Raimondos Alysienės nuotrauka
Ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė – Joninės – turi labai senas tradicijas. Rašytiniuose šaltiniuose jos pirmą kartą paminėtos XIV a. Senovės lietuviai vietoj šiandieninių Joninių šventė Rasos šventę. Joninės Tauragėje minėtos ne tik Taurų parke, bet ir bendruomenėse. O Pilies aikštėje net dvi naktis džiugino įspūdinga šviesų instaliacija „Kultūros vainikas“.
Kaip skelbia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, žemdirbiai savo apeigose ypatingą dėmesį skyrė vandeniui, kaip turinčiam galią ne tik apvaisinti žemę, bet ir suteikti jai jėgos duoti vaisių. Toks tikėjimas išplaukė iš žemdirbio stebėjimo. Rasos šventės apeigos, burtai, magiški veiksmai buvo atliekami prie vandens arba su vandeniu. Buvo garbinama Rasa, kuri buvo vaizduojama tarsi antgamtinė būtybė, susijusi ir su žmogaus sveikata, ir su asmenine laime. Visuose papročiuose atsispindi senovės žmonių filosofija, artimas žmogaus ryšys su gamta. Rasa gali atgaivinti ne tik augaliją, bet ir žmogų, o Joninių rytą rasa atgaivindavo ir gyvulius, ir augaliją.
Raimondos Alysienės nuotrauka
Rasos buvo ir vainikų pynimo šventė. Jaunimas pindavo vainikus iš paparčių, prie jų pritaisydavo žvakutes ir jas uždegę leisdavo į upelį. Jei vaikino ir merginos vainikai plaukdavo greta, jie tikėjosi tais metais susituokti.
Rasos šventės vidurnaktį esą pražysta papartis, bet jo žiedą sunku nuskinti, nes jis žydi tik vieną akimirką ir jį saugo baidyklės. Žmogus, radęs paparčio žiedą, tapdavo viską žinantis, viską matantis. Buvo garbinama ir Saulė. Šventė baigdavosi prie laužo. Ši šventė buvo kupina simbolikos, magijos, dievų kulto, įvairių tikėjimų ir burtų.
Nors šventė buvo sukrikščioninta, senieji papročiai ir tradicijos išliko – vandens, ugnies, augmenijos simbolika, vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas ir kupoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per ugnį ir pan.
Tradiciškai Joninės mūsų krašte švęstos Taurų parke. Atvykstančiuosius pasitiko tautiniais rūbais pasiruošusios lietuvaitės, kurios kvietė nusiprausti šaltinio vandeniu, šventės svečiai puošėsi žolynų vainikais, už skalsą ir turtą namams aukoti grūdai aukuro liepsnoje, dėkojant už sočias dienas ragauta duonos. Pasveikinti varduvininkai, plukdyti vainikai, trumpiausia naktis pasitikta Joninių laužu. Tradicines apeigas lydėjo dainos, šokiais, linksma muzika – pasirodė Tauragės kultūros centro meno kolektyvai, folkloro grupė „Sprycauka“ pristatė apeiginę Joninių programą „Saulės ratu – ugnies taku“, pasirodė ir šokių trupė „Low Air“, surengtas „Ugnies teatro“ šviesų šou. Kartu dainuoti ir pasiūbuoti, rankas bei kojas pakiloti kvietė grupė „The Roop“.
Joninių naktį Pilies aikštėje įžiebtas įspūdingas „Kultūros vainikas“. Šviesų menininko Arvydo Buinausko sukurta instaliacija tauragiškius džiugino ir penktadienio, ir šeštadienio naktį.
Raimondos Alysienės nuotrauka
Stebuklingą Joninių naktį, kai augmenija pasiekia savo brandą, didžiausią vešlumą, gyvastingumą ir yra pasiruošusi pradėti naują gyvybę, paminėjo ir pagramantiškiai bei jovariškiai – su apeigomis, šokių kolektyvų pasirodymais, kapelų, dainorėlių dainomis, Jonų ir Janinų pagerbimu ir kitomis linksmybėmis.
Raimondos Alysienės nuotrauka
„Mano dainų istorijos – tai mano gyvenimas, kuriame yra ir juodo, ir balto“, – sako bardas, dainų autorius ir atlikėjas Kazimieras Jakutis-Pagulbis. Dainas tarsi dienoraščius vartantis kūrėjas prisimena svarbiausius savo gyvenimo įvykius, kuriuose būta ir KGB verbavimo, o taip pat – tėviškės prisiminimai,
Penktadienį Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje atidaryta Ingridos Tautkutės paroda „Vidinės Erdvės“. Menininkė Ingrida Tautkutė tauragiškius kviečia į unikalią kelionę per žmogaus vidinį pasaulį su savo ketvirtąja paroda „Vidinės Erdvės“. Tai abstrakcijos ir simbolikos susiliejima
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ šiemet švenčia kartu su nepriklausoma Lietuva – 35-erius Laisvės ir kūrimosi metus. 1990-ieji – ne tik šiuolaikinės Valstybės, bet ir modernios atminties saugojimo tradicijos Tauragėje pradžia. 35-eri metai valstybės istorijoje – neilgas laiko tarpas, tačia
Kovo 15 d Respublikos ir Bažnyčios gatvėse vyks tradicinė Kaziuko mugė, kuri kasmet sukviečia tiek vietinius gyventojus, tiek miesto svečius. Visą dieną šurmuliuos amatininkai, tautodailininkai, kūrėjai bei maisto gamintojai, siūlydami unikalius rankų darbo gaminius, gurmaniškus skanėstus, lietuviško dizaino kūrinius.
Nuo kovo mėn. Tauragės kultūros centre eksponuojama bendra dviejų profesionalių kūrėjų paroda „Sąsajos”. Autorės: Sigutė Bronickienė ir Laima Numavičė atvežė savo kūrybą iš Kauno. Sigutė Bronickienė gimė, gyvena ir kuria Kaune, o vaikystėje dažnai lankydavosi ir leisdavo laiką Tauragėje pas artimuosius giminaičius. Baigė grafiko
2025 m. kovo 9–11 d. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai stos į ištvermės išbandymą – 353 km estafetinį bėgimą per visas KASP Žemaičių apygardos 3-ąjai rinktinei priklausančias kuopas: Klaipėda – Kretinga – Skuodas – Plungė – Šilalė – Tau
AB „Kelių priežiūra“ skelbia, kad per daugiau kaip keturis pastaruosius mėnesius užtaisyta 37 128 m² išdaužų, kas sudaro daugiau nei 154 tūkst. duobių arba beveik 88 krepšinio aikšteles. Dėmesys skirtas ne tik intensyviausiems valstybinės reikšmės keliams, bet ir krašto bei rajoniniams keliams, yp
Kovo 4 d. Šilalės rajono savivaldybėje vyko Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos organizuotas tarpinstitucinis susitikimas, kuriame dalyvavo Šilalės, Jurbarko, Tauragės rajonų bei Pagėgių savivaldybių Socialinės paramos skyrių vedėjai, specialistai, socialinių paslaugų įstaigų vadovai, Globos centrų darbuotojai, taip
Tauragės rajono vietos veiklos grupė kviečia teikti paprastus kaimo vietovių vietos projektus pagal kaimo vietovių vietos plėtros strategijos „ Tauragės rajono vietos veiklos grupės 2023-2027 m. vietos plėtros strategija“ (toliau – VPS) priemones „Parama ne žemės ūkio verslui kaimo vietovėse pradėti“ Nr.TAUR-LEADER-20V
Dar visai neseniai Lietuvoje receptinius vaistus buvo galima įsigyti tik nuvykus į vaistinę, tačiau dabar gyventojai turi ir kitą galimybę – juos pirkti nuotoliu. Nuo 2022-ųjų vasaros atsiradusi alternatyva sparčiai populiarėja, nes pacientams leidžia išvengti eilių, lengviau palyginti kainas ir įsigyti reikiamų receptinių vaistų nei&s
INFORMACIJOS PAPILDYMAS. Asmuo rastas sveikas ir gyvas. Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai ieško dingusio Sauliaus Grigulos, gim. 1967 m. Su dingusiu vyru artimieji paskutinį kartą telefonu bendravo kovo 1 d. Jo paskutinė žinoma buvimo vieta – Šilalės rajonas, Bokštų kaimas.