakoma: „Skoliniesi svetimus pinigus, o atiduodi – savus“, todėl vis tik geras būdas įsivertinti, ar norimo daikto tikrai reikia – atsakyti sau į klausimą, ar pirktumėte jį, jei tai būtų Jūsų asmeniniai, uždirbti ir sunkiai sukaupti pinigai. Ar išsvajotas daiktas suteiks tiek papildomos vertės? Ar jis tėra tik prabangos prekė?
Kaip išsibandyti prieš imant vartojimo paskolą?
Dar vienas būdas „treniruotis“ prieš pasiskolinant – atsidėti tokią sumą, kokią pasiskolinus teks mokėti kas mėnesį. Vieną ar antrą mėnesį tai gali atrodyti visiškai nesudėtinga – tyrimų duomenimis, statistiniam lietuviui atsidėjus 92 eurus, paskolos naštos jis nepajustų.
Tačiau pravartu tokią praktiką išbandyti ilgiau, nes išlaidų keičiantis sezonams turime įvairių – tai į vieną mėnesį supuola kelių draugų gimtadieniai, tai reikia mokėti už žiemines automobilio padangas ar supirkti visas dovanas Kalėdoms. Taigi, vienais mėnesiais paskolą mokėti bus kiek sudėtingiau.
Vartojamoji paskola taip pat gali būti jūsų treniruotė prieš gerokai ilgesnio laikotarpio būsto paskolą. Mokėdami vartojamosios paskolos įmokas išmoksite palaikyti savo finansų higieną, įprasite, kad dalį atlyginimo reikia atidėti paskolai.
Bankas „Fjord Bank“ kiekvienam klientui siekia būti nešališku patarėju, todėl rekomenduoja, kad paskolų sumos neviršytų trečdalio jūsų atlyginimo. Jei jos didesnės – pragyventi sugebėsite, tačiau būtų sunku sukaupti nedidelį pinigų rezervą kuris paprastai reikalingas iškilus netikėtiems poreikiams (sugedusio automobilio remontui ar sveikatos išlaidoms).
Užs. Nr. 9
Lietuvoje moterų yra daugiau nei vyrų, tačiau vos trečdaliui verslų vadovauja moterys, o startuolius jos kuria dar rečiau – Inovacijų agentūros duomenimis, moterys vadovauja vos 14 proc. Lietuvoje veikiančių startuolių. Skirtumus lemia ne vien motyvacija ar įgūdžiai – dažnai jie kyla iš gilesnių, aplinkos nulemtų veiksnių. Kaip &
Jau šį savaitgalį Tauragė taps ralio centru! Čia vyks Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato (LARSČ) ir Lietuvos Extreme ralio čempionato (LXRČ) trečiasis etapas „Rally Tauragė 2025“. Dėl vyksiančio ralio liepos 5 d. bus uždaryta: 7.00–22.00 val. Vytauto g. atkarpa nuo „Tauragė Hotel“ iki
Tuo įsitikinusi iš Upynos kilusi ryškaus sopraninio balso savininkė Sandra Lebrikaitė, kurios kelias į didžiausias pasaulio scenas prasidėjo nuo giedojimo gimtojo miestelio bažnyčioje ir nuvedė iki „Dainų dainelės“, o nuo jos – iki operos scenų Europoje, Amerikoje, Azijoje ir netgi Afrikoje. Tokia – kupin
Birželio 30 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kiemelyje įvyko jautrus ir prasmingas renginys – fotografijų parodos „Mano akims reikia tavo akių“ atidarymas ir diskusija apie vaikų globą. Šis vakaras tapo emocingu susitikimu, kuriame atskleistos vaikų ir jų globėjų istorijos, išgyv
Nuo liepos 1 d. pradedama aplinkosaugos akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki pat vasaros pabaigos, rugpjūčio 31 d. Gyventojams primenama, kad ilsėdamiesi gamtoje saugotų vandens telkinius, pakrantes, miškus ir atsakingai elgtųsi saugomose teritorijose. Mėgaujantis poilsiu ir pramogomis gamtoje, svarbu būti atsakin
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pastarąją parą užregistruotus svarbiausius įvykius. Sveikatos sutrikdymasBirželio 30 d. apie 22.30 val. Tauragės r., Dauglaukio k., kieme, kilus konfliktui, neblaivus (3,20 prom.) vyras, gimęs 1965 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,73 prom.) moteriai, gimusiai 1990 m. Įt
Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, liepos mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones. Liepos 3-5 d. ir liepos 20-22 d. vyks elektrinių mikrojudrumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė. Liepos 7-10 d
Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad birželio 19 d. atlikus maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog visuose tirtuose rajono vandens telkiniuose vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus – maudytis galima. Tyrimai buvo atlikti šiose vietose: Jūros upės maudykla Balskų tvenkinys Keramikos
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 18-metis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo atimti gyvybę mažametei mergaitei bei fizinio smurto prieš kitą nepilnametę. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Taur
Policija tiria du svetimo turto pagrobimo atvejus, įvykusius Šilalės ir Šilutės rajonuose. Šilalės rajone, Vingininkų kaime, laikotarpiu nuo birželio 28 d. 15.00 val. iki birželio 29 d. 10.00 val., iš 1951 m. gimusiai moteriai priklausančio neužrakinto ūkinio pastato buvo pavogti grūdai. Dėl šio įvykio pradėtas i
Per du dešimtmečius Lietuva tapo šimtaprocentine europietiška šalimi, tačiau vos už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės, kurioje sukoncentruotas valstybės valdymas, mokslas ir verslas su gerai apmokamomis darbo vietomis, europietiškos kultūros šalis vis labiau panašėja į skurdžią pensinin