Tauragės žinios logotipas
Užburiantys „Šviesybių namai“, kuriuose persipina kasdienybė ir mistika

Užburiantys „Šviesybių namai“, kuriuose persipina kasdienybė ir mistika

Šiandien minime Šeimos dieną. Kiek mums visiems svarbi šeima? Ko gero, paprasčiausias meilės savo šeimai įrodymas – domėjimasis jos istorija. Sondrai Vaišvilaitei, pribloškiančios savo grožiu knygos „Šviesybių namai“ autorei, be galo svarbi kiekviena, net ir smulkiausia giminės istorijos detalė, kurias ji kartu su seserimi Danguole rinko po kruopelytę ne vienerius metus ir sudėliojo iš jų ištisą paprasto gyvenimo epą, įdomų ir vertingą ne tik artimiesiems. Susirinkusieji į Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ pristatymą vos tilpo B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skaitykloje – žinia apie šią ypatingą leidinį priviliojo ne tik autorės draugus, artimuosius, bet ir kraštotyra, istorija, etnografija besidominčius žmones.

Vienos giminės istorija

Iki šiol S. Vaišvilaitė tauragiškiams buvo puikiai žinoma kaip savo amato meistrė – ji yra kirpėja. O dabar atsiskleidė ir kaip rašytoja. Knyga „Šviesybių namai“ sudaryta pagal autorės mamos Anės Zėkytės-Vaišvilienės pasakojimus. Iš pradžių ji buvo išleista vos 30 egzempliorių tiražu. Vėliau savivaldybei ir Sondros draugams padedant jų atsirado 120.

Tai vienos liuteroniškos genties, gyvenusios Lėkiškės kaime, istorija, papasakota pasitelkiant kelių kartų moterų prisiminimus, gyvenimo apmąstymus. Gimtis, vaikai, gyvenimo vargai, paprasta kasdienybė, šventės, mirtis, kuri visada šalia, ir begalinis pasikliovimas Dievu – tai pagrindinės knygos temos. „Šviesybių namai“ iš kitų panašių ledinių išsiskiria savo folkloru, tarme ir labai ryškia konfesine tapatybe.

Renginio metu autorė pasakojo, kaip ir kodėl gimė mintis sudėti šeimos istoriją į knygą. Moteris prasitarė nemaniusi, jog knyga galėtų būti įdomi ir su jos šeima, giminėmis nesusijusiems asmenims, daugiau rašyta dėl savęs, savo šeimos istorijos išsaugojimo. Pasak autorės, knyga yra labiau mistinė nei istorinė.

Knygoje – vienos šeimos istorija, kurioje ir daug etnografijos, tarmės dermių, daug paprastų žmonių gyvenimo.

„Jie man kalba“

– Įvairias istorijas mama užrašydavo ant kartono lapelių, dedamų pakuojant pėdkelnes. Ant kiekvieno lapelio – vis kita istorija. Kadangi visas tas istorijas mes su sese žinojom mintinai, pilnos istorijos rašyti ji nesivargindavo, tik pavardes, svarbiausius faktus, – teigė Sondra. – Vartydama tuos lapelius vis galvodavau, kaip sudarysiu knygą ir tuos lapelius nuskenuotus sudėsiu į galą.

Ji pasakojo knygą rašiusi taip, kaip pasakojo mama, ir sako nespėdavusi rašyti, tarsi patys veikėjai jai būtų diktavę tekstą.

– Jeigu jie man kalba, aš tiesiog sėdu ir rašau, – pasakojo autorė.

Kelias neįdėtas į knygą istorijas įgarsino aktorius Žvainys Ivanauskas, jas išgirdo ir susirinkusieji. Jo skaitomas tekstas – neįtikėtinai mistiškas. Tai patvirtino ir Sondra:

– Sukurti tokio teksto neįmanoma, arba jis ateina, arba jo nėra visai.

Svarbus ir vertingas darbas

Kunigas Mindaugas Dikšaitis, Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas, liuteroniškų teologinių knygų leidėjas, džiaugėsi, kad knyga pasiekė skaitytojų rankas, ir stebėjosi autorės kuklumu, nes knyga, anot jo, niekuo nenusileidžia profesionalių rašytojų kūrybai ir yra verta būti perskaityta kiekvieno.

– Kai tik atsiverčiau knygą, buvo sunku patikėti, kad tai parašė ne profesionalus rašytojas. Ir kiti, kas skaitė, buvo maloniai nustebę. Sondra tokios liuteroniškos kuklybės, nesigarsino apie tokį didelį darbą. O mūsų tikėjimo ir mūsų krašto žmonėms tai svarbu. Knygoje tarmė nėra redaguota, kaip autorė girdėjo, taip užrašė. Tokia tarme kalbėjo nedaug žmonių, tai gotiškais rašmenimis rašytų tekstų kalba. Man atrodo, kad tai labai svarbus ir vertingas darbas – rašyti taip, kaip buvo kalbama. Kita knygos potemė, kuri žavi, – gyvenimas, stiprios moterys, paprastas nuoširdus tikėjimas, – mintimis dalijosi kunigas M. Dikšaitis.

Jis įsitikinęs, kad ši knyga vertinga ne tik autorės šeimai, vaikams, bet ir visam mūsų kraštui.

Dažnas liuteronas ras ir savo giminės istorijos dalelę

Pokalbį moderavusi Milita Poškienė pritarė – šioje knygoje dažnas kraštietis, liuteronas gali surasti ir savo giminės istorijos dalelę.

Muziejininkė, kultūrologė, Pagėgių krašto kraštotyrininkė Giedrė Skipitienė įsitikinusi, kad ši knyga – lobių lobis, ir ne tik dėl savo turinio, bet ir dėl leidybos dizaino.

– Tai lobis visiems mums, absoliučiai visiems, – sakė ji. – Nes jei mes nežinome savo šaknų, tai nepažįstame ir savęs. Apie liuteronišką kultūrą, tradicijas ir papročius rašyta daug, bet apie Tauragės krašto liuteronų gyvenimą dar niekas neparašė. Todėl ši knyga – didelė naujiena.

Ji tikino tokios įdomios knygos savo gyvenime dar neskaičiusi.

– Sondra sako, kad jai tarsi kažkoks balsas viską diktavo. Tai noriu pasakyti – talentingus rašytojus balsas ir vedžioja, – teigė G. Skipitienė. – Tai autentiškas liuteronų buities liudijimas Tauragės krašte ir Mažojoje Lietuvoje, suteikiantis skaitytojams prasmingą šio krašto dvasinio gyvenimo peizažą. Nuo Mažvydo katekizmo iki dabarties lietuvių kalba ieško žodžio, sakinio ar metaforos, kuriuo galėtų išreikšti tautos egzistavimo prasmę. Man regis, kad knygoje „Šviesybių namai“ skamba ne tik per amžius atkeliavusi tarmė, bet ir prieš šimtmetį gyvenusių žmonių balsai, kurie ir yra tautos prasmė.

Paprasto gyvenimo epas

Mažosios Lietuvos kūrėjas, poetas, publicistas, fotografas Eugenijus Skipitis prisipažino – ši knyga jį pakerėjo savo estetika.

– Paprastai knygą skaityti pradedu nuo metrikos. Mane pritrenkė, kad tiražas – 30 egzempliorių. O kai pradėjau skaityti, ji mane užbūrė ir praėjo tas pyktis, kodėl tiražas toks mažas – supratau, kad gero daikto neturi būti daug. Dabar išgirdau apie 100 egzempliorių. Tai irgi nėra daug, bet svarbu, kad savivaldybė atsibudo. Noriu palinkėti, kad autorė iškapstytų ir antrą tomą! Knygos autorės pavardė man buvo nežinoma. Paskaitęs supratau – Tauragėje dar yra parako!

Pasak jo, skaitant knygą išryškėjo pagrindinis dalykas – tai paprasto gyvenimo epas.

Knygos ištrauka

Kad skaitytojai geriau įsivaizduotų, kokia ši knyga, ir pajustų jos dvasią, autorei leidus spausdiname nedidelę jos ištrauką iš skyriaus apie Miko Zėkio mirtį. Šis skyrius, pasak Sondros, jai pats brangiausias.

„Mikas Zėkis mirė 1950 m. spalio 20 d. Tuo metu vieniems karo baisumai jau buvo pasibaigę, o kitiems šėtonas kaitino tarybinį katilą, laukdamas šviežienos. Miškuose jaunimas tebekovojo savo beviltiškąją kovą, stribai, slankiodami pamiškėmis ir aplink sodybas, kėlė nerimą, pasipiktinimą ir pasibjaurėjimą. Juk jie visi buvo kaimynai, vieno krašto, vieno kaimo, nuo mažumės priaugę vienas prie kito, bet ramybės tas žinojimas anaiptol nesėjo. Mikas nerimavo. Daug buvo girdėjęs, kaip žmonėms, mokantiems kelias kalbas, iškviestiems į Šubartinę, paprastai iš baimės sustodavusi širdis arba tardymo metu išsigandę virsdavo ir patys susitrenkę galvas mirdavo. Nuo visų naujųjų laikų įvykių širdis darėsi vis neramesnė. Mikas žinojo, kad tokie kaip jis, daug žinantys, išvažiuoja į Sibirą arba greit randa smertį. Žinojo, kaip tokių žinovų ir išminčių tarybiniams laikams nereikia, žinojo ir labai nerimavo. Laimei, niekas nekvietė tardymui, tarsi jo gyvenimo knygas šventa ranka būtų užkišusi už pečiaus. Nekvietė. Dienos ėjo, sveikata prastėjo. Gal nerimas, gal stresas ir baimė paveikė širdį, kad ji užgeso. Mirė paveiktas širdies ligos, po, atrodė, įprastinio kosulio priepuolio.

„Tą rykmeti nei kokia žolė, a nei pypki nemačyja i negelbėja... Užgesa! Smertis atvadava nu visų kosulių... Teip, kaip lovoje užgesa, teip nesistriošydami kūnelia kindoti i paskutiniaisiais žemiškais pūsčios užvedimais vargyti, po mamutes paliepimu, palikom gulėti. Žibinom žvakike, rėkėm i čia pat iki balso prastojimo šnekėjom „Tėve mūsu“. Nu galvos nutraukusi sava skepeta Mamuti, plačiuoju kraštu apgaubdama smakrą, apjuosi lavonui galvą, surišdama štyva mazga ant pat viršugalvės. Mes, mergeles, nesusilaikiusias nu tokia reginia, biški sukikenom, ali mamuti tumžyg visus susarmatindama vėlei sugrąžina pri maldos i susodinusi pri knygų, pati paduodama gaidą, iš šiepas ištrauki tokią papilkėjusią maršką i tiesei uždengi tėvelia lavoną, teip pakavodama nu mūsų visų akių varstymų. Tris giesmikes pagiedojom visi, o jau po mamutes paskaityma iš knygelių maldą pri lavono jijie pati Mertynuką su Miku išgriūda per duris ieškoti plačios lentos lavono numazgojimui. Broliai išsinuošina, o mamuti, su Viešpaties gyriumi ant lūpų, pravėrusi didįjį kufertą, riūšiava lavonui rykus. Pri mūsų akių išsiėmi žemuogini muila i pasisukdama į mūsu puse pakajingai pasaki: „Mergeles, po lavona numazgojima šita kaladike įdėkem į pečiu, nės teip reikia“ . Išėmusi apatinius marškinius i apatines ilgas kelnes, jijie nejučia tai išskleisdava, tai vėl dviem linkiais per ranką perlenkusi glaudi sau pri žanda. Šitieji apatiniai buva josios pačios išausti i josios pačios padirbti, naujut naujutėliai, kaip auksas. Mes, visas trys, sėdėjom kaip apuokeliai ant suola po pat palange i narstėm akimis mamutes pasisukimus beigi pasilenkimus, o jijie pati, tebelaikydama apatinius drabužius, juos vėl glaudi i glaudi tai pri lūpų, tai vėl brauki sau per žandą. Nesusitūrėjusi pasiteiravau, kudie jijie teip daugėl šitas apatines kelnes pri burnos dedanti. „Mergeles, juk Danguje nieks su kostymais beigi bateliais neduod po debesis braidžioti. Tę reikią nukeliauti teip pat po tam tinkamu prisiriedymu.“

Pasidalinkite su drauge ar draugu

Daugiau naujienų

Savivaldybės ima, ką gauna arba negauna nieko

Nuo 2004 metų Lietuva gauna nuolatines išmokas socialiniams bei ekonominiams skirtumams tarp regionų ir jų viduje mažinti bei tvariai ir tolygiai plėtrai visoje šalyje skatinti. Praėjus dviem dešimtmečiams nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, investicijos viršijo 16 mlrd. eurų, šalies bendrasis vidaus produkta

Paskatos dirbti legaliai padeda skolininkams grįžti į darbo rinką

Statistika rodo, jog metus veikiantys skolų išskaitų pakeitimai ir pusę metų veikianti „skolų atostogų" programa duoda teigiamų rezultatų. Per pusę metų „skolų atostogomis" pasinaudoję į darbo rinką grįžo 265 žmonės. Bendras skolininkų skaičius per metus sumažėjo beveik 13 tūkst. Šį rezultatą, tarp kitų priežasčių, lėmė ir

Kartų ąžuolas: tavo vardas – miesto ateityje

Įsivaizduok vietą, kur susitinka kartos. Kur tavo vardas – ne tik įrašas skaitmeniniame pasaulyje, bet fizinė, išliekanti žymė miesto erdvėje. Tauragėje startuoja unikalus projektas – „Kartų ąžuolas“, kuris kviečia kiekvieną prisidėti prie naujos erdvės kūrimo ir tuo pačiu – palikti savo vardą miesto isto

Skelbiama apie melagingą informaciją internete – ragina gyventojus išlikti budriems

UAB „Tauragės autobusų parkas“ informuoja visuomenę, kad socialiniuose tinkluose platinamas įrašas, kuriame pateikta melaginga informacija, susijusi su įmonės teikiamomis keleivių pervežimo paslaugomis. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami būti atsargūs – prašome nespausti jokių įtartinų nuorodų, nekomentuoti ir n

Moterys vadovauja tik trečdaliui verslų: kas stabdo jas nuo nuosavo verslo ir ką dėl to daryti?

Lietuvoje moterų yra daugiau nei vyrų, tačiau vos trečdaliui verslų vadovauja moterys, o startuolius jos kuria dar rečiau – Inovacijų agentūros duomenimis, moterys vadovauja vos 14 proc. Lietuvoje veikiančių startuolių. Skirtumus lemia ne vien motyvacija ar įgūdžiai – dažnai jie kyla iš gilesnių, aplinkos nulemtų veiksnių. Kaip &

Eismo ribojimai „Rally Tauragė 2025“ metu

Jau šį savaitgalį Tauragė taps ralio centru! Čia vyks Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato (LARSČ) ir Lietuvos Extreme ralio čempionato (LXRČ) trečiasis etapas „Rally Tauragė 2025“.    Dėl vyksiančio ralio liepos 5 d. bus uždaryta: 7.00–22.00 val. Vytauto g. atkarpa nuo „Tauragė Hotel“ iki

„Nuostabūs dalykai nutinka, kai nustoji bijoti“

Tuo įsitikinusi iš Upynos kilusi  ryškaus sopraninio balso savininkė Sandra Lebrikaitė, kurios kelias į didžiausias pasaulio scenas prasidėjo nuo giedojimo gimtojo miestelio bažnyčioje ir nuvedė iki „Dainų dainelės“, o nuo jos – iki operos scenų Europoje, Amerikoje, Azijoje ir netgi Afrikoje. Tokia – kupin

Tauragėje organizuotas jautrus renginys „Mano akims reikia Tavo akių“, minint Vaikų globos savaitę

Birželio 30 d. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kiemelyje įvyko jautrus ir prasmingas renginys – fotografijų parodos „Mano akims reikia tavo akių“ atidarymas ir diskusija apie vaikų globą. Šis vakaras tapo emocingu susitikimu, kuriame atskleistos vaikų ir jų globėjų istorijos, išgyv

Aplinkosaugininkai pradeda akciją „Poilsiauk atsakingai“: ką reikia žinoti?

Nuo liepos 1 d. pradedama aplinkosaugos akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki pat vasaros pabaigos, rugpjūčio 31 d. Gyventojams primenama, kad ilsėdamiesi gamtoje saugotų vandens telkinius, pakrantes, miškus ir atsakingai elgtųsi saugomose teritorijose.    Mėgaujantis poilsiu ir pramogomis gamtoje, svarbu būti

Tauragės apskrities policijos suvestinė: smurtas, sukčiavimo atvejai ir narkotinės medžiagos

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja apie pastarąją parą užregistruotus svarbiausius įvykius. Sveikatos sutrikdymasBirželio 30 d. apie 22.30 val. Tauragės r., Dauglaukio k., kieme, kilus konfliktui, neblaivus (3,20 prom.) vyras, gimęs 1965 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,73 prom.) moteriai, gimusiai 1990 m. Įt

Liepos mėnesį bus vykdomos prevencinės eismo dalyvių kontrolės priemonės

Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, liepos mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones. Liepos 3-5 d. ir liepos 20-22 d. vyks elektrinių mikrojudrumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė. Liepos 7-10 d

Tauragės rajono maudyklų vandens kokybė – tinkama maudynėms

Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad  birželio 19 d. atlikus maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog visuose tirtuose rajono vandens telkiniuose vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus – maudytis galima. Tyrimai buvo atlikti šiose vietose: Jūros upės maudykla Balskų tvenkinys Keramikos