Paulius Mikalauskas brandos atestatų įteikimo šventėje
Autorės nuotrauka
Autorės nuotrauka
Tauragiškis Paulius Mikalauskas egzaminų rezultatais nustebino, ko gero, ne vieną – keturi iš penkių laikytų įvertinti šimtukais, o iki penktojo aukščiausio įvertinimo pritrūko vos dviejų balų. Devyniolikmetis vaikinas džiaugiasi savo pasiekimais ir jau seniai svajoja studijuoti mediciną Vilniaus universitete. Beje, šimtukai – tai dar ne visi Pauliaus pasiekimai: šiemet vaikinas laimėjo auksą Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje ir visai neseniai – bronzą tarptautinėje biologijos olimpiadoje.
– Kas tave labiausiai motyvuoja mokytis? Kiek skiri tam laiko?
– Norėčiau manyti, kad toks mano būdas – viskam stengiuosi atsakingai pasiruošti. Pagrindinis mano motyvacijos šaltinis yra išsiugdytas atsakingumo jausmas: jaučiuosi atsakingas dėl savo ateities ir manau, kad nuoseklus darbas bei įdėtos pastangos atsipirks. Nesu tikras, ar galėčiau tiksliai apibrėžti, kiek laiko per dieną skirdavau mokymuisi, nes tai labai priklauso nuo to, kiek sugebu išmokti pamokų metu. Pavyzdžiui, jei savaitė nėra apkrauta kontroliniais darbais – apie 30 minučių, o jei ruošiuosi sudėtingesniam atsiskaitymui, tai gali trukti ir kelias valandas. Negana to, visus metus savarankiškai ruošiausi biologijos olimpiadai, tai kiekvieną dieną užimdavo bent porą valandų.
– Kokios pamokos labiausiai patikdavo? Kodėl?
– Atvirai sakant, man patiko daugelis pamokų dėl skirtingų priežasčių. Chemija patiko, nes nereikėdavo daug papildomai ruoštis. Biologija – priešingai, ruoštis tekdavo daug, bet kadangi intensyviai domėjausi šiuo dalyku, mokytis nebuvo sunku. O lietuvių kalbą ir matematiką mėgau dėl mokytojų, kurių pamokose nereikėdavo nuobodžiauti.
– O gal buvo dalykų, kurie nelabai prie širdies?
– Nemanau, kad galėčiau pasakyti, jog nemėgau vienos ar kitos pamokos, juolab visi dalykai sekėsi neblogai, todėl neturėjau tam didelio preteksto.
– Kaip leidi laisvalaikį? Kokie tavo pomėgiai?
– Laisvalaikiu mėgstu groti pianinu. Dabar, kai muzikos mokyklą esu baigęs, mokytis tam tikrų kūrinių atsiskaitymams nereikia – galiu groti tai, kas per dieną įstrigo galvoje arba šiaip įsiminė. Mėgstu skaityti knygas, šiais metais didžiąją dalį mano skaitytų kūrinių sudarė valstybinių brandos egzaminų privalomų autorių romanai, apysakos ir novelės. Negaliu skųstis, privalomojoje programoje įtraukta tikrai puikių kūrinių – didelį įspūdį paliko A. Škėmos bei J. Kunčino romanai. Kaip ir minėjau anksčiau, didelę laisvalaikio dalį skyriau pasiruošimui biologijos olimpiadai: skaičiau biologijos olimpiados dalyvių biblija pramintą vadovėlį „Campbell Biology“.
– Kaip pats jautiesi po egzaminų? Kaip reagavai sužinojęs rezultatus?
– Tiesa pasakius, jaučiuosi puikiai. Laikiau penkis egzaminus: lietuvių kalbos, biologijos, anglų kalbos, matematikos ir chemijos. Rezultatai, mano nuomone, neblogi: gavau keturis šimtukus ir 98 balus iš matematikos. Tikrai dėl to nesigraužiu, nes, atsižvelgdamas į šių metų matematikos egzamino užduotis, galiu pasakyti, kad aukščiausią įvertinimą šiemet gauti buvo tikrai sunkiau nei pernai. Su draugais juokiamės, kad savo rezultatus sužinojau paskutinis Lietuvoje, nes rezultatų paskelbimo metu dalyvavau tarptautinėje biologijos olimpiadoje (IBO) Jerevane (Armėnija): iš dalyvių iki penktadienio (liepos 15 d.) buvo paimti telefonai ir kitos ryšio priemonės. Pirmas dalykas, kurį padariau atgavęs telefoną, – patikrinau egzaminų rezultatus sistemoje. Tai maloniai nustebino.
– Kokie ateities planai? Ką planuoji mokytis? Ką manai apie jaunuolių sprendimą po mokyklos metus skirti apsisprendimui?
– Jau senokai esu apsisprendęs Vilniaus universitete studijuoti mediciną, todėl daug svarstymų ar dvejonių neturėjau. Vis dėlto neturiu nieko prieš laisvus metus apsisprendimui, manau, jei jaunas žmogus negali apsispręsti dėl savo ateities, daromas spaudimas gali būti žalingas ne tik psichologine, bet ir moraline prasme.
– Kaip manai, egzaminų rezultatai parodė labiau kiek darbo įdėta mokantis ar tai sėkmės dalykas? Ar pačiam informacija lengvai įsimena, ar reikia daug mokytis?
– Manau, kad egzaminų rezultatai atspindi ganėtinai nedidelę dalį įdėto darbo: taip ir nepanaudojau didžiosios dalies kūrinių analizių lietuvių kalbos egzamino metu, kai mokykloje analizuojama, kaip rašytojas vaizduoja lietuvišką kaimą, o egzamino metu reikalaujama rašyti apie tai, kaip jo kūryboje vaizduojamas užsienis. Mano nuomone, sėkmė ir gebėjimas išsisukti iš keblios padėties irgi atlieka svarbų vaidmenį.
Kalbant apie tai, ar man asmeniškai reikia daug pastangų mokymuisi, galiu pasakyti, jog turiu ganėtinai gerą atmintį, bet stengiuosi pats suprasti, iš kur kyla vienokios ar kitokios idėjos, arba mėginu jas susieti su anksčiau įgytomis žiniomis, kad nereikėtų mokytis kažko visiškai naujo, nes tai, mano nuomone, yra sunkiausia ir labiausiai vargina.
– Gavai nemažai premijų – už šimtukais išlaikytus egzaminus, už dešimtukais baigtą 12 klasę, premiją skyrė ir direktorius. Ką su tais pinigais planuoji nuveikti?
– Dar tiksliai nenusprendžiau, manau, gautos premijos pravers keliantis gyventi į Vilnių.
– Gal turi kokių patarimų ar paslapčių, kurios padeda ko nors greičiau išmokti?
– Svarbu kiekvienam atrasti tinkantį mokymosi būdą: vienam lengviau išmokti klausantis, kitas geriausiai įsimena tik perskaitęs tam tikrą informaciją. Be to, kaip ir minėjau anksčiau, reikia stengtis pritaikyti anksčiau įgytas žinias ir jas susieti su nauja informacija.
Paulius Mikalauskas brandos atestatų įteikimo šventėje
Autorės nuotrauka
Autorės nuotrauka
