Tauragės žinios logotipas
Teatrų festivalis „Kvartetas“: kasmet spalvingas ir vis kitoks

Godos Virbickaitės nuotrauka 

Teatrų festivalis „Kvartetas“: kasmet spalvingas ir vis kitoks

Su rudeniu į Tauragę ateina ir kasmetinė teatro šventė – tokia pat ir kitokia, bent jau festivalio spalva. Šįkart festivalio spalva ruda. Atrodo tamsu? Ogi sužinojome, kad ruda gaunama sumaišius žalią su raudona... Taigi festivalis sužibės visomis spalvomis ir jų atspalviais. Pakalbinome festivalio sumanytoją ir puoselėtoją, Tauragės liaudies teatro režisierę Genovaitę Urmonaitę.

– Kada ir kaip gimė mintis rengti teatrų festivalį?

– 1993-ieji – jau laisvės metai, norėjosi skrydžio svaigaus, nors svaigiai, entuziastingai, įdomiai skraidėm po Lietuvą, nuo 1979-ųjų, kai atvykau dirbti į Tauragę. Prisiglaudžiau prie jau stipriai savo veiklą išvysčiusio, puikius spektaklius pastačiusio režisieriaus Antano Naraškevičiaus ir teatro kolektyvo. Mano entuziazmas ir noras, kad spektaklius pamatytų ne tik Tauragės, bet ir visos Lietuvos žiūrovai, vertė ieškoti salių, draugų, kurie priimtų su spektakliais. Vieną kitą pamatę, teatrai jau ėmė kviestis į savo organizuojamus festivalius. Tiesa, jų dar nebuvo tiek daug, bet Naujoji Vilnia su režisieriumi Alvydu Vizgirda, Kaune, „Inkaro“ kultūros namuose režisierė Hana Šumilaitė jau turėjo savo festivalius, kuriuose dalyvaudavome ir mes. 1993 m. teatrą jau buvo palikęs režisierius Antanas, tad likus vienai norėjosi kažko naujo, nes jaunystė nebijo iššūkių, per daug nemąsto, kaip bus, o aš net negalvojau, kad pradėjus pirmąjį festivalį jis kasmet tęsis 30 metų. Įdomu tai, kad Tauragėje jokio festivalio dar nėra buvę. O ir pradžia, kai dabar pagalvoji, juk buvo paženklinta ne tik su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu, bet ir su naujai užgriuvusiais, sakyčiau, tragiškais Lietuvos įvykiais: sovietinė kariuomenė išvesta, bet prasidėjo blokada, turime pirmąjį nepriklausomos Lietuvos prezidentą, bet turime ir paslėptą priešą, teatrų ir kitų koncertinių institucijų niekas neuždarinėja, bet liaudis labiau nei menu domisi politika, ekonomika, daugiau galvoja, kaip bus, kaip pakryps jų karjeros, darbai, likimai.

O apie tai tik dabar pagalvoju, nes atrodė, kad laisvė atrišo rankas ir atidarė duris drąsesnei kūrybai. Nepagalvojau apie tai, kad tokiems festivaliams rengti reikalingi pinigai, kad atvažiuos žmonės, kuriuos reikės priimti, suteikti nakvynę, pavalgydinti, įteikti gėles, padėkas ir dovanas... Beje, apie dovanas, – negausi, ko nori, ir dar nebrangiai, nupirkti. Prisimenu, kai kažkas iš Vilniaus draugų pasakė, kad kažkokioje parduotuvėje (gal jau pirmoje privačioje?) yra pirkti labai gražių didelių nuotraukų albumų, kitą rytą maršrutiniu autobusu nuvažiavau į Vilnių, o popiet grįžau su keturiais, visiems kolektyvams skirtais, nemažai sveriančiais didžiuliais odiniais viršeliais nuotraukų albumais.

Festivalio pavadinimas „Kvartetas“. Tai man suteikė galimybę ir laisvę kviesti keturis kolektyvus, nes jau po pirmojo festivalio ir jo nuostabių atgarsių draugai iš kitų teatrų pradėjo siūlytis atvažiuoti ir parodyti spektaklius taip gausiai susirenkantiems Tauragės žiūrovams. Lengva būdavo atsakyti: keturi, ir ne daugiau!

O ir kiek daug teatrų atvyko į Tauragę, o ir kiek daug spektaklių pamatė Tauragės žiūrovas – 120! Tai juk iš tiesų daug! Kiek emocijų, muzikos, žodžio, judesio, ašarų, juoko, dekoracijų, rūbų, gražiausių Lietuvos žmonių!...

Reginos Vaičaitienės nuotrauka

Kiekviename festivalyje, savaime suprantama, pasirodydavo Tauragės liaudies teatras su naujausiu spektakliu. Spektaklis yra tokia meno rūšis, kuri trumpalaikė, emocionali, labiausiai išgyvenama spektaklio metu, o išėjus iš jo dažnai lieka tik jausmas, nuotrupa, epizodas. Kiek dažniau – turinys. O dažniausiai po tauragiškių pasirodymų ilgiausiai atmintyje išlikdavo Tauragės liaudies teatro artistų veidai. Tai mūsų miesto įvairiausių profesijų ir specialybių žmonės, puikūs darbuotojai, gražios jų šeimos, auginančios vaikus ir globojančios vyresnius artimuosius... Bet visada galvojau, kad kiekviename žmoguje yra kūrybinis potencialas, tad ir ateina, ir ateidavo į teatrą žmogus, atrodo, visiškai nesusijęs su teatro menu. Atidarydavai jo sielą, širdį, akis, protą, į lūpas įdėdavai kažkokį svetimą tekstą, prabildavo jis personažo kalba, o po spektaklio pajusdavai nuščiuvusios salės alsavimą. Dar ilgai girdėdavai, kaip girdavo, didžiuodavosi, kalbėdavo apie tuos žmones, kurie gali save dovanoti. Šiandien ir prisimenu Editą Peteraitytę, Birutę Norgailienę, Hilariją Gudžiūnienę, Onutę Biknerienę, Onutę Stankienę, Antaniną Fetingienę, Zoselę Košienę, Vidą Meiland, Raselę Pocienę, Meilutę Parnarauskienę, Elytę Loveikienę, Donaldą Meiželytę, Danutę Valaitienę, Liną Misiulytę, Sigitą Butkuvienę, Praną Silkauską, Praną Dirginčių, Vigantą Užmiškį, Rimantą Šimaitį, Joną Dedūrą, Algimantą Širką, Sigitą Kancevyčių, Eugenijų Kriaučiūną, Gintarą Žemaitį, Petrą Sadauską, Joną Liorančą, Joną Dikmoną, Orestą Valančių, Juozapą Baužą, Edmundą Mažrimą ir daug daug kitų. Neminiu visų, bet jų buvo per šimtą. O šios dienos premjeriniuose spektakliuose vaidinantiems – Godai Virbickaitei, Nojui Mockui, Dainiui Jokimaičiui, Enrikai Kasanavičiūtei, Danutei Laugalienei, Vitalijai Juškevičiūtei, Daivai Kiniulienei, Astai Šlamienei ir kitiems – didžiausia pagarba ir padėka.

Tai rodo, kad teatras gyvas, tradicijos tęsiamos, teatre gyvenimišką ir scenos kalbą randa tiek jaunas, tiek vyresnis, tiek moteris, tiek vyras.

O žiūrovas, tikime, išgirsta.

– Kas tave įkvepia nenuleisti rankų, eiti į priekį?

– Kai matau, kad kažkam dažnai būna liūdna, kai beveik kasdien susiduri su žmonių, mano nuomone, per dideliu skundimusi, dejavimu, netgi piktinimusi kainomis, valdžia, amžinu pinigų trūkumu, pavydu, bereikalinga konkurencija ir lenktyniavimu, visada galvoju, kad nėra taip blogai, ir kiekvieną rytą nubudusi dėkoju Dievui už savo tvirtą Tikėjimą Juo, žmonėmis, dėkoju už sutiktus kelyje, netgi už melą, nes nežinočiau, kas tiesa, už išdavystę, nes nežinočiau, kas yra ištikimybė, už šeimą ir draugus, už amžiną suvokimą, kad visi laikini, ir privalau visomis išgalėmis švęsti Lietuvos Nepriklausomybę.

Šiandien turiu laisvę įgyvendintą savo idėją – festivalį „Kvartetas“ – pakartoti! Kodėl? Todėl, kad ji nesensta.

Godos Virbickaitės nuotrauka 

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų
The Roop - Chica Chico

The Roop - Chica Chico

Išmanūs ir tvarūs sprendimai Tauragėje leidžia sutaupyti ir savivaldai, ir gyventojams

Tauragės rajonas – vienas žaliausių ir inovatyviausių Lietuvoje, kuriame tvarumas eina koja kojon su išmanumu. Mokyklas ir darželius elektros energija aprūpina ant stogų įrengtos saulės elektrinės, viešuose pastatuose šildymą kietu kuru keičia modernūs sprendimai, o proveržį atsinaujinančios energetikos srityje lydi spart

Visi klaus, kur pirkot šį skanėstą – namuose gamintas sorbetas vos iš 3 pigių ingredientų

Už lango – ilgai laukta vasariška šiluma, tačiau ji didina ir norą gaivintis. Norint naminių ledų, visai nebūtinas specialus aparatas – naminis sorbetas bus labai gaivus, natūraliai saldus, nebrangus ir skanus variantas. Tai labai paprastas receptas, kuris nereikalauja beveik jokių pastangų – herojėmis jame taps &sca

Lietuvos pasieniečiai vėl padės Latvijai gintis nuo neteisėtos migracijos iš Baltarusijos

Aštuoni Lietuvos pasieniečiai nuo liepos 7 d. Latvijoje padės šios šalies Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) užtikrinti šalies sienos su Baltarusija apsaugą.  Planuojama, kad sienos stebėjimą, neteisėtos migracijos iš Baltarusijos užkardymą ir kitus su sienos apsauga susijusius veiksmus ši Liet

Savivaldybės ima, ką gauna arba negauna nieko

Nuo 2004 metų Lietuva gauna nuolatines išmokas socialiniams bei ekonominiams skirtumams tarp regionų ir jų viduje mažinti bei tvariai ir tolygiai plėtrai visoje šalyje skatinti. Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, investicijos viršijo 16 mlrd. eurų, šalies bendrasis vidaus produkta

Paskatos dirbti legaliai padeda skolininkams grįžti į darbo rinką

Statistika rodo, jog metus veikiantys skolų išskaitų pakeitimai ir pusę metų veikianti „skolų atostogų" programa duoda teigiamų rezultatų. Per pusę metų „skolų atostogomis" pasinaudoję į darbo rinką grįžo 265 žmonės. Bendras skolininkų skaičius per metus sumažėjo beveik 13 tūkst. Šį rezultatą, tarp kitų priežasčių, lėmė ir

Kartų ąžuolas: tavo vardas – miesto ateityje

Įsivaizduok vietą, kur susitinka kartos. Kur tavo vardas – ne tik įrašas skaitmeniniame pasaulyje, bet fizinė, išliekanti žymė miesto erdvėje. Tauragėje startuoja unikalus projektas – „Kartų ąžuolas“, kuris kviečia kiekvieną prisidėti prie naujos erdvės kūrimo ir tuo pačiu – palikti savo vardą miesto isto

Skelbiama apie melagingą informaciją internete – ragina gyventojus išlikti budriems

UAB „Tauragės autobusų parkas“ informuoja visuomenę, kad socialiniuose tinkluose platinamas įrašas, kuriame pateikta melaginga informacija, susijusi su įmonės teikiamomis keleivių pervežimo paslaugomis. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami būti atsargūs – prašome nespausti jokių įtartinų nuorodų, nekomentuoti ir n

Moterys vadovauja tik trečdaliui verslų: kas stabdo jas nuo nuosavo verslo ir ką dėl to daryti?

Lietuvoje moterų yra daugiau nei vyrų, tačiau vos trečdaliui verslų vadovauja moterys, o startuolius jos kuria dar rečiau – Inovacijų agentūros duomenimis, moterys vadovauja vos 14 proc. Lietuvoje veikiančių startuolių. Skirtumus lemia ne vien motyvacija ar įgūdžiai – dažnai jie kyla iš gilesnių, aplinkos nulemtų veiksnių. Kaip &

Eismo ribojimai „Rally Tauragė 2025“ metu

Jau šį savaitgalį Tauragė taps ralio centru! Čia vyks Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato (LARSČ) ir Lietuvos Extreme ralio čempionato (LXRČ) trečiasis etapas „Rally Tauragė 2025“.    Dėl vyksiančio ralio liepos 5 d. bus uždaryta: 7.00–22.00 val. Vytauto g. atkarpa nuo „Tauragė Hotel“ iki

„Nuostabūs dalykai nutinka, kai nustoji bijoti“

Tuo įsitikinusi iš Upynos kilusi  ryškaus sopraninio balso savininkė Sandra Lebrikaitė, kurios kelias į didžiausias pasaulio scenas prasidėjo nuo giedojimo gimtojo miestelio bažnyčioje ir nuvedė iki „Dainų dainelės“, o nuo jos – iki operos scenų Europoje, Amerikoje, Azijoje ir netgi Afrikoje. Tokia – kupin

Tauragėje organizuotas jautrus renginys „Mano akims reikia Tavo akių“, minint Vaikų globos savaitę

Birželio 30 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kiemelyje įvyko jautrus ir prasmingas renginys – fotografijų parodos „Mano akims reikia tavo akių“ atidarymas ir diskusija apie vaikų globą. Šis vakaras tapo emocingu susitikimu, kuriame atskleistos vaikų ir jų globėjų istorijos, išgyv