Antradienio popietę Sartininkų kultūros namuose nerimo šurmulys. Prieš šv. Velykas į edukaciją susirinko įvairaus amžiaus kaimo gyventojai. Artėjant šventiniam savaitgaliui bendruomenės nariai galėjo pagražinti savo atsineštus kiaušinius tiek vašku, tiek dekupažo technika. Moterys dalijosi, kad įvairių marginimo raštų jos išmoko iš savo mamų, močiučių.
Puoselėja tradicijas
Pagonybės laikais kiaušinis turėjo ypatingą, sakralinę reikšmę – tai kosmoso, gyvybės, vaisingumo simbolis. Prieš Velykas kiaušiniai buvo marginami siekiant sustiprinti jų magiškąsias galias. Ant kiaušinių lukštų buvo išskutami ar vašku išpiešiami simboliniai raštai: saulutės turėjo užtikrinti pakankamai saulės šviesos ir šilumos augmenijai, žvaigždės simbolizavo šiltas ir šviesias naktis, žalčiukai padėjo gyvybei greičiau pabusti ir paspartino pavasario atėjimą. Kiaušiniai buvo marginami įvairiais augalų, gėlių motyvais, simbolizuojančiais žaliuojantį pavasarį ir gausų būsimą derlių.
Tauragės kultūros namų Sartininkų skyriaus renginių organizatorė Vaiva Nairanauskienė edukacijos dalyviams buvo paruošusi kaladėlės, ant kurių pritvirtinti šaukštai, kad būtų paprasčiau šildyti vašką po jais pastačius žvakutes.
Siūlyta įvairiausių kiaušinių marginimo būdų – nuo dažymo vašku iki dekupažo.
Mamos, močiutės nieko nelaukusios ėmė puošti kiaušinius gražiausiais ornamentais, o dauguma vaikų, išbandę dažymą vašku dar ne itin išlavintomis rankutėmis, nusprendė geriau pabandyti dekupažą – karpė servetėles ir klijavo jas ant kiaušinių.
Moterys juokėsi, kad jei Velykos būtų dažniau, tai ir marginti būtų dar geriau išmokusios, ir rankas išlavinusios, o dabar, kai dažoma tik kartą per metus, „įsivažiuoti“sunkiau.
Edukacijos dalyvės dalijosi, kaip su vaikais namuose ruoš velykinius lizdus ir lauks Velykų zuikio atšokuojant su dovanėlėmis ar saldumynais.
– Šalia mūsų namų yra miškelis, ten kasmet apsilanko Velykų zuikis. Yra toks kelmelis, kur vaikams net nereikia ruošti lizdo, ten kasmet ir randa staigmenėlių, – linksmai pasakojo Ilona.
Išmoko iš mamos
Į edukaciją pamokyti marginti kiaušinius buvo pakviesta gretimo Natkiškių kaimo gyventoja Vilma Žukauskaitė. Ji sutiko pasidalinti, kaip ruošiasi marginti velykinius kiaušinius.
– Išsiverdu kiaušinius, po to nurašau vašku ir merkiu į dažus, o kai noriu, kad būtų dvi ar trys spalvos, paeiliui rašau vašku ir vis dedu į dažus, – aiškino Vilma.
Kad verdami kiaušiniai neįskiltų, moteris teigė dedanti šiek tiek druskos ir verdanti juos ant silpnos ugnies maždaug 10 minučių.
Priemonių kiaušinių marginimui Vilma teigė pati negamina – dažus perka iš prekybos centrų, o vašką marginimui įsigyja iš bites laikančio kaimyno.
Neatrodo, kad įspūdingo kruopštumo reikalaujantis darbas V. Žukauskaitei būtų sunkus. Moteris įvairiausiais raštais kiaušinius padabina smulkiais, bet itin gražiais ornamentais.
Kada pati pradėjo marginti kiaušinius, Vilma sako net nepamenanti – šio meno išmoko iš savo mamos, vaikystėje stebėdavusi mamos pasiruošimą Velykoms.
V. Nairanauskienė prsimena, kad vaikystėje jie vašką tirpindavo ant krosnies, jį sudėję į metalinį dangtelį. Sako, tada net nebūtum pagalvojęs, kad galima būtų pasidaryti kažką panašaus su palenktu šaukštu.
Marginimas šilku
Moterys aptarė ir dar vieną dažymo būdą – kiaušinių apvyniojimą šilkiniais kaklaraiščiais.
Pasak jų, svarbiausia, kad kaklaraiščiai būtų 100 proc. šilkiniai – tokių galima rasti dėvėtų rūbų parduotuvėse. Pirmiausia kaklaraiščius reikia išardyti, išimti visas nereikalingas detales ir palikti tik šilkinę medžiagą. Gražiausi margučiai išeis iš įdomesnių ir ryškesnių spalvų kaklaraiščių.
Šilkine medžiaga apgaubtą kiaušinį reikia įvynioti į medvilninio audinio skiautę ir užrišti galus virvele. Kiaušinius virti apie 15–30 min., į puodą su vandeniu įpylus 2–3 šaukštus acto.
Išvirti kiaušiniai išimami iš puodo ir paliekami atvėsti apie pusvalandį. Kad kiaušiniai gražiau atrodytų, galima juos aptepti aliejumi. Pasak vienos bendruomenės narės, kad aliejumi patepti verta ir kitokiais būdais margintus kiaušinius – tada jie gražiai blizga.
