Lobių skrynia

Šį savaitgalį jau 14-us metus skaudviliškiai organizuoja miesto šventę, truksiančią dvi dienas. Šiais metais bus prisiminta krašto istorija ir daug kur atsispindės faktas, kad Skaudvilėje buvo vienas didžiausių arklių turgų Europoje, sakė bendruomenės „Skaudvilės kraštas“ pirmininkas Vidas Bičkus.

Visą vasarą, nuo birželio 1-osios iki rugpjūčio 31-osios, šalyje jau aštuntus metus organizuotas tradicinis skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“. Skaitymo iššūkiu siekiama skatinti visuomenę domėtis literatūra, skaitymu. Šiemet priėmusieji iššūkį įvairaus amžiaus žmones buvo kviečiami perskaityti 5-ias pasirinktas knygas pagal tam tikras temas-užduotis ir registruotis savarankiškai arba artimiausioje bibliotekoje. Tauragėje šioje prasmingoje akcijoje dalyvavo net 1955 skaitytojai. Pasiryžusieji dalyvauti iššūkyje ir jį įveikusieji varžytuvių pabaigoje apdovanoti vertingais prizais. Laimėtojai išrinkti burtų keliu. 

Pernai per šalį praėjus desovietizacijos bangai, Tauragės rajone demontuoti 4 sovietiniai paminklai. Daugelyje vietų taip ir liko tuščia, o štai Lauksargiuose rugsėjo pradžioje pastatytas naujas paminklas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. Šia naujiena socialiniame tinkle pasidžiaugęs Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-vyriausiasis rinkinių kuratorius Darius Kiniulis užsiminė ir apie rašomą knygą, kurioje nuguls krašto istorijos faktai, nuotraukos, padavimai.

Šiltos emocijos, daug džiugių susitikimų ir sielą gaivinančios poezijos – taip galima būtų trumpai apibūdinti tradicinį, 10-ąjį respublikinį poezijos vakarą „Saulėlydžio posmai“, papuošusį Tauragės kultūros centro prieigas. Šiųmetį renginį, ko gero, galima vadinti rekordiniu: jame dalyvavo net 60 kūrėjų, suvažiavusių net iš 15-os šalies vietų. 

Kartu su lietuviais ir kitomis Tauragėje gyvenusiomis tautomis miesto veidą kūrė ir žydai. 1939 m. surašymo duomenimis, Tauragėje buvo 10 561 gyventojas,  iš jų – apie 4000 žydų. 1970 m. gyventojų buvo 19 500, iš jų 14 žydų… Holokaustas ilgametę Tauragės žydų bendruomenę visiškai sunaikino vos per keletą mėnesių. Saugodamas istorinę atmintį ir puoselėdamas žydų kultūros paveldą, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ rugsėjo 5 d., 15 val., kviečia į Pilies menes – į edukacinį susitikimą su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene „Šalom, Taurage!“. 

Ak, tos tradicijos! Kaip įsiveržė 2005-aisiais su spektakliu Žemaitės „Trys mylimos“ į Jūros gatvėje stovinčią Košių sodybą, taip ir nerimsta... „Okupuotos“ buvo Agutės ir Zenono Radvilų, Rimutės ir Vaclovo Karbauskių, Danguolės ir Raimondo Ramanauskų, Petro Dedūros sodybos. Ir vis su naujom premjerom, su kokia nors vakaro staigmena, gausa žiūrovų ir visiškai neliūdint, kad baigiasi vasara.

Smagi rugpjūčio popietė Tauragės kultūros centro prieigose – ten surengtame renginyje „Laiko ženklai“ susiliejo poezija, muzika ir fotografija. 

Nuo medžių žemėn bumbsi raudonskruosčiai obuoliai, prinokusios slyvos jaukiai supasi ant šakų, vėjyje banguoja javai. Palengva būriuojasi gandrai, jau tuoj tuoj jie išskirs, mums palikę tik kleketavimo prisiminimus… Gamta ruošiasi rimčiai ir dovanoja mums gausų derlių. Tad lentynos pildosi atsargomis žiemai. Lietuvoje ši šventė pradėta švęsti dar ikikrikščioniškais laikais ir buvo susijusi su padėka už gausų derlių, kuris užaugo per vasarą. Žolinės metu renkami žolynai, jais puošiami namai. Tikėta, kad tądien nuskinti žolynai saugos namus ir šeimynas visus metus, o jų kvapas suteiks vilties ir drąsos įveikti sunkumus. Yra tekę girdėti tokį posakį: jei per Žolines neturėsi rankose gėlių, velnias uodegą įkiš... Žolinė daug kur minėta ir Tauragės rajone: Dauglaukyje, Aukštupiuose, Skaudvilėje ir kitur. 

Šį savaitgalį jau šeštą kartą vyksiantis muzikos ir menų festivalis „Menų Festas“ užims Tauragės pilies erdves. Festivalis kiekvienais metais plečiasi ir Tauragei švenčiant Lietuvos kultūros sostinės metus grįžta su programa, kuri turėtų nepalikti abejingų.

Jau rugpjūčio 10 d., 20 val., tauragiškių laukia geros energijos ir kūrybiškumo pliūpsnis – Tauragės pilyje vyks performatyviosios poezijos varžybos „Slemas su ragais‘23“. Nuo 2019 metų vykstantis renginys – kasmet vis populiaresnis.  

Jau dvyliktus metus Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka visus poezijos ir muzikos mylėtojus tradiciškai pakvietė „Prie garažų“, kur buvo galima mėgautis poezija ir muzika. Į laukiamiausią bibliotekos renginį susirinko rekordiškai daug žiūrovų. Buvo dainų, buvo istorijų, buvo juoko ir ašarų... Buvo geras vakaras!   

Birželio pabaigoje Tauragės gatvėse buvo galima sutikti išties išskirtinę moterį. Praeivių akis traukė jos ryškiai raudona suknelė, rankų darbo papuošalai – megzti raudonai balti karoliai ir medžiaginiai tautiniais baltarusių raštais siuvinėti auskarai, o labiausiai – šukuosena: trumpai kirpti jos plaukai buvo nudažyti raudonai ir baltai – Baltarusijos vėliavos spalvomis. Turbūt ne vienam ją sutikusiam kilo klausimas – kas ji tokia? Tai va, ta moteris apsilankė ir „Tauragės žiniose“. Susipažinome: ji – Galina Bottcher-Treschkova, baltarusė, jau per keturis dešimtmečius gyvenanti Vokietijoje, tačiau savo gimtosios šalies neužmiršusi ir visomis išgalėmis kovojanti už jos laisvę. O į Tauragę ją atvedė pažintis su baltarusių žurnalistu ir poetu Konstantinu Severinecu, mūsų mieste praleidusiu keletą jaunystės metų, pamilusiu Tauragę ir net skyrusiu jai eiles. Nors jo jau nebėra tarp gyvųjų, Galina jo šeimai pažadėjo aplankyti Tauragę.

Šeštadienį Lauksargių padangę drebino vasaros kaimo šventės garsai. Suaugusieji galėjo pasiklausyti puikių koncertų, o mažųjų laukė pramogos batutuose bei animatorės.

Smagiai prabėgusi Norkaičių kaimo šventė turėjo net dvi progas – tai buvo ne tik kasmetinė šventė „Šypsausi savo kaimui“, bet ir baigiamoji projekto „Prakalbintų puodynių paslaptys“ dalis.

Visą savaitę vykęs pleneras „Laiko ženklai skulptūrose“ šiandien tauragiškius kviečia į uždarymo renginį.

Ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė – Joninės – turi labai senas tradicijas. Rašytiniuose šaltiniuose jos pirmą kartą paminėtos XIV a. Senovės lietuviai vietoj šiandieninių Joninių šventė Rasos šventę. Joninės Tauragėje minėtos ne tik Taurų parke, bet ir bendruomenėse. O Pilies aikštėje net dvi naktis džiugino įspūdinga šviesų instaliacija „Kultūros vainikas“. 

Šeštadienio vakarą Kęsčiuose, išpuoštuose bijūnais,  paminėtos Antano vardinės. Tradicinė Antaninių šventė sulaukė nemažai tiek vyresnių, tiek jaunesnių svečių. Šventės vedėjai šmaikštavo, kad Tauragės miesto šventės dalyviai rinkosi Kęsčiuose.

Iki spalio 15-osios vyksiantis menų festivalis KVADRATU organizuojamas jau penktus metus ir apjungia profesionalaus meno žanrus: medijų meną, instaliaciją, skulptūrą, performansą, šiuolaikinį šokį ir kita bei visai vasarai paverčiantis Tauragės miesto erdves fotografijos galerija po atviru dangumi. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ organizuojamas festivalis šiemet įsilieja į „Tauragės – Lietuvos kultūros sostinės 2023“ programą. 

Paskutinį pavasario penktadienį Skaudvilėje siautė tikra muzikos fiesta – vyko net du muzikos festivaliai, abu turinys senas tradicijas ir pamėgti ne tik skaudviliškių. Vasarą muzikos mėgėjai pasitiko su jaunųjų atlikėjų festivaliu „Jaunasis talentas‘23“. Tuo muzikos šventė Skaudvilėje nesibaigė – jau po kelių valandų prasidėjo kitas festivalis – ilgametes tradicijas turintis respublikinis „Alio, talentai!“.

Iš Tauragės kilusio skulptūros genijaus Edmundo Frėjaus (1949–2009), garsėjusio unikalia technika kurti iš įkaitintos geležies, kūrinių paroda, pavadinta „Metalo alchemija. Edmundo Frėjaus sugrįžimas“, birželio 3-ąją, 16 val., pristatoma Pilyje. Kadaise autorius mokėsi čia buvusioje I-ojoje vidurinėje mokykloje. Pats Edmundas apie savo paauglystę yra sakęs: „Būdamas 14 metų Tauragėje pradėjau dirbti Makso Preso kalvėje mokiniu „gizeliu“, nuo to laiko su kalvyste nesiskyriau“, dažnai pabrėždavo savo žemaitišką kilmę. Tad tam tikra, simboline, prasme E. Frėjaus „neskraidančios paukštės“ sugrįžta ten, kur išsiskleidė menininko sparnai. Viena čia ir liks – skulptūrą „Moteris su sparnais“ skulptoriaus dukros padovanojo Tauragei, 16.30 val. ji bus atidengta.