Lobių skrynia

Šeštadienį Kęsčiuose su trenksmu nuaidėjusi Antaninių šventė „Pieno kelias: nuo šienapjūtės iki sūrio“ sulaukė nemažo aplinkinių kaimų gyventojų susidomėjimo. Netrūko smalsavusių susipažinti su šios šventės, dar kitaip vadinamos – šienpjovių švente, tradicijomis. Tą dieną pagerbti varduvininkai, jubiliatai, bendruomenės naujagimių tėveliai bei naujakuriai.

Atvykusius į Kęsčius linksmybių vietos link vedė gatvė, papuošta septyniolika baltų dviračių, kuriuos bendruomenės nariai surinko iš draugų, bendradarbių, pažįstamų. Pasak Kęsčių kaimo bendruomenės „Elbenta“ pirmininkės Sandros Pakalniškienės, dviračius nuspręsta dekoruoti lubinais, nes tai buvęs puikus akcentas – tarsi Renesanso laikų stilius. Kai kurie dviračiai buvo pažymėti ir užrašais. Pavyzdžiui, arčiausiai pagrindinio kelio dviratis turėjo ekologiją skatinantį  užrašą: „Dviratis neturi išmetamojo vamzdžio – važiuok dviračiu“.

Šventėje organizatoriai apgalvojo pramogas tiek mažiems, tiek ūgtelėjusiems vaikams – jie dalyvavo pramoginėje programoje „Linksmoji burbulų dėdės laboratorija“, dūko ant nemokamo batuto bei žaidė slaimu. Susirinkusieji vaišinosi gardžia vietinių šeimininkių gaminta koše bei suneštinėmis vaišėmis.

– Antanines Kęsčiuose švenčiama jau 12 metų. Švęsti būtent Antanines nuspręsta todėl, kad ši data rajone, regis, nebuvo minima. Pavyzdžiui, Joninės jau buvo švenčiamos kitose bendruomenėse, o Antanų ir Antaninų minėjimo mūsų krašte nebuvo, – teigė Kęsčių kaimo bendruomenės pirmininkė.

Renginio metu vyko sūrių degustacija. Aplinkinių bendruomenių nariai pristatė savo receptus ir papasakojo, kaip gamino sūrius, o visi norintieji ragavo pačių įvairiausių skonių gaminių. 

Konkursui buvo pateikti septyni sūriai: su šonine, vaisiais, krabais, paprikomis, rūkytas, natūralus,  su kmynais. Gardžiausio sūrio titulą komisija skyrė natūraliam sūriui, kurį suspaudė Taurų bendruomenė „Žiburys“.  

– Sūriai yra reikšmingas atributas mūsų šventėje. Juos pasirinkome, nes sūris yra susijęs su šienapjūtės pradžia, su vasaros kaimo tradicijomis – kuomet šeimininkės kaimuose spaudžia ir visaip gardina sūrius, – pasakojo bendruomenės pirmininkė Sandra.

Po sūrių degustacijos buvo pasveikinti visi varduvininkai – Antanai, o jų šventėje buvo net 6. 

Pasak S. Pakalniškienės, kadangi Antaninės simbolizuoja šienapjūtės pradžią, todėl Antanus ir Antaninas visada kviečia pjauti pirmąją pradalgę. 

Kiekvienam iš jų teko užduotis – pjauti pirmąsias pradalges. Šventėje nebuvo nei vieno Antano, kuris nebūtų naudojęs dalgio. Daug kam tai jau ir pamirštas darbo įrankis, tačiau visi puikiai atliko užduotį. 

Birželio 13-ąją, per Antanines, nuo seno kaimuose prasidėdavo šienapjūtė. Buvo tikėta, kad nupjauta žolė gerai atželia, jeigu ji pjaunama per jauną mėnulį. Juokauta, kad jei žolę šienausi sode visai prie pat obels, antaniniai obuoliai išaugs kamuolio didumo. Šią dieną moterys neverpdavo linų, nes manyta, kad juos užpuls kenkėjai. Jei šią dieną pastebimas gandras pievoje varliaujantis, kita diena bus saulėta, giedra.

Nuo šios dienos kaimuose tradiciškai prasidėdavo jaunimo naktigonės. Jaunimas pernakt vakarodavo, dainuodavo aplink laužus. Kepdavo lašinius, žuvį, gaudydavo ir virdavo vėžius. Naktį laukuose būdavo palikti arkliai. Jei patekėjęs mėnuo apšviesdavo kaštonės kumelės kaktą, tai buvo laikoma geru ženklu, kad kaimenėje bus daug kumeliukų.

Šventėje už muziką bei šokius atsakingi buvo Pagramančio jungtinė kaimo kapela „Kaimynai“ bei vakaro akcentu tapusi grupė „G.E.R.S“.

Nuotrauka