Dalios Bartušytės nuotrauka, 2022 m.
Šiomis dienomis sukanka 95 metai, kai Kuisių kaime gimė dailininkė, skulptorė, gintaro apdirbimo meistrė Elena Augaitytė (1928 04 22–2021 01 09).
Tauragės B.Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje renkama ir saugoma informacija apie iškilius kraštiečius. Deja, apie Palangoje gyvenusią dailininkę kraštotyros fonde buvo tik trumpi biografiniai aprašai. Dėkojame Dauglaukyje gyvenančiai Eugenijai Zuokienei, kuri mielai pasidalijo savo tetos nuotraukomis ir užrašė prisiminimus apie ją. Įdomūs pačios E. Augaitytės atsiminimai apie savo šeimos vargus baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir perkeltųjų dalią po jo.
Eugenijos Zuokienės asmeninio albumo nuotrauka
Elena Augaitytė mokėsi Dauglaukio pradinėje mokykloje ir Tauragės gimnazijoje. Po to studijavo skulptūrą Kauno taikomosios dailės institute.
Savo atsiminimuose E. Zuokienė rašė: „Mano teta, mamytės sesuo Elena Augaitytė mokymąsi Tauragės gimnazijoje buvo nutraukusi 1944–1945 m., kai visa šeima buvo išvaryta į Vokietiją. Sunkiais pokario metais mokymąsi vėl atnaujino. Tauragėje kambarį nuomojosi pas Kaminskus, dar Jovaruose pas kažką, bet daugiausia pas Samoškienę, su kurios dukra Nijole Samoškaite (vėliau – Michelkevičiene), mokėsi vienoje klasėje.
Baigusi mokyklą įstojo į Dailės institutą, kuris iš pradžių buvo Kaune, o paskutinius metus jau mokėsi Vilniuje. Mokydamasi labai vargo, nes iš namų mažai ką galėjo atsivežti, be to, kelionė iki Vilniaus būdavo sudėtinga, ne tokia, kaip dabar. Gerai, kad dar gaudavo nors ir nedidelę stipendiją. Parvažiuodavo pora kartų per metus ir visada stengdavosi sutaupiusi ir atstovėjusi eilėse nupirkti ką nors parvežti – tai cukraus, tai ryžių, tai ką nors saldaus mums, sesers vaikams. Jos šeima – mamutė ir mažasis broliukas – gyveno kartu su vyresniosios sesers šeima. Rengdavosi iš senų drabužių persiūtais drabužėliais ir sakydavo, kad beveik visos tokios vargšės būdavo. Iš pradžių nuomojosi su drauge kambariuką, o Vilniuje jau gavo bendrabutį.
Kažkiek prisidurdavo piešdama, bet tam priemonės irgi būdavo brangios. Visą laiką buvo kukli ir apsieidavo su mažais ištekliais.“
E. Augaitytė 1955 m. Vilniuje, Lietuvos dailės institute, apgynė diplominį darbą ir buvo paskirta nuolatiniam darbui į Palangą. Dirbo Klaipėdos „Dailės“ kombinato etalonų kūrimo gintaro ceche.
E. Zuokienė apie tą laikotarpį rašo: „Jau ir namai buvo arčiau, ir atlyginimas didesnis, todėl mums, vaikams, parveždavo įvairių knygelių, kad tik mes mokytumės ir stengtumės piešti, skaityti. Vėliau nusiveždavo į Palangą, pabūdavome prie jūros. Apie 1965 m. mes jau buvom matę „Eglę žalčių karalienę“, „Jūratę ir Kastytį“, pabuvoję ant Birutės kalno ir parke.
Nors buvo kukli ir nedrąsi, susitaupiusi pinigų, apie 1973–1974 m. nusipirko „Žigulius“. Tada beveik kas savaitgalį atvažiuodavo į tėviškę. Veždavo mamutę ir mūsų šeimą apžiūrėti įžymesnių Žemaitijos vietų. Labai mėgo vairuoti ir tai darė iki pat senatvės. Įsigijusi kooperatinį butą labai džiaugėsi, prisimindama sunkius studijų metus ir pokario vargus.“
Gintaro ceche dailininkė kūrė etalonus, pagal kuriuos buvo daromi masiniai gaminiai pramoninei gamybai, gintarinius papuošalus, suvenyrus, kitus gintaro dirbinius. Savo darbuose stengėsi maksimaliai atskleisti natūralų gintaro grožį. Ji gerai žinojo gintaro medžiagos specifines savybes. Kūrinio idėją jai padiktuodavo pats gintaras, jo gabalėlių forma, spalva, vidinė tekstūra, atspalvių ritmas. Darbuose atskleidžiami jautrūs gintaro spalvos deriniai, išryškinamos natūralios medžiagos morfologinės faktūros.
E. Augaitytės apžvalginė gintaro dirbinių paroda Palangos gintaro muziejuje buvo eksponuota 1971 m. vasario 5 d. Tai buvo pirmoji trumpalaikė paroda, surengta Palangos gintaro muziejuje nuo jo įkūrimo pradžios. Tuo metu dailininkės kūriniai jau buvo eksponuojami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (daugelyje buvusios Sovietų Sąjungos respublikų, Londone, Briuselyje, Bratislavoje, Leipcige, Monrealyje, Osakoje, JAV miestuose).
Kraštietė buvo Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus narė.
Mirė 2021 m. sausio 9 d. Palangoje. Palaidota tėviškėje, Pajūrėlio kapinėse.
E. Augaitytės prisiminimai apie šeimą karo ir pokario metu:
„Gyvenome Tauragės valsčiaus Kuisių kaime. Mūsų šeima buvo: tėvai – Vincas Augaitis, Petro (g. 1874 m.) ir Magdalena Augaitienė (g. 1901 m.), vaikai – Zofija Augaitytė – (g. 1927 m.), Elena Augaitytė (g. 1928 m.), Antanas Augaitis (g. 1943 m.). Pas mus gyveno ir Petras Augaitis – tėtuko brolis.
1944 m. spalio 10 d. Tauragę užėmė rusai. Nuo to laiko tėtukas ir dėdė Petras kiekvieną rytą vokiečių kareivių buvo išvaromi vežti spygliuotų vielų prie fronto linijos. Su mūsų arkliais ir vežimu. Vakare vežėjus paleisdavo namo, o arklius pasilikdavo. Taip buvo ir spalio 18 rytą, o po pietų beveik visus kaimo žmones išvarė iš namų į Vokietiją. Mamutę su broliuku užsodino ant kaimynų vežimo, mudvi [su sese] išėjome pėsčios. Po kelių savaičių kelionėje broliukas susirgo tymais, jį atėmė iš mūsų ir nuvežė į kažkokią ligoninę. Mums nepasakė kur. Tai atsitiko Braunsbergo mieste.
Marienburge sužinojome, kad tėtuką iš namų išvarė viena diena vėliau už mus ir jis važiuoja įkandin mūsų, vienos dienos atstumu. Mes pasilikom nuo savo bendrakeleivių ir visą dieną paplentėj laukėm jo atvažiuojančio. Ta vežimų kolona į Marienburgą vakare atvyko, bet tėtuko joje nebuvo: susirgo paskutinis kareivių numainytas arklys, ir tėtį bei dėdę Petrą pasodino į traukinį ir nuvežė gilyn į Vokietiją.
Gruodžio pradžioje pasiekėme Pomeraniją. Mus apgyvendino pas būrus Noištetino (kr. Neustetin) apskrity, Noikoprieben (Neukoprieben) kaime. Prieš pat rusams užimant (kovo 4 d.) suradom broliuką bombarduojamo Doiče Krone (Deutsche Krone) miesto ligoninėj.
Dalios Bartušytės nuotrauka, 2022 m.
Rusai mus pavarė atgal per Lenkiją. Ilgą laiką išbuvome perkeltųjų stovykloj Brombergo (Bytgoše) mieste. Gegužės mėnesį traukiniu grįžom namo.
Kaimą radom be žmonių ir tuščią. Visą kelionę alkom, šalom, vargom, o namuose kurį laiką gyvenom visai pusbadžiu.
Po ilgo laiko grįžo dėdė Petras. Tėtuko nesulaukėme – ? miestelyje po operacijos (kraujo vėžys) jis mirė. Ten ir palaidotas.
Užrašyta: 2000 m., Palanga
Dalios Bartušytės nuotrauka, 2022 m.
2020 metais pirmosios Lietuvoje į funkcinę zoną „Tauragė+“ susijungusios Tauragės, Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių savivaldybėms iš Europos Sąjungos paramos lėšų gavo 18,8 mln. eurų. Nemaža dalis šių pinigų buvo atseikėta mobilaus judumo sistemai sukurti, kuri turėjo sudaryti ekonomiškai silpno regi
Tauragėje, Gedimino g., prie įvažiavimo į aplinkkelį esantys šviesoforai jau veikia! Siekiant optimaliai sureguliuoti šviesoforų veikimo laikus ir trukmę, šiuo metu stebimas automobilių srautas. Atsiprašome už galimus laikinus nepatogumus ir gyventojų prašome supratingumo bei kantrybės. Taip pat Tauragės rajono
Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir pla
Pasakyti „ne“ sūriui – tikrai sunki užduotis. Rytą pradedame su riekele jo ant duonos, priešpiečiams valgome salotas su mocarela, užkandžiaujame kietuoju ir gurmaniškais pelėsiniais, jis palaimingai tįsta ant picos ar su makaronais... Daugeliui vieni skaniausių patiekalų yra būtent su sūriu, todėl jis paprastai yra b
2025 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatai atskleidžia, kad Tauragės rajono abiturientai pasiekė išties puikių rezultatų. Šiemet jie ne tik gerai pasirodė daugelyje dalykų, bet ir surinko nemažai aukščiausių – 100 balų – įvertinimų. 100 balų įvertinimus pelnė mūsų rajono abiturientai įvairiuose egzaminu
Manoma, kad suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego. Tačiau vaiko ar paauglio organizmas reiklesnis ir miego jam gali reikėti gerokai daugiau. Kodėl augančiam ir bręstančiam organizmui svarbus kokybiškas miegas ir kaip jį užtikrinti sukurti kokybiško poilsio rutiną, pasakoja vaiko teisių gynėja Giedrė Salickienė. Vaiko teisių gynė
Vaikų vasaros atostogos gali būti ne tik linksmos, bet ir labai prasmingos – šiemet biblioteka ir vėl kvietė 7–8 metų vaikus dalyvauti stovykloje „Pozityvumo tiltas“. Čia pagrindinis dėmesys skiriamas emociniam intelektui, pasitikėjimui savimi ir kūrybiškumui ugdyti. Stovyklos išskirtinumas – ne ti
Liepos 16 d. Telšių vyskupijos kurijos paskelbti paskyrimai palies ir Tauragės Švč. Trejybės parapiją. Tikintieji atsisveikins su parapijoje tarnavusiais vikarais – kun. Roku Maziliauskiu ir kun. Sigitu Valauskiu. Telšių vyskupijos kurija išplatino pranešimą, kad kun. R. Maziliauskis atleistas
Tauragės rajono savivaldybėje apsilankė Inesa Ašmantaitė, kuriai buvo įteiktas Garbės ambasadoriaus ženklelis. Inesa Ašmantaitė su šeima gyvena Čekijoje, yra Lietuvos garbės konsulė Čekijos Respublikoje, atstovauja Lietuvai Moravijos ir Pietų Bohemijos regionuose. Ji su dideliu džiaugsmu ir pagarba nori prisidėti prie
Skaitymo skatinimo iššūkis „Vasara su knyga“, vasaros pradžioje pakvietęs visus – nuo knygų mylėtojų iki tik retkarčiais knygą atsiverčiančių skaitytojų – leistis į skaitymo kelionę, jau įpusėjo ir fiksuoja puikius rezultatus: iššūkį jau priėmė per 19 000 dalyvių, iš jų – daugiau nei
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje per pastarąją parą registruoti keli reikšmingi įvykiai, susiję su fizinio skausmo sukėlimu, grasinimais bei svetimo turto pagrobimu. Sveikatos sutrikdymaiLiepos 15 d. apie 20.20 val. Tauragėje, M. K. Čiurlionio gatvėje, namuose, neblaivus (2,60 prom.) vyras, gim
Liepos 10–13 dienomis Tauragės rajono savivaldybės delegacija lankėsi Bytove (Lenkija), kur vyko 679-ųjų miesto teisių suteikimo metinių šventė. Tauragės ir Bytovo partnerystė puoselėjama nuo 2017 metų. Per šį laikotarpį įgyvendinti bendri projektai, dalintasi patirtimi kultūros, sporto bei užsieniečių socialinės integr