Arūno Baltėno nuotrauka
„Neskraidančios paukštės“ sugrįžta namo
- Birutė SLAVINSKIENĖ
- Gegužės 31, 2023
Iš Tauragės kilusio skulptūros genijaus Edmundo Frėjaus (1949–2009), garsėjusio unikalia technika kurti iš įkaitintos geležies, kūrinių paroda, pavadinta „Metalo alchemija. Edmundo Frėjaus sugrįžimas“, birželio 3-ąją, 16 val., pristatoma Pilyje. Kadaise autorius mokėsi čia buvusioje I-ojoje vidurinėje mokykloje. Pats Edmundas apie savo paauglystę yra sakęs: „Būdamas 14 metų Tauragėje pradėjau dirbti Makso Preso kalvėje mokiniu „gizeliu“, nuo to laiko su kalvyste nesiskyriau“, dažnai pabrėždavo savo žemaitišką kilmę. Tad tam tikra, simboline, prasme E. Frėjaus „neskraidančios paukštės“ sugrįžta ten, kur išsiskleidė menininko sparnai. Viena čia ir liks – skulptūrą „Moteris su sparnais“ skulptoriaus dukros padovanojo Tauragei, 16.30 val. ji bus atidengta.
„Edmundas Frėjus po pasaulį išbarstė daug savo kūrinių, kurių meniškumas buvo skirtingo lygio. Buvo ir tokių, nukaltų dėl darbo ir duonos, dėl pajėgiančių mokėti užsakovų norų, kuriuos jis be širdgėlos užmiršdavo. Tarsi koks amžinas vokiečio protestanto kalvio Preiso nuo Tauragės mokinys jis persisunkė protestantišką pasaulį pakeitusia nuostata: jei nedirbi, žmogau, nuo ryto iki vakaro, tai darai didelę nuodėmę. Nevarstydamas šventyklų durų jis taip smarkiai tos taisyklės laikėsi, kad ir kitus gebėjo užkrėsti, ir pats darbo šventuoju galėjo teisėtai būti paskelbtas. Mus supantis pasaulis dėl to galėjo tvirtėti, o grožio pajauta galėjo virsti įpareigojančiu mus dalyku“, – 2021 m. spalį „Kauno dienoje“ rašė Egidijus Aleksandravičius.
Galynėjimosi su geležimi istorija
Edmundas Frėjus (1949–2009), kalvystės meistras ir skulptorius, gimė 1949 m. Tauragėje. 1976 m. baigė meninio metalo apdirbimo specialybę tuometiniame Telšių taikomosios dailės technikume. Kūrybos metais, kaldamas medalius, mažąją plastiką, skulptūras, aktyviai integravosi į Lietuvos meninį gyvenimą, surengė nemažai personalinių parodų. Kaip artkaunas.lt publikuotame straipsnyje rašo Sigita Aleksandravičiūtė, E.Frėjus, vienas iš nedaugelio menininkų Lietuvoje, skulptūras ne liejo, o kalė iš įkaitintos geležies luito kalvėje, naudodamas tradicinius kalvystės įrankius. Šios skulptūros nenudailintos, nepoliruotos, su aiškiu karščio, plaktuko pėdsaku. Jo kūriniuose galime pamatyti ne tik „išbaigtą“ galutinį vaizdą, bet ir atsekti visą kūrybos procesą, pagrįstą tikslumu, tobulos meistrystės, unikalaus talento ir fantazijos derme.
Pasak jos, E. Frėjaus biografija – tarsi galynėjimosi su geležimi istorija. Ir ne tik su geležimi, bet ir pačiu gyvenimu – su tuometiniu valstybės požiūriu į meną, oficiozine Lietuvos dailininkų sąjungos pozicija, kategorišku menininko-amatininko statusu. Su tokia samprata kovojančiajam reikėjo daugiau užsispyrimo, daugiau talento ir daugiau humoro jausmo. Save Edmundas Frėjus laikė tiesiog kalviu. Jis sugebėjo savo talentą išvystyti sovietinės santvarkos ir savaip formuojamos meno istorijos metais. Jo karštoje geležyje užgimusios ir užgrūdintos figūros laužė stereotipus, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę žavėjo Lietuvos, Prancūzijos ar Izraelio publiką.
„Laisvėjanti rinka, inovatyvios meno kryptys bei smalsaus individo ieškojimai vedė link savito kūrybos braižo. Medalio reljefus ir taikomosios dailės kūrinius pamažu keitė juodo metalo skulptūros. „Į geležį žiūriu kaip, pavyzdžiui, į plastiliną, iš kurio gali daryti, ką nori“ – apie kūrybai pasirinktą medžiagą kalbėjo Edmundas Frėjus. Kalviui metalas – medžiaga, kurią jis pažįsta, jaučia, moka išnaudoti visas galimybes ar „užgaidas“. Meistriškumo ir kartais netikėto rezultato dermė leidžia šaltą ir kietą metalą paversti gyva plastiška medžiaga, kuri, kol karšta, paklususi įgudusio meistro plaktukui, sustingsta neįtikėtinais gyvais pavidalais. Svarbiausias kalvystėje išlieka darbo procesas, medžiagos paklusnumas turi būti sąlyga greitam gaminio ar skulptūros formavimui. Tokiam procesui reikalinga greita reakcija, tempas, didelė fizinė jėga“, – rašo S. Aleksandravičiūtė.
Didelė kūrybinio palikimo dalis – moters figūros pavidalai
„E. Frėjus sava meistryste prikėlė skrydžiui ne tik žmones, deives, angelus, paukščius, bet ir keistus abstrakčius tvarinius. Lipdant žmogaus figūrą, visumą įmanoma turėti iš karto, o kalvystėje reikia jungti gabalą prie gabalo. Tam reikalingas pagrindinis elementas, formos išeities taškas. E.Frėjaus skulptūrose tokiu išeities tašku buvo žmogaus torsas – centrinė kūno dalis. Torsu išreiškiamas kūno judesys, plastika. Jis dažnai išlenktas, žmogus išpūsta krūtine, atloštais pečiais. Tokią veržlią formą derinant su metale išsivysčiusiais sparnais, gaunamas vaizdas išreiškia norą kilti, skristi. Šį įspūdį papildo ir išlenktas kaklas, atlošta galva, žvilgsnis, kaip ir kūno orientacija, nukreiptas aukštyn – į dangų. Torso forma darbo procese arba „uždaroma“ arba ištempiama, pratęsiama galūnėmis, sparnais. Žvelgiant į šias skulptūras gali pasirodyti, kad pirminį geležies luitą norima maksimaliai transformuoti, ištempti iki begalybės, kai lieka neišbaigtos, išilgėjusios galūnės, tarsi medžiagos smulkmenoms nebepakanka“ – teigia S. Aleksandravičiūtė.
Didelę E.Frėjaus kūrybinio palikimo dalį sudaro įvairūs moters figūros pavidalai, moteriško kūno traktuotės. Amazonės, angelai ar realistinio pavidalo, tik sparnais puoštos moterys. Pasak jos, žvelgiant į šį figūrų spektrą, matomi akivaizdūs atvaizdavimo kontrastai. Karinga atletiško kūno amazonė, pabrėžiant jos mitinę dievišką kilmę kontrastuoja su moteriškų apvalumų, apkritusiais nebejaunų moterų kūnais ar siurrealistiniais, persunktais bjaurumo estetika moteriškais pavidalais. Medžiagos naudojimas ir šiose skulptūrose lieka būdingas E.Frėjui: perkaitinta geležis, likęs ugnies pėdsakas, grubi faktūra, natūralūs rūdžių paveikti tonai.
Vieną skulptūrą padovanojo Tauragei
Pasak Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės Eglės Červinskaitės, sparnų, skrydžio motyvas atsispindi daugelyje E. Frėjaus kūrinių, autorius pats sau buvo nusikalęs geležinius sparnus, kuriuos prieš „išskrisdamas“ į amžinybę po plunksną išdovanojo draugams. Pilies menėse tarp kitų kūrinių pamatysite „neskraidančias paukštes“, „moteris su sparnais“, kurių pavidalai išnirs mistinėje aplinkoje, primenančioje Hefaisto buveinę.
E. Frėjaus kūryboje ir gyvenime gausu humoro ir kontrastų. Kaip teigia E. Červinskaitė, šį naratyvą paryškinti siekė ir architektas Adomas Rimšelis, kurdamas parodos architektūrą. Jai panaudotos ten pat Pilies menėse suręstos kompozicijos iš metalo laužo, daiktų iš tauragiškių gyvenimo, tebeturinčių atmintį, pasiskolintų iš vietinės metalo supirktuvės „Metta“. Beje, pasak direktorės,
jos vadovas Marius Jucikas tam tikra prasme jau yra dalyvavęs festivalyje „Kvadratu“ – 2021-aisiais fotomenininko Mindaugo Kavaliausko parodoje aptiko savo įmonės fotografiją, todėl šiemet maloniai sutiko paremti festivalį. Parodoje taip suskamba ir tvarumo idėja, jau išmestų daiktų atgimimas mene. Architektūros sprendimas padiktavo ir parodos pavadinimą „Metalo alchemija“, kur tarp geležies nuolaužų ir ugnies raudonumo medžiagos tapybiškų klosčių sklando ir aukštyn pakylėja kūrėjo dvasia, kvapą gniaužianti skulptūrų plastika ir estetika.
– Muziejus nuoširdžiai dėkoja kūrėjo dukroms Monikai Frėjutei-Rakauskienei ir Martai Frėjutei, vieną iš nedaugelio šeimai išlikusių „neskraidančių paukščių“ padovanojusioms Tauragei. Edmundo Frėjaus kūrinys „Moteris su sparnais“ bus nuolat eksponuojamas Tauragės pilies kiemelyje, – sako muziejaus direktorė.
Parodoje eksponuojami E. Frėjaus darbai iš šeimos ir Kauno modernaus meno fondo archyvo.
Parodos architektas, garsėjantis drąsiais sprendimais
Parodos architektas – Adomas Rimšelis, kuratorė – Kristina Budrytė-Genevičė. 2022 m. A. Rimšelis kūrė Kauno modernaus meno fondo (KMMF) surengtos E. Frėjaus parodos „Gimęs skraidyti“ architektūrą kino teatre „Daina“ (Kaunas), už šį darbą gavo apdovanojimą „Geriausia ekspozicija“ parodoje-konkurse „Architektūra: Kaunas 2022“. Jis bendradarbiauja kuriant visas KMMF parodas Kaune.
Daugiau nei 15 m. kuriančio A. Rimšelio darbo laukas yra gana platus – pradedant visuomeniniais pastatais, individualiais namais, baigiant parodų ekspozicijomis ar šviestuvų dizainu. Drąsiais sprendimais garsėjantis architektas pastaruoju metu kaip didžiausią savo aistrą įvardina individualių architektūros ir dizaino objektų kūrybą. A. Rimšelis savo darbuose laviruoja tarp šiurkštaus, gryno ir gyvo brutalizmo ar industrinio dizaino ir subtilaus, švaraus minimalizmo.
„Taip atsiranda balanso idėja, neturi būti viskas brutalu ir neturi būti viskas nulaižyta, turi būti balansas, tai ir yra prioritetas. Švarioje ir neutralioje erdvėje, kur stengiamasi išvengti vizualinio triukšmo, žmogus ir menas tampa labai ryškūs“, – aiškina architektas.
Šią parodą Tauragės krašto muziejus „Santaka" parengė kartu su Kauno modernaus meno fondu ir E. Frėjaus dukromis Monika Frėjute-Rakauskiene ir Marta Frėjute. Tai festivalio „Kvadratu“ dalis.
Arūno Baltėno nuotrauka
Daugiau naujienų
- Vakar
„Ar Amerika pirtyje?!“: kai miuziklas tampa kultūriniu veidrodžiu
Bijotų dvaro festivalis – kaip tas karamelinis saldainis: ilgai „grojantis“ ir suteikiantis saldų malonumą. O su kuo dar galima palyginti daugiau kaip mėnesį trunkantį renginį? Prieš porą savaičių Bijotų dvaro festivalio sumanytojai ir organizatoriai kvietė į Teatrų subuvimą, o jau šią savaitę į dar porą renginių. Vi
- Liepos 11, 2025
„Via Lietuva“ informuoja: liepos 20 d. nebus galima įsigyti elektroninių vinječių – kelių naudotojus kviečia jomis pasirūpinti iš anksto
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ informuoja, kad 2025 m. liepos 20 d. nuo 9:00 iki 24:00 val. dėl planinių sistemos migravimo darbų į valstybinį duomenų centrą, laikinai neveiks kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo sistema, todėl elektroninės vinjetės (e-vinjetė) nebus galimybės nusipirkti nei svetainėje keliumokestis.lt, nei iš plat
- Liepos 11, 2025
Kodas MKČ" – išskirtinis simfoninis koncertas, skirtas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui
Rugpjūčio 14 d. 20 val. Klaipėdos festivalio klausytojai kviečiami į unikalų simfoninės muzikos koncertą „Kodas MKČ", skirtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras", diriguojami vyriausiojo teatro dirigento Tom
- Liepos 11, 2025
Menininkus subūrė devintasis Bilionių pleneras
Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės pl
- Liepos 11, 2025
Į geležinkelio stotį susirinkę tauragiškiai leidosi į muzikinę kelionę
Neįtikėtina, kaip aiškiai gitara ir akordeonas, grojant jais drauge, gali pasakoti istorijas. Vakar Tauragės geležinkelio stotyje įvykusiame koncerte tauragiškiai pabuvojo ir Pietų Amerikoje, ir Italijoje, ir Japonijoje. Tikėtina, jog dažnas, užmerkęs akis, mintimis paklajojo ir po savo gyvenimą – netradicinio instrumentų
- Liepos 10, 2025
Komandos formavimo žaidimai: efektyvus būdas pagerinti komandos dinamiką
Komandos formavimo žaidimai yra puikus būdas stiprinti bendradarbiavimą ir pasitikėjimą tarp darbuotojų. Įmonė siūlo platų įvairių veiklų spektrą, kuris apima komandinę dinamiką, kūrybines užduotis ir fizinio aktyvumo rungtis. Šie žaidimai leidžia darbuotojams atsiskleisti, gerinti bendravimo įgūdžius ir siekti bendro tikslo. Pasirinkti tin
- Liepos 10, 2025
Tauragės apskrities policija pradėjo tyrimus dėl narkotinių medžiagų ir fizinio smurto atvejų
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimo bei fizinio smurto atvejų. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos 2025 m. liepos 9 d. apie 19.10 val. Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Su
- Liepos 10, 2025
Pagalba vaikui – ne tik psichologas
Paauglystė – išskirtinai jautrus ir iššūkių kupinas laikotarpis ne tik vaikams, bet ir jų tėvams bei mokytojams. Šiuolaikinius paauglius veikia nuolatinis informacijos srautas, socialinių tinklų įtaka ir išaugęs elektroninių patyčių mastas. Visa tai prisideda prie prastėjančios emocinės sveikatos, didėjančio
- Liepos 10, 2025
Amatų ir skonių mugė Tauragėje: tradicijos, kūryba ir gardūs atradimai vienoje vietoje
Liepos 12 dieną Tauragėje Pilies aikštėje užlies amatininkų, tautodailininkų ir kūrėjų šurmulys. Čia vyks „Amatų ir skonių mugė“ – renginys, kuriame ne tik galima įsigyti išskirtinių rankų darbo dirbinių, bet ir susipažinti su jų kūrėjais. „Mugėje susirinks kūrėjai, tautodailininkai ir amatininkai i&sca
- Liepos 9, 2025
Jazzu ir Vaidas Baumila I Nei mirę, nei gyvi
- Liepos 9, 2025
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas
Dubajuje dingo žinomas Lietuvos sportinių šokių šokėjas, tauragiškis Vykintas Širmas. Suteikti bet kokios informacijos apie dingusį brolį socialiniuose tinkluose prašo sesuo Dovilė Širmaitė. Portalas Lrt.lt praneša, kad paskutinė žinoma V. Širmo žinoma buvimo vieta – butų kompleksas &bd
- Liepos 9, 2025
Benui Norvilui įteiktas garbės ambasadoriaus ženklelis
Tauragėje paskutinį kartą lankęsis 2018 metais, Benas Norvilas savo viešnagės Lietuvoje metu aplankė Tauragės rajono savivaldybę, kur jam buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Tąkart išvykęs vienas, šįkart sugrįžo į gimtąjį kraštą su šeima. Spėjo sudalyvauti Pasaulio lietuvių žaidynėse ir šeimai apr