Tauragės žinios logotipas
„Neskraidančios paukštės“ sugrįžta namo

Arūno Baltėno nuotrauka

„Neskraidančios paukštės“ sugrįžta namo

Iš Tauragės kilusio skulptūros genijaus Edmundo Frėjaus (1949–2009), garsėjusio unikalia technika kurti iš įkaitintos geležies, kūrinių paroda, pavadinta „Metalo alchemija. Edmundo Frėjaus sugrįžimas“, birželio 3-ąją, 16 val., pristatoma Pilyje. Kadaise autorius mokėsi čia buvusioje I-ojoje vidurinėje mokykloje. Pats Edmundas apie savo paauglystę yra sakęs: „Būdamas 14 metų Tauragėje pradėjau dirbti Makso Preso kalvėje mokiniu „gizeliu“, nuo to laiko su kalvyste nesiskyriau“, dažnai pabrėždavo savo žemaitišką kilmę. Tad tam tikra, simboline, prasme E. Frėjaus „neskraidančios paukštės“ sugrįžta ten, kur išsiskleidė menininko sparnai. Viena čia ir liks – skulptūrą „Moteris su sparnais“ skulptoriaus dukros padovanojo Tauragei, 16.30 val. ji bus atidengta.

„Edmundas Frėjus po pasaulį išbarstė daug savo kūrinių, kurių meniškumas buvo skirtingo lygio. Buvo ir tokių, nukaltų dėl darbo ir duonos, dėl pajėgiančių mokėti užsakovų norų, kuriuos jis be širdgėlos užmiršdavo. Tarsi koks amžinas vokiečio protestanto kalvio Preiso nuo Tauragės mokinys jis persisunkė protestantišką pasaulį pakeitusia nuostata: jei nedirbi, žmogau, nuo ryto iki vakaro, tai darai didelę nuodėmę. Nevarstydamas šventyklų durų jis taip smarkiai tos taisyklės laikėsi, kad ir kitus gebėjo užkrėsti, ir pats darbo šventuoju galėjo teisėtai būti paskelbtas. Mus supantis pasaulis dėl to galėjo tvirtėti, o grožio pajauta galėjo virsti įpareigojančiu mus dalyku“, – 2021 m. spalį „Kauno dienoje“ rašė Egidijus Aleksandravičius.

Galynėjimosi su geležimi istorija

Edmundas Frėjus (1949–2009), kalvystės meistras ir skulptorius, gimė 1949 m. Tauragėje. 1976 m. baigė meninio metalo apdirbimo specialybę tuometiniame Telšių taikomosios dailės technikume. Kūrybos metais, kaldamas medalius, mažąją plastiką, skulptūras, aktyviai integravosi į Lietuvos meninį gyvenimą, surengė nemažai personalinių parodų. Kaip artkaunas.lt publikuotame straipsnyje rašo Sigita Aleksandravičiūtė, E.Frėjus, vienas iš nedaugelio menininkų Lietuvoje, skulptūras ne liejo, o kalė iš įkaitintos geležies luito kalvėje, naudodamas tradicinius kalvystės įrankius. Šios skulptūros nenudailintos, nepoliruotos, su aiškiu karščio, plaktuko pėdsaku. Jo kūriniuose galime pamatyti ne tik „išbaigtą“ galutinį vaizdą, bet ir atsekti visą kūrybos procesą, pagrįstą tikslumu, tobulos meistrystės, unikalaus talento ir fantazijos derme.

Pasak jos, E. Frėjaus biografija – tarsi galynėjimosi su geležimi istorija. Ir ne tik su geležimi, bet ir pačiu gyvenimu – su tuometiniu valstybės požiūriu į meną, oficiozine Lietuvos dailininkų sąjungos pozicija, kategorišku menininko-amatininko statusu. Su tokia samprata kovojančiajam reikėjo daugiau užsispyrimo, daugiau talento ir daugiau humoro jausmo. Save Edmundas Frėjus laikė tiesiog kalviu. Jis sugebėjo savo talentą išvystyti sovietinės santvarkos ir savaip formuojamos meno istorijos metais. Jo karštoje geležyje užgimusios ir užgrūdintos figūros laužė stereotipus, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę žavėjo Lietuvos, Prancūzijos ar Izraelio publiką.

„Laisvėjanti rinka, inovatyvios meno kryptys bei smalsaus individo ieškojimai vedė link savito kūrybos braižo. Medalio reljefus ir taikomosios dailės kūrinius pamažu keitė juodo metalo skulptūros. „Į geležį žiūriu kaip, pavyzdžiui, į plastiliną, iš kurio gali daryti, ką nori“ – apie kūrybai pasirinktą medžiagą kalbėjo Edmundas Frėjus. Kalviui metalas – medžiaga, kurią jis pažįsta, jaučia, moka išnaudoti visas galimybes ar „užgaidas“. Meistriškumo ir kartais netikėto rezultato dermė leidžia šaltą ir kietą metalą paversti gyva plastiška medžiaga, kuri, kol karšta, paklususi įgudusio meistro plaktukui, sustingsta neįtikėtinais gyvais pavidalais. Svarbiausias kalvystėje išlieka darbo procesas, medžiagos paklusnumas turi būti sąlyga greitam gaminio ar skulptūros formavimui. Tokiam procesui reikalinga greita reakcija, tempas, didelė fizinė jėga“, – rašo S. Aleksandravičiūtė.

Didelė kūrybinio palikimo dalis – moters figūros pavidalai

„E. Frėjus sava meistryste prikėlė skrydžiui ne tik žmones, deives, angelus, paukščius, bet ir keistus abstrakčius tvarinius. Lipdant žmogaus figūrą, visumą įmanoma turėti iš karto, o kalvystėje reikia jungti gabalą prie gabalo. Tam reikalingas pagrindinis elementas, formos išeities taškas. E.Frėjaus skulptūrose tokiu išeities tašku buvo žmogaus torsas – centrinė kūno dalis. Torsu išreiškiamas kūno judesys, plastika. Jis dažnai išlenktas, žmogus išpūsta krūtine, atloštais pečiais. Tokią veržlią formą derinant su metale išsivysčiusiais sparnais, gaunamas vaizdas išreiškia norą kilti, skristi. Šį įspūdį papildo ir išlenktas kaklas, atlošta galva, žvilgsnis, kaip ir kūno orientacija, nukreiptas aukštyn – į dangų. Torso forma darbo procese arba „uždaroma“ arba ištempiama, pratęsiama galūnėmis, sparnais. Žvelgiant į šias skulptūras gali pasirodyti, kad pirminį geležies luitą norima maksimaliai transformuoti, ištempti iki begalybės, kai lieka neišbaigtos, išilgėjusios galūnės, tarsi medžiagos smulkmenoms nebepakanka“ – teigia S. Aleksandravičiūtė.

Didelę E.Frėjaus kūrybinio palikimo dalį sudaro įvairūs moters figūros pavidalai, moteriško kūno traktuotės. Amazonės, angelai ar realistinio pavidalo, tik sparnais puoštos moterys. Pasak jos, žvelgiant į šį figūrų spektrą, matomi akivaizdūs atvaizdavimo kontrastai. Karinga atletiško kūno amazonė, pabrėžiant jos mitinę dievišką kilmę kontrastuoja su moteriškų apvalumų, apkritusiais nebejaunų moterų kūnais ar siurrealistiniais, persunktais bjaurumo estetika moteriškais pavidalais. Medžiagos naudojimas ir šiose skulptūrose lieka būdingas E.Frėjui: perkaitinta geležis, likęs ugnies pėdsakas, grubi faktūra, natūralūs rūdžių paveikti tonai.

Vieną skulptūrą padovanojo Tauragei

Pasak Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės Eglės Červinskaitės, sparnų, skrydžio motyvas atsispindi daugelyje E. Frėjaus kūrinių, autorius pats sau buvo nusikalęs geležinius sparnus, kuriuos prieš „išskrisdamas“ į amžinybę po plunksną išdovanojo draugams. Pilies menėse tarp kitų kūrinių pamatysite „neskraidančias paukštes“, „moteris su sparnais“, kurių pavidalai išnirs mistinėje aplinkoje, primenančioje Hefaisto buveinę.

E. Frėjaus kūryboje ir gyvenime gausu humoro ir kontrastų. Kaip teigia E. Červinskaitė, šį naratyvą paryškinti siekė ir architektas Adomas Rimšelis, kurdamas parodos architektūrą. Jai panaudotos ten pat Pilies menėse suręstos kompozicijos iš metalo laužo, daiktų iš tauragiškių gyvenimo, tebeturinčių atmintį, pasiskolintų iš vietinės metalo supirktuvės „Metta“. Beje, pasak direktorės,

jos vadovas Marius Jucikas tam tikra prasme jau yra dalyvavęs festivalyje „Kvadratu“ – 2021-aisiais fotomenininko Mindaugo Kavaliausko parodoje aptiko savo įmonės fotografiją, todėl šiemet maloniai sutiko paremti festivalį. Parodoje taip suskamba ir tvarumo idėja, jau išmestų daiktų atgimimas mene. Architektūros sprendimas padiktavo ir parodos pavadinimą „Metalo alchemija“, kur tarp geležies nuolaužų ir ugnies raudonumo medžiagos tapybiškų klosčių sklando ir aukštyn pakylėja kūrėjo dvasia, kvapą gniaužianti skulptūrų plastika ir estetika.

– Muziejus nuoširdžiai dėkoja kūrėjo dukroms Monikai Frėjutei-Rakauskienei ir Martai Frėjutei, vieną iš nedaugelio šeimai išlikusių „neskraidančių paukščių“ padovanojusioms Tauragei. Edmundo Frėjaus kūrinys „Moteris su sparnais“ bus nuolat eksponuojamas Tauragės pilies kiemelyje, – sako muziejaus direktorė.

Parodoje eksponuojami E. Frėjaus darbai iš šeimos ir Kauno modernaus meno fondo archyvo.

Parodos architektas, garsėjantis drąsiais sprendimais

Parodos architektas – Adomas Rimšelis, kuratorė – Kristina Budrytė-Genevičė. 2022 m. A. Rimšelis kūrė Kauno modernaus meno fondo (KMMF) surengtos E. Frėjaus parodos „Gimęs skraidyti“ architektūrą kino teatre „Daina“ (Kaunas), už šį darbą gavo apdovanojimą „Geriausia ekspozicija“ parodoje-konkurse „Architektūra: Kaunas 2022“. Jis bendradarbiauja kuriant visas KMMF parodas Kaune.

Daugiau nei 15 m. kuriančio A. Rimšelio darbo laukas yra gana platus – pradedant visuomeniniais pastatais, individualiais namais, baigiant parodų ekspozicijomis ar šviestuvų dizainu. Drąsiais sprendimais garsėjantis architektas pastaruoju metu kaip didžiausią savo aistrą įvardina individualių architektūros ir dizaino objektų kūrybą. A. Rimšelis savo darbuose laviruoja tarp šiurkštaus, gryno ir gyvo brutalizmo ar industrinio dizaino ir subtilaus, švaraus minimalizmo.

„Taip atsiranda balanso idėja, neturi būti viskas brutalu ir neturi būti viskas nulaižyta, turi būti balansas, tai ir yra prioritetas. Švarioje ir neutralioje erdvėje, kur stengiamasi išvengti vizualinio triukšmo, žmogus ir menas tampa labai ryškūs“, – aiškina architektas.

Šią parodą Tauragės krašto muziejus „Santaka" parengė kartu su Kauno modernaus meno fondu ir E. Frėjaus dukromis Monika Frėjute-Rakauskiene ir Marta Frėjute. Tai festivalio „Kvadratu“ dalis.

Arūno Baltėno nuotrauka

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Kelionės už eurą per mėnesį – iššūkis savivaldybių biudžetams 

2020 metais pirmosios  Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi

Gedimino g. pradėtas eismo reguliavimas šviesoforais

Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono

Profilaktinė patikra vasarą – mažiau rūpesčių rudenį

Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla

Kai orai nedžiugina, ūpą pakels skanus maistas: 4 greitos ir pigios idėjos tiems, kas dievina sūrį

Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b

Paaiškėjo 2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai: Tauragės mokinių pasiekimai – džiuginantys

2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų.   100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu

Kodėl vaikui svarbus kokybiškas miegas?

Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė

Įvyko jau penktoji bibliotekos organizuojama vaikų vasaros stovykla „Pozityvumo tiltas“

Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti

Keisis Tauragės Švč. Trejybės parapijos vikarai

Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu.    Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas

Inesai Ašmantaitei įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis

Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis.   Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie

„Vasara su knyga“: į skaitymo kelionę jau leidosi daugiau nei 19 tūkst. skaitytojų

Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei

Paros įvykių suvestinė: smurtas artimoje aplinkoje, grasinimai ginklu ir vagystė iš parduotuvės

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim

Tauragės rajono savivaldybės delegacija dalyvavo Bytovo miesto šventėje

Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė.   Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr