Kartu su lietuviais ir kitomis Tauragėje gyvenusiomis tautomis miesto veidą kūrė ir žydai. 1939 m. surašymo duomenimis, Tauragėje buvo 10 561 gyventojas, iš jų – apie 4000 žydų. 1970 m. gyventojų buvo 19 500, iš jų 14 žydų… Holokaustas ilgametę Tauragės žydų bendruomenę visiškai sunaikino vos per keletą mėnesių. Saugodamas istorinę atmintį ir puoselėdamas žydų kultūros paveldą, Tauragės krašto muziejus „Santaka“ rugsėjo 5 d., 15 val., kviečia į Pilies menes – į edukacinį susitikimą su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene „Šalom, Taurage!“.
Žydiška Tauragė buvo pilna sinagogų, mokyklų, parduotuvių, kurios priklausė šios bendruomenės nariams. Prieš karą Tauragėje buvo 124 parduotuvės, iš kurių 101 priklausė žydams, 5 iš 5 siuvyklų ir viešbučių valdė žydai, iš 17 restoranų ir smuklių 12 priklausė žydams. O kur dar gydymo įstaigos, malūnai, mokyklos, kultūrinės paslaugos...
Edukacinis renginys, skirtas priminti žydų istoriją ir kultūrą, „Šalom, Taurage!“ – tai projekto „Vaikas karo akivaizdoje: istorija, atmintis ir patirtys“ renginys, kurį ves Dovilė Rūkaitė ir Natalja Cheifec.
Artėja 5784 Žydų Naujieji metai – Roš ha Šana. Šventė prasideda rugsėjo 15-osios vakare, saulei nusileidus, ir baigiasi sutemus rugsėjo 17 d. Pagrindinė Roš ha Šana apeiga yra šofaro (avino rago) pūtimas abu šventės rytus (išskyrus šabą), kuris paprastai pučiamas sinagogoje per tos dienos pamaldas.
Roš ha Šana stalą tradiciškai puošia apvali chala, apibarstyta razinomis ir obuoliai su medumi. Taip pat ant stalo puikuojasi gefilte fiš – įdarytas karpis ir daug gilią simbolinę prasmę turinčių patiekalų. Roš ha Šana taip pat laikoma baimės ir drebėjimo švente, kurios metu sprendžiasi žmonių likimai.
Didžiosios žydų rudens šventės prasideda nuo Roš ha Šana, vėliau seka dar kelios svarbios žydų šventės.
Apie didžiąsias šventes, jų prasmę, ir prieš Holokaustą šalia gyvenusios žydų bendruomenės tradicijas pasakos Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės edukatorės – D. Rūkaitė ir N. Cheifec. N. Cheifec pasidalins ir Holokaustą išgyvenusios savo šeimos istorija, kuri niekada nebus užrašyta. Tokios istorijos perduodamos iš lūpų į širdis.
Šiais metais Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė švenčia Europos žydų kultūros dienas burdama į tinklą mažus ir didelius Lietuvos miestelius, kuriuose prieš karą klestėjo žydų gyvenimas ir kultūra. Šių metų šventės tema – „Atmintis“. Lietuvos miestų ir miestelių bendruomenės kviečiamos į muzikos vakarus, paskaitas ir tradicinių Didžiųjų žydų švenčių kulinarines edukacijas, taip saugant istorinę atmintį bei puoselėjant žydų kultūros paveldą.