Raimondos Alysienės nuotrauka
Ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė – Joninės – turi labai senas tradicijas. Rašytiniuose šaltiniuose jos pirmą kartą paminėtos XIV a. Senovės lietuviai vietoj šiandieninių Joninių šventė Rasos šventę. Joninės Tauragėje minėtos ne tik Taurų parke, bet ir bendruomenėse. O Pilies aikštėje net dvi naktis džiugino įspūdinga šviesų instaliacija „Kultūros vainikas“.
Kaip skelbia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, žemdirbiai savo apeigose ypatingą dėmesį skyrė vandeniui, kaip turinčiam galią ne tik apvaisinti žemę, bet ir suteikti jai jėgos duoti vaisių. Toks tikėjimas išplaukė iš žemdirbio stebėjimo. Rasos šventės apeigos, burtai, magiški veiksmai buvo atliekami prie vandens arba su vandeniu. Buvo garbinama Rasa, kuri buvo vaizduojama tarsi antgamtinė būtybė, susijusi ir su žmogaus sveikata, ir su asmenine laime. Visuose papročiuose atsispindi senovės žmonių filosofija, artimas žmogaus ryšys su gamta. Rasa gali atgaivinti ne tik augaliją, bet ir žmogų, o Joninių rytą rasa atgaivindavo ir gyvulius, ir augaliją.
Raimondos Alysienės nuotrauka
Rasos buvo ir vainikų pynimo šventė. Jaunimas pindavo vainikus iš paparčių, prie jų pritaisydavo žvakutes ir jas uždegę leisdavo į upelį. Jei vaikino ir merginos vainikai plaukdavo greta, jie tikėjosi tais metais susituokti.
Rasos šventės vidurnaktį esą pražysta papartis, bet jo žiedą sunku nuskinti, nes jis žydi tik vieną akimirką ir jį saugo baidyklės. Žmogus, radęs paparčio žiedą, tapdavo viską žinantis, viską matantis. Buvo garbinama ir Saulė. Šventė baigdavosi prie laužo. Ši šventė buvo kupina simbolikos, magijos, dievų kulto, įvairių tikėjimų ir burtų.
Nors šventė buvo sukrikščioninta, senieji papročiai ir tradicijos išliko – vandens, ugnies, augmenijos simbolika, vainikų pynimas, meilės bei vestuvių burtai, žoliavimas ir kupoliavimas, paparčio žiedo ieškojimas, laužų kūrenimas, šokinėjimas per ugnį ir pan.
Tradiciškai Joninės mūsų krašte švęstos Taurų parke. Atvykstančiuosius pasitiko tautiniais rūbais pasiruošusios lietuvaitės, kurios kvietė nusiprausti šaltinio vandeniu, šventės svečiai puošėsi žolynų vainikais, už skalsą ir turtą namams aukoti grūdai aukuro liepsnoje, dėkojant už sočias dienas ragauta duonos. Pasveikinti varduvininkai, plukdyti vainikai, trumpiausia naktis pasitikta Joninių laužu. Tradicines apeigas lydėjo dainos, šokiais, linksma muzika – pasirodė Tauragės kultūros centro meno kolektyvai, folkloro grupė „Sprycauka“ pristatė apeiginę Joninių programą „Saulės ratu – ugnies taku“, pasirodė ir šokių trupė „Low Air“, surengtas „Ugnies teatro“ šviesų šou. Kartu dainuoti ir pasiūbuoti, rankas bei kojas pakiloti kvietė grupė „The Roop“.
Joninių naktį Pilies aikštėje įžiebtas įspūdingas „Kultūros vainikas“. Šviesų menininko Arvydo Buinausko sukurta instaliacija tauragiškius džiugino ir penktadienio, ir šeštadienio naktį.
Raimondos Alysienės nuotrauka
Stebuklingą Joninių naktį, kai augmenija pasiekia savo brandą, didžiausią vešlumą, gyvastingumą ir yra pasiruošusi pradėti naują gyvybę, paminėjo ir pagramantiškiai bei jovariškiai – su apeigomis, šokių kolektyvų pasirodymais, kapelų, dainorėlių dainomis, Jonų ir Janinų pagerbimu ir kitomis linksmybėmis.
Raimondos Alysienės nuotrauka
Tauragė ir Lietuva neteko garsaus aktoriaus, režisieriaus, rašytojo Kęstučio Macijausko Sendaikčių turguje sutikau seną draugą. Pardavinėjo laikrodį su gegute... – Kodėl parduodi? Gal sugedęs? – paklausiau juokais. – Ne, rodyklės dar sukasi, bet gegutė nustojo kukuoti, – liūdnai atsakė draugas. –
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną įteiktas unikalus apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija. „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Tauragės apskrities policijos kapelionas Remigijus Saunorius. Kapeliono veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčiu
Čekijoje vykusiame tarptautiniame bokso turnyre „Trutnov open 2025” Lietuvai atstovavę keturi tauragiškiai parvežė du aukso ir du sidabro medalius. Turnye dalyvavo 150 boksininkų iš 9 šalių (Vokietija, Tunisas, Izraelis, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Latvija, Čekija ir Lietuva). Aukso medalį iškovojo Austėja
Vidaus reikalų ministerija, siekdama gerinti Lietuvos visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, didinti jos informuotumą civilinės saugos srityje bei ugdyti savisaugos kultūrą, inicijavo mobiliosios programėlės LT72 sukūrimą. Ši aplikacija jau yra prieinama elektroninėse parduotuvėse APP STORE ir GOOGLE PLAY. „Dabartinė sa
Kovo 11-ąją, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, LR Seimo rūmuose iškilmingos ceremonijos metu visų Lietuvos savivaldybių jaunimo atstovams signatarų vardu įteiktos trispalvės ir simboliniai Kovo 11-osios akto dokumentai. Šie šalies nepriklausomybę patvirtinantys ženklai įteikti deleguotai Tauragės Žalgirių gimn
Kovo 11-osios minėjimo renginiai Tauragėje buvo išskirtiniai. Vienas ryškiausių akcentų – šventinės akcijos „Su gimtadieniu, Lietuva“ metu ant Tauragės rajono savivaldybės pastato stogo uždainavo choras „Jūra“, kuris savo dainomis pasveikino Lietuvą 35-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinių
Balandžio 26-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT) vyks dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos vakaras „Hommage à Čiurlionis", dedikuotas M. K. Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Pirmoje dalyje – vienaveiksmis šokio spektaklis, kuriame KVMT baleto trupė, skambant kompozitoriaus Arvydo Malcio sukurtai
Protezai šimtmečiais buvo patikimas sprendimas siekiant atkurti prarastus dantis, susigrąžinti šypseną ir kramtymo funkciją. Sužinoti, išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie dantų protezus – labai svarbu, nes iš dalies tai nulemia ir protezų tarnavimo laiką bei sėkmę. Dantų protezų tipai &n
„Mano dainų istorijos – tai mano gyvenimas, kuriame yra ir juodo, ir balto“, – sako bardas, dainų autorius ir atlikėjas Kazimieras Jakutis-Pagulbis. Dainas tarsi dienoraščius vartantis kūrėjas prisimena svarbiausius savo gyvenimo įvykius, kuriuose būta ir KGB verbavimo, o taip pat – tėviškės prisiminimai,
Penktadienį Tauragės B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje atidaryta Ingridos Tautkutės paroda „Vidinės Erdvės“. Menininkė Ingrida Tautkutė tauragiškius kviečia į unikalią kelionę per žmogaus vidinį pasaulį su savo ketvirtąja paroda „Vidinės Erdvės“. Tai abstrakcijos ir simbolikos susiliejima
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ šiemet švenčia kartu su nepriklausoma Lietuva – 35-erius Laisvės ir kūrimosi metus. 1990-ieji – ne tik šiuolaikinės Valstybės, bet ir modernios atminties saugojimo tradicijos Tauragėje pradžia. 35-eri metai valstybės istorijoje – neilgas laiko tarpas, tačia
Kovo 15 d Respublikos ir Bažnyčios gatvėse vyks tradicinė Kaziuko mugė, kuri kasmet sukviečia tiek vietinius gyventojus, tiek miesto svečius. Visą dieną šurmuliuos amatininkai, tautodailininkai, kūrėjai bei maisto gamintojai, siūlydami unikalius rankų darbo gaminius, gurmaniškus skanėstus, lietuviško dizaino kūrinius.