Daugiau nei 10 metų fotografuojanti tauragiškė Paulina Dubė rimčiau šio darbo ėmėsi baigusi mokyklą – tada, pasak jos, atsirado ir laiko, ir noro užsidirbti. Visą savo laiką darbui skirianti moteris sako nežinanti, kaip daugiau save įvardinti nei fotografe. Ji pasakoja, kad pomėgiui tapus darbu laisvalaikio ji nelabai ir turi – didžiąją dalį laiko skiria fotosesijoms ir nuotraukų redagavimui.
– Kaip pradėjai fotografuoti?
– Fotografuoti pradėjau šeštoje ar septintoje klasėje. Draugė prikalbino eiti į fotografijos būrelį tuo metu Tauragės moksleivių kūrybos centre (dabar Tauragės meno mokykla – red. past.) pas Romualdą Vaitkų. Tada nelabai norėjau, menai nedomino, nes buvau labiau tiksliukė, lankiau šachmatų būrelį. Visgi nuėjau. Taip nutiko, kad po metų mano draugė jau būrelio jau nebelankė, o aš pasilikau. Esu labai dėkinga mokytojui, manau, kaip ir dauguma tauragiškių, kurie lankė būrelį pas R. Vaitkų. Jis buvo tarsi vedlys, parodęs kelią į fotografiją. Tikrai nemažai žinių pasisėmiau. Būdavau vienintelė, kiekvieną savaitę atsinešdavusi atliktas užduotis, padariusi kokią fotosesiją ar pan. Ir, manau, dėl to man pasisekė labiau patobulėti – vadovas juos pakomentuodavo, įvertindavo, pasakydavo, kas blogai, kas gerai. Taip kiekvieną savaitę atlikdama užduotis ir augau. Buvo labai smagus laikas…
– Ką veikei baigusi mokyklą?
– Kai baigiau mokyklą, galvojau, ką veikti, nes fotografija buvo tik pomėgis, padėdavęs užsidirbti šiek tiek papildomų pinigų. Tėvai sakydavo, kad iš to neuždirbsiu ir reikėtų stoti kur nors, įgyti profesiją. Taip ir padariau – įstojau į Kauno technikos universitetą, multimedijos technologijų specialybę, ir galvojau, kad tai bus nors šiek tiek susiję su menu. Bet pirmaisiais metais mokėmės programavimo ir kitų dalykų. Buvo gana sunku. O dar aukštoji matematika… Labai greitai pajutau, kad tai ne man, ir po kokių keturių mėnesių mečiau mokslus. Tėvams nieko nesakiau.
Mokslus mečiau prieš Kalėdas, bet pagalvojau, kad vis tiek pasiliksiu Kaune, o kitais metais stosiu į fotografiją, o tą laiką iki rugsėjo bandžiau praleisti prasmingai. Ėjau į mokamus maketavimo kursus ir per Užimtumo tarnybą Kaune įstojau į pusę metų trukusius kursus. Kadangi jau turėjau pagrindus, patekau į stipresnių fotografų grupę. Nors buvau jauniausia, rasdavau bendrą kalbą su visais, dar lig šiol su kai kuriais žmonėmis bendrauju. Rugsėjį įstojau į Kauno kolegiją mokytis fotografijos. Iš tiesų nelabai domėjausi, kur stoju, žinojau tik tiek, kad fotografiją. Studijuoti Vilniuje nenorėjau, man jis per didelis, per daug šurmulio, nes aš ramus žmogus.
– Kada įsigijai savo pirmąjį fotoaparatą?
– Kai pradėjau eiti į būrelį, tėvai pamatė, kad man tai įdomu. Mano tėtis turėjo skaitmeninį, jau didesnį fotoaparatą. Labai juokiausi iš jo, nes jis man toks senovinis atrodė. Mano draugės turėjo mažas „muilines“ ir aš galvodavau: „Su kuo mano tėtis čia fotografuoja, kiek čia tų megapikselių“. Tai ir mano pirmasis fotoaparatas, nepamenu kiek tiksliai megapikselių, bet buvo „muilinė“. Aš šiek tiek ja pafotografuodavau gėlytes, šuniukus. Kai būrelyje pamačiau, kokius kiti fotoaparatus atsineša, supratau, kad tėčio fotoaparatas, kuris man atrodė senovinis, yra geras dalykas. Pradėjau juo fotografuoti. Po kelerių metų įsigijau veidrodinį fotoaparatą, su kuriuo gana ilgai ir dirbau. Tik prieš 4–5 metus nusipirkau dabartinį savo fotoaparatą.
– Kaip atrodo fotografo diena?
– Mano režimas toks: keltis 6 val. ryto, pavedžioti šunį, papusryčiauti, tuomet einu tvarkyti nuotraukų iki pat pietų pertraukos. Vėl pavalgau, išvedu šunį ir vėl sėdu prie kompiuterio iki kokios 21 val. ir vėl vakare išeinu, pavedžioju šunį. Ir taip kasdien.
– Ką dažniausiai fotografuoti?
– Nefotografuoju jokių gimtadienių, renginių, krikštynų, nes tiesiog nespėju. Tauragėje, kaip suprantu, yra fotografų trūkumas. Fotografuoju dažniausiai savo fotostudijoje arba gamtoje – asmenines, poros, šeimos fotosesijas bei vestuves. Šiemet vestuvių sezonas jau užpildytas. Ateityje planuoju vestuvių nefotografuoti, nes vieną asmeninę fotosesiją sutvarkyti trunku maždaug dvi dienas, o vestuvių – dvi savaites, įskaitant ir savaitgalius. Daugiausiai per sezoną esu fotografavusi 16 vestuvių. Taigi pusę metų manęs kaip ir nėra. Nei su draugais pabūti, nei pas mamą nuvažiuoti tada nebeturiu laiko.
– Kiek kadrų padarai per vieną fotosesiją, o kiek atiduodi klientams?
– Dažniausiai padarau apie 1000 nuotraukų asmeninėse fotosesijose, o iš jų atiduodu apie 20 redaguotų nuotraukų. Vestuvėse trumpiausiai fotografuoju 5 valandas, ilgiausiai esu dirbusi 13 valandų. Atiduotu mažiausiai 150 nuotraukų, daugiausiai esu atidavusi 600.
– Kaip greitai pavyksta padaryti tobulą kadrą?
– Aš nesikoncentruoju į tą tobulą kadrą. Fotografuoju taip, kaip jaučiu, mėgstu padaryti daugiau kadrų. O tą tobulą kadrą pamatau jau kompiuterio ekrane. Kai matai didelį vaizdą, matai, kur yra fokusas, kompozicija. Fotografuodama dar nejaučiu, kad tai bus tobulas kadras, tiesiog darau ir žiūriu, kas išeis.
– Artėja vestuvių sezonas. Gal turi patarimų, kaip išsirinkti fotografą vestuvėms? Kaip apskritai pasiruošti joms?
– Visų pirma, jeigu jau žinote,kokio fotografo norėtumėte, reikėtų susitarti jau prieš metus. Aš pati turiu jau kitiems metams užsirašiusių porų. Su klientais visada aptariame fotosesijos lokacijas. Dažniausiai renkamės dvi lokacijas. Lokacijas renkamės ir pagal jaunosios suknelę. Savo vestuvėms rinkausi pažįstamą fotografę, nes žinojau, kad prieš ją nesijausiu nepatogiai. Ir žinojau, kad ji dirba profesionaliai.
– Ar populiarios bandomosios vestuvių fotosesijos?
– Tai priklauso nuo kliento noro, nes šis dalykas kainuoja – tiek fotosesija, makiažas, šukuosena. Jeigu žmonės prašo pabandyti, nes mano, kad nemoka pozuoti, nežino, ar patiks, porą kartų esu dariusi tokias fotosesijas. Su keliomis poromis esame tiesiog pasitikrinę tam tikras lokacijas, į kurias planavome važiuoti fotografuoti vestuvių dieną. Yra pasitaikę, kad pamatėme, kad aplinka visiškai nedera su jaunųjų apranga ir tenka tokias vietas atmesti.
– Gal pameni kokių kuriozų per vestuves?
– Kam tinka pagal stilistiką, važiuojame fotografuotis į Tauragės aeroklubą, pakilimo taką. Pamenu, buvo apie 30 laipsnių karščio, takas buvo gerokai patirpęs, o mes nepastebėjome. Vienintelis geras dalykas, kad nuotaka buvo ne su ilga suknele, o su kostiumėliu, bet jos balti bateliai įklimpo į tako smalą, buvo gerokai apgadinti. Pasimokiau – jei karšta, ten geriau nevažiuoti.
Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, liepos mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones. Liepos 3-5 d. ir liepos 20-22 d. vyks elektrinių mikrojudrumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė. Liepos 7-10 d
Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad birželio 19 d. atlikus maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog visuose tirtuose rajono vandens telkiniuose vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus – maudytis galima. Tyrimai buvo atlikti šiose vietose: Jūros upės maudykla Balskų tvenkinys Keramikos
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 18-metis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo atimti gyvybę mažametei mergaitei bei fizinio smurto prieš kitą nepilnametę. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Taur
Policija tiria du svetimo turto pagrobimo atvejus, įvykusius Šilalės ir Šilutės rajonuose. Šilalės rajone, Vingininkų kaime, laikotarpiu nuo birželio 28 d. 15.00 val. iki birželio 29 d. 10.00 val., iš 1951 m. gimusiai moteriai priklausančio neužrakinto ūkinio pastato buvo pavogti grūdai. Dėl šio įvykio pradėtas i
Per du dešimtmečius Lietuva tapo šimtaprocentine europietiška šalimi, tačiau vos už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės, kurioje sukoncentruotas valstybės valdymas, mokslas ir verslas su gerai apmokamomis darbo vietomis, europietiškos kultūros šalis vis labiau panašėja į skurdžią pensinin
Siekiant stiprinti keliuose dirbančių specialistų ir visų eismo dalyvių saugumą, AB „Kelių priežiūra“ įsigijo 20 naujų mobilių smūgio slopintuvų. Šiuo metu vykdomas dar 11 tokių pat įrenginių įsigijimo procesas. Bendra numatoma investicija į įvairias darbuotojų saugumo priemones – daugiau nei 1 milijonas eurų. Bend
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, Lietuvoje bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Asmenims nebereikės vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius – prašymus dėl valstybinės žemės nuo
Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams. Sistema bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje
Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais įteisintas naujas GPM tarifas, nustatytas atskiras apmokestinimas ūkininkams ir papildomas neapmokestinamąsias pajamas auginantiems vaikus, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinį apmokestinimą. Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas
Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą* ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės
Siekiant, kad žmonės su negalia galėtų sėkmingai naudotis šunų pagalbininkų pagalba, bus patobulintas prieinamumo reglamentavimas, įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis vie&sca