Šie metai Tauragės kultūros bendruomenei itin svarbūs, nes miestas tampa Lietuvos kultūros sostine. Visko bus daugiau – žvilgsnių, susidomėjimo, turistų, veiklų. Lietuvos kultūros sostinės titulas Tauragei leis kurti ir įgyvendinti naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto identitetą ir žaliausio miesto Lietuvoje viziją, puoselėti miesto kultūros tradicijas ir jomis dalintis. Tai šansas parodyti Tauragės kultūrą Lietuvos ir užsienio gyventojams. Įspūdingas metų atidarymo renginys – sausio 20-ąją.
Tauragė tampa tikra „Kultūros muitine“
Šie metai Tauragei ypatingi – miestas tapo Lietuvos kultūros sostine. Kuo svarbus šis titulas, kokie metai laukia tauragiškių ir miesto svečių?
Tauragė tampa tikra „Kultūros muitine“, kuri primena, kad Tauragės miesto istorija ir raida neatsiejama nuo kelio. Tauragė – pasienio miestas, čia nuo seno vyko kultūriniai mainai, susikirsdavo ir Lietuvos etnografinių regionų ribos bei tranzitiniai keliai.
„Kultūros muitinės“ pavadinimas – aliuzija į tai, kad miestas ne tik įsikūręs pasienio zonoje, tačiau čia nuo seno vyko ir kultūriniai mainai tarp įvairių tautybių ir konfesijų gyventojų. „Kultūros muitinės“ renginiais bus pabrėžiamas Tauragės daugialypiškumas ir istorinė tapatybė“, – pristatydama koncepciją sakė Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Šarūnė Stasytienė.
Lietuvos kultūros sostinės titulas Tauragei leis jungti skirtingas konfesijas, miestus partnerius, tautas sukuriant naujus savitarpio supratimo ryšius, skatinti kultūros ir švietimo, mokslo, socialinių paslaugų, kultūros ir verslo sričių bendradarbiavimą, kurti ir įgyvendinti naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto identitetą ir žaliausio miesto Lietuvoje viziją, puoselėti miesto kultūros tradicijas ir jomis dalintis su visa Lietuva.
Atidarymo renginys – sausio 20-ąją
Kultūros sostinės metai prasidės atidarymo renginiu sausio 20-ąją Pilies kiemelyje. Š. Stasytienė pažadėjo, kad bus daug šviesų, muzikinių atlikėjų pasirodymų, išskirtinių kitų sričių atlikėjų performansų. Ilgai lauktus ir ypatingus metus atidarys įspūdingas teatralizuotas šviesos bei muzikos performansas „Kultūros muitinė – penki keliai“. Net 150 šokėjų, dainininkų ir aktorių pasakos sudėtingą ir daugiau nei 500 metų skaičiuojančią Tauragės krašto istoriją.
Organizatoriai žada unikalų ir įsimintiną reginį. Šviesos instaliacijomis papuošti pilies bokštai ir transformavęsis kiemelis taps scenografijos kraštovaizdžiu.
Pirmajam renginiui „Kultūros muitinė – penki keliai“ pilies kiemelis pasirinktas neatsitiktinai, nes būtent XIX amžiaus viduryje pastatytame pilies pastate iš pradžių buvo įrengta muitinė.
Tauragiškių ir svečių lauks kvapą gniaužiantis performanso garso takelis, kuris palies plačiausią diapazoną: nuo kuklaus ir subtilaus lietuviškų instrumentų skambesio, iki trankaus šiuolaikinio garso. Renginio metu atveriamus Kultūros muitinės vartus vainikuos Tauragės Kultūros ambasadoriaus Liudo Mikalausko bei choro „Gloria“ pasirodymai.
Lietuvos kultūros sostinės titulas Tauragei leis kurti ir įgyvendinti naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto identitetą ir žaliausio miesto Lietuvoje viziją, puoselėti miesto kultūros tradicijas ir jomis dalintis. Tai šansas parodyti Tauragės kultūrą Lietuvos ir užsienio gyventojams.
Kultūros sostinės renginiai
Kultūros sostinės metų planuose – ir tradiciniai Tauragės krašto renginiai, ir naujos iniciatyvos. Štai tauragiškiai ir miesto svečiai pamatys išskirtinę instaliaciją „Deivių giesmės“, kuri moderniais vaizdo bei garso sprendimais atkreips dėmesį į etnografinę kultūrą. Tauragė atgims ir kaip meno darbų sostinė – bus organizuojami konkursai bei įgyvendinami grafičio projektai, miestą papuoš mažosios architektūros elementai.
Tauragės miesto šventė – tradicinis renginys, kuris yra autentiškas tuo, kad vos per keletą dienų mieste atgimsta visos kultūros rūšys. Šiemet šis renginys taps išskirtinis ir truks dvigubai ilgiau nei įprastai – nuo birželio 3 iki 10 dienos.
Kultūros sostinės metais Tauragėje vyks ir tarptautiniai muzikos ir meno festivaliai, meno plenerai, kūrybinės diskusijos, istorinė inscenizacija „Skalvių pilies užėmimas“, konferencija „Žaliasis kelias“ ir daugelis kitų renginių, kuriuos bus galima sekti viešojoje erdvėje.
Į sostinės metų programą įtraukti ir tarptautiniai muzikos ir meno festivaliai – L. Mikalausko organizuojamas festivalis, džiazo festivalis, „Menų festo“, „Kvadratu“, „Prie garažų“ ir kiti. Intriguojančiai skamba tarptautinis renginys istorinė inscenizacija „Skalvių pilies užėmimas“ liepos 6-ąją.
Tarp būsimų renginių – ir konferencija „Mano žaliasis miestas“.
Penki keliai
Penki keliai – tai šių metų Kultūros sostinės koncepcija, kurią Tauragės Lietuvos kultūros sostinės 2023 komanda paskelbė pernai gruodį. Tauragės kultūros muitinė 2023 kviečia atsigręžti į Praeities kelią, kartu keliauti Bendrystės keliu, pasigėrėti Pasaulio keliu, trumpai žvilgtelėti į Ateities kelią ir grožėtis Žaliuoju keliu. Penki skirtingi keliai, integruoti į tvarkingą tipografiją, simbolizuoja integraciją į šiuolaikinį, inovatyvų Tauragės miestą, laisvumą ir išėjimą iš taisyklingų ir griežtų formų. Visa tai kultūros sostinei suteikia laisvės ir kūrybinių krypčių naujiems atradimams ir bendrystei.
Praeities kelias simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. Šio kelio ambasadorius – muziejaus restauratorius Audronis Skurvydas.
Bendrystės kelias reiškia, kad visi kartu kuriame savo kraštą – pasitardami, diskutuodami, gerbdami ir padėdami vieni kitiems. Ambasadorius – operos solistas Liudas Mikalauskas.
Pasaulio kelias įprasmina mūsų globalių problemų supratimą ir gebėjimą jas spręsti lokaliai. Mes kuriame šiuolaikinį meną, giliname savo filosofinį požiūrį į kasdienius, rodos, paprastus dalykus ir džiazuojame. Ambasadorė – Vokietijoje gyvenanti mūsų kraštietė smuikininkė Agnė Gečaitė.
Ateities kelio pagrindinis principas – nebijoti klysti. Eidami pirmyn esame drąsūs daryti klaidas, jas pripažinti ir taisyti. Esame per maži, kad būtume lėti, todėl pirmieji diegiame inovacijas ir gebame priimti drąsius sprendimus. Ambasadorė – jaunimo atstovė, „Menų festo“ organizatorė Donata Buciūtė.
Žaliasis kelias parodo mūsų meilę gamtai, rūpestį mūsų planeta ir nubrėžia siekį tapti klimatui neutraliu rajonu. Suprantame, kad galbūt esame per maži pakeisti pasaulį, bet esame pakankamai dideli parodyti pavyzdį! Šio kelio ambasadorius – rajono meras Dovydas Kaminskas.
Sukūrė ir prekinį ženklą
Visus metus Tauragę lydės kultūros kelius vaizduojantis ir Tauragę iš kitų miestų išskiriantis prekinis ženklas. Topografinis logotipas sudarytas iš stilizuotų penkių raidžių ir skaičių, perteikiančių penkis skirtingus kelius: Praeities, Ateities, Bendrystės, Pasaulio ir Žaliąjį. Visi šie keliai turi skirtingus vingius ir skirtingą charakterį, kuris atsiskleis įvairiose komunikacijos priemonėse. Penki skirtingi keliai simbolizuoja integraciją į šiuolaikinį ir inovatyvų Tauragės miestą, laisvumą ir išėjimą iš taisyklingų ir griežtų formų.
Prekės ženklą Tauragei sukūrė ilgametę patirtį turintis grafikos dizaineris Aivaras Bakanauskas. Pasak jo, kultūros ir kūrybos keliai dažniausiai yra vingiuoti, tai atsispindi ir sukurtame prekės ženkle, kuris pristatys visai Lietuvai, kad Tauragė – drąsus ir modernus miestas“.
„Kviečiame dalintis prekės ženklu, kultūros bei meno idėjomis ir plėsti žinią, kad Tauragė – kūrybiška, šiuolaikiška ir moderni Lietuvos kultūros sostinė“, – skelbė savivaldybė.
