Vasario 16-oji – vienijanti ir didžiuotis Lietuva skatinanti diena
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną visa šalis, o kartu ir tauragiškiai, paminėjo kaip laisvės, nepriklausomybės, demokratinės šalies dieną. Ši tautai svarbi diena minėta Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, kur Šv. Mišios aukotos už Lietuvą ir Lietuvos žmones, Tauragės kultūros rūmuose surengtame iškilmingame koncerte dalyvavo Kultūros centro kolektyvai ir atlikėjai, kai kurios bendruomenės leidosi į pėsčiųjų žygius, vieni kitus džiugino dainomis, šypsenomis.
Tauragės kultūros rūmuose koncertavo ir Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro kanklininkų ansamblis. „Didžiuojamės jaunaisiais atlikėjais. Jūs mūsų ateitis, tradicijų nešėjai. Ačiū vadovei Jolantai Kažukauskienei už motinišką rūpestį, meilę ir atsidavimą folklorui ir „Saulėkalnio“ nariams“, – skelbiama centro feisbuko paskyroje.
Šventinis koncertas surengtas Tauragės kultūros rūmuose.
„Esame tokios skirtingos, tačiau visas tris vienija aktyvumas, šiaurietiškasis ėjimas, meilė gamtai ir – visų svarbiausia – meilė Lietuvai. Norime būti laimingi? Visuomet ieškokime to, kas mus jungia“, – džiugesio neslėpė Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė, įkalbėjusi aktyviai laisvalaikį leisti tauragiškę garsaus operos solisto Liudo Mikalausko mamą Virginiją Mikalauskienę ir Norkaičių bendruomenės pirmininkę Birutę Globienę.
Į Žygaičius Lietuvos valstybės atkūrimo dienos paminėti susirinko Kęsčių, Sartininkų, Visbarų, Žygaičių bendruomenių nariai, pakėlę vėliavą, sugiedoję himną, stebėjo inscenizaciją „Atgimsta ranka parašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas“ pagal 1918 m. vasario 16 d. istorinius įvykius, klausėsi koncerto, skanavo Žygaičių medžiotojų klubo virtos sriubos.
Taurų bendruomenė Vasario 16-ąją paminėjo pėsčiųjų žygiu iki Konvencijos paminklo, kur susitiko su lauksargiškiais.
Pagramančio kultūros namuose šventės išvakarėse surengtas iškilmingas paminėjimas-koncertas, kuriame dalyvavo Vaitimėnų, Mažonų, Pagramančio mėgėjų meno kolektyvai, Pagramančio vaikų dienos centro vaikai.
Šakviečio apylinkės bendruomenė Vasario 16-ąją paminėjo šventiniame renginyje.
Vasario 16-ąją Senamiesčio bendruomenė tradiciškai sutiko Senamiesčio skvere, kur iškėlė trispalvę vėliavą, sugiedojo Tautišką giesmę, o šventinį susitikimą vainikavo 6 km žygiu aplink Senamiesčio seniūnaitijos teritoriją.
Valstybinės šventės nebeįsivaizduojamos be šaulių.
Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti Skaudvilėje surengta šeimų šventė „Kurianti šeima – Lietuvai!“
Šeštadienį Kęsčiuose su trenksmu nuaidėjusi Antaninių šventė „Pieno kelias: nuo šienapjūtės iki sūrio“ sulaukė nemažo aplinkinių kaimų gyventojų susidomėjimo. Netrūko smalsavusių susipažinti su šios šventės, dar kitaip vadinamos – šienpjovių švente, tradicijomis. Tą dieną pagerbti varduvininkai, jubiliatai, bendruomenės naujagimių tėveliai bei naujakuriai.
Reginą Bliūdžiuvienę galima pristatyti įvairiai: poetė, tautosakininkė, pedagogė, aktyvi Žygaičių miestelio bendruomenės narė. Regina apie savo darbus girtis nėra linkusi, tik žaviais eilėraštukais retsykiais pasidalija savo feisbuke.
Tradicinę Muziejų naktį savo profesinę dieną minėję muziejininkai tauragiškius ir rajono svečius visą dieną kvietė nemokamai lankytis ne tik Tauragės pilyje, bet ir Tremties ir rezistencijos muziejuje, Skaudvilės padaliniuose. Pasiūlyta ir nemažai edukacijų vaikams ir suaugusiesiems.
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ pristatyta vieno žymiausių Tauragės krašto tautodailininkų Zenono Radvilo 80-mečio autorinė paroda ir filmas. Šiandien jis švenčia garbingą jubiliejų.
Gegužės 11-ąją Tauragės meno mokyklos (TMM) Pilies teatras pakvietė į spektaklio, pastatyto Krystal Sutherland romano „Mūsų širdžių chemija“ motyvais, premjerą. Pilnutėlėje Pilies salėje žiūrovai kiek ilgiau nei valandą stebėjo pasirodymą, kuris ne vieną privertė braukti ašarą – jaunųjų aktorių emocijos abejingų nepaliko. Toks ir buvo Pilies teatro tikslas.
Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, visi keliai veda į pažinimą. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir jo padaliniai – Tremties ir rezistencijos muziejus, įkurtas buvusioje NKVD būstinėje, tauragiškių vadinamas Šubertine, Skaudvilės krašto muziejus, Alfonso Čepausko dailės galerija, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras – tądien kviečia ne tik apsilankyti muziejuose nemokamai, bet ir dalyvauti gausybėje renginių.
Šiandien minime Šeimos dieną. Kiek mums visiems svarbi šeima? Ko gero, paprasčiausias meilės savo šeimai įrodymas – domėjimasis jos istorija. Sondrai Vaišvilaitei, pribloškiančios savo grožiu knygos „Šviesybių namai“ autorei, be galo svarbi kiekviena, net ir smulkiausia giminės istorijos detalė, kurias ji kartu su seserimi Danguole rinko po kruopelytę ne vienerius metus ir sudėliojo iš jų ištisą paprasto gyvenimo epą, įdomų ir vertingą ne tik artimiesiems. Susirinkusieji į Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ pristatymą vos tilpo B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skaitykloje – žinia apie šią ypatingą leidinį priviliojo ne tik autorės draugus, artimuosius, bet ir kraštotyra, istorija, etnografija besidominčius žmones.
Daugiau nei 10 metų fotografuojanti tauragiškė Paulina Dubė rimčiau šio darbo ėmėsi baigusi mokyklą – tada, pasak jos, atsirado ir laiko, ir noro užsidirbti. Visą savo laiką darbui skirianti moteris sako nežinanti, kaip daugiau save įvardinti nei fotografe. Ji pasakoja, kad pomėgiui tapus darbu laisvalaikio ji nelabai ir turi – didžiąją dalį laiko skiria fotosesijoms ir nuotraukų redagavimui.
Tauragės „Versmės“ gimnazijos trečiokė Viktorija Rezgytė Lietuvos moksleivių liaudies dailės parodos-konkurso „Sidabro vainikėlis IX“ regioniniame ture už savo siuvinėtus darbelius jau trečią kartą laimi prizinę vietą. Mergina turi daug įvairių pomėgių – nuo siuvinėjimo adinukės stiliumi, piešimo, grojimo gitara iki pasivaikščiojimų gamtoje, knygų skaitymo bei domėjimosi istorija.
Praėjusiais metais mokyklą baigusi tauragiškė Simona Bendikaitė nusprendė ieškoti savo gyvenimo kelio. Apie tolesnes studijas svarsčiusi mergina nebuvo iki galo apsisprendusi, ką būtent toliau studijuoti, tačiau pradėjusi savanoriauti Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ji suprato, kad norėtų pasinerti į kultūros pasaulį.
Didžioji savaitė prieš Velykas, ko gero, ne vienam asocijuojasi su vaško kvapu – gi juo dažnas margina kiaušinius. Tada ir vaikystės prisiminimai užplūsta – kaip varžytasi dėl gražesnio ir ryškesnio margučio, kaip laukta antrosios Velykų dienos, kad galėtum bėgti pas kūmą pinigėlio. Nuo darbų sustirusios Pagramančio socialiniuose globos namuose įsikūrusių senolių rankos kiaušinių marginimo edukacijos metu bando prisiminti ir atkartoti margučio raštus – vieni rezultatu labai patenkinti, kiti lyg ant savęs pyksta ir sako, kad anksčiau ir brūkšneliai būdavo tiesesni, ir ranka labiau klausydavo. Bet džiaugsmo pamačius spalvą įgavusį margutį netrūksta, o ir stalo kaimynui pasigirti smagu. Stebi smagų senolių šurmulį ir tiki – artėja graži ir prasminga šventė.
„Kultūros muitinė“, jau tradicija tapęs renginių ciklas, šiemet prasidėjo neįprastai – austrių degustacija Pilies menėse, o po kelių dienų į kitą renginį irgi kulinarine tema pakvietė Skaudvilės krašto muziejus.
Balandžio 6-ąją, 17 val., Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Pilies menėse bus atidaryta ypatinga paroda. Tai kolektyvinė paroda, o jos eksponatai – moterų, lankančių Tauragės suaugusiųjų dailės studiją „MMM“ (Moterys mokosi meno, meno mokyklos moterys), darbai. Parodos pavadinimas visaapimantis ir daugiaprasmis – „Interpretacijos“.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai dauguma bendruomenių bei kultūros namų kvietė atvykti į renginius bei susibūrimus ir pasidžiaugti mūsų tautos laisve. Dauguma jų prasidėjo maldomis ne vien tik už mūsų laisvę – nepamirštas ir Ukrainoje vykstantis karas.
Pirmoji pavasario diena šįmet prasideda Užgavėnėmis, simbolizuojančiomis žiemos palydėtuves ir pavasario sutiktuves. Nors pasaulį šiandien yra apėmęs nerimas dėl karo Ukrainoje, ir, atrodytų, linksmybėms vietos nebeliko, vis dėlto šios linksmos šventės atsisakė ne visi, o ją organizavusieji įsitikinę, kad tradicijos padeda susitelkti.
Praėjo 104 metai, kai tautos šviesuoliai pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Mūsų tėvai ir seneliai gali pasidalinti prisiminimais, kaip šią šventę švęsdavo praeityje. „Šaltinio“ progimnazijoje, kai klases retina vis įsisukdama COVID epidemija, mokytojai pasiūlė 5–8 klasių mokiniams pasidalinti mintimis, kaip mokinių šeimose švenčiama Vasario 16-oji, ką jaunajai kartai reiškia žodžiai Tėvynė, Laisvė... Pabiro tiek gražių, nuoširdžių žodžių, kuriuos jau šią savaitę mokyklos fojė mokiniai skaito per pertraukas televizijos ekrane. Kitame mokyklos koridoriuje – Vėjų pievoje – paroda „Lietuva pro mano langą“. Penktadienį, paskutinę savaitės dieną, bus suvedami rezultatai, kaip šiai šventei paminėti 1–8 klasių mokiniai papuošė savo kuprines. „Švenčiame ir švęsime visi: 1–8 klasių mokiniai, mokyklos administracija, klasių ir būrelių vadovai, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos...“, – sako mokyklos bendruomenė ir dalijasi mokinių istorijomis, kaip šeimos švenčia Vasario 16-ąją.
Artėjant svarbiausioms valstybinėms šventėms progą tautiškumą perteikti piešiniuose turėjo ir jaunieji Lietuvos menininkai. Iš 423 konkursui „Ateities miestai“ siųstų piešinių atrinkta 20 favoritų, kurių skaitmeninį katalogą kovo 1–15 dienomis ketinama pristatyti Lietuvos Respublikos Seime Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtoje parodoje. Sėkmės sulaukusio ir į 20-uką patekusio piešinio autorė tauragiškė abiturientė Beatričė Arštikytė pasakoja, kad laisvė jai svarbi ne tik kaip Lietuvos pilietei, bet ir kaip meno kūrėjai.
Tauragėje gimė daug pasaulinio garso žmonių – Jozefas Šereševskis, Davidas Kacelenbogenas, Robertas Lemanas, Taurogeno žeme vaikščiojo net keturi Rusijos carai, legendinis karo strategas Karlas Klauzevicas, pasaulinio garso kompozitoriai Aleksandras Borodinas, Hektoras Berliozas, Robertas Šumanas, rašytojas ir politikas Aleksandras Gercenas, „Kruvinojo sekmadienio“ herojus popas Gaponas, Aleksandro Puškino žudikas Žoržas Dantesas… Šiuos ir dar daugybę mažai kam žinomų ar netgi visai negirdėtų Tauragės istorijos faktų atkapstęs kraštietis Alvidas Jancevičius sudėjo juos į knygą-straipsnių rinkinį „Užmirštasis Tauroggenas“, kurią jau netrukus pristatys Tauragės krašto muziejuje „Santaka“. O belaukiant susitikimo – pokalbis su jos autoriumi.
Žymusis tautosakininkas Leonardas Sauka rašė: „Nedaug tėra žmonių, kurie lygiai gerai galėtų nagrinėti liaudies buitį, papročius, apeigas, tikėjimus, muzikinę ir poetinę liaudies kūrybą“. Šie žodžiai skirti tautosakininkui, etnografui ir folkloristui Zenonui Slaviūnui (iki 1939 m. – Slavinskui), prieš 105 metus, 1907 m. sausio 14 dieną, gimusiam Skaudvilėje, vargonininko šeimoje. Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šios sukakties proga paskelbė savo surinktą medžiagą apie šį garsų kraštietį.
Priešpaskutinę praėjusių metų dieną mūsų krašto šviesuolei, Tauragės rajono garbės pilietei Almai Mizgirienei (Valaitytei) būtų sukakę 90 metų. Buvusiai kolegei atminti bei Archyvų metams pažymėti B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka pakvietė susipažinti su ekspozicija, kurios tikslas – atkreipti bendruomenės dėmesį į Tauragės krašto šviesuolės paveldo tyrinėjimo darbus, žymių kraštiečių atminimo išsaugojimą ir skleisti informaciją apie bibliotekoje saugomą jos sukauptą kraštotyrinį archyvą.
Sausio 11-ąją Tauragės meno mokykloje (TMM) vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ rajoninis etapas. Kaip teigia konkurso organizatoriai, konkurse skambėjo daug gražių dainų ir muzikos garsų, kuriuos lydėjo konkurso dalyvių, jų mokytojų, tėvelių, žiūrovų ir vertinimo komisijos palaikymas ir jaudulys.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ projektas „Kultūros muitinė“ jau trečius metus kvietė Tauragės pilies menėse įgyti naujų kultūrinių patirčių. Pilyje prasidėję kultūriniai mainai keliauja tolyn – nes muziejininkai mėgsta neapsiriboti tradiciniais sprendimais, eksperimentuoti. Taigi finalinis „Kultūros muitinės“ renginys – pleneras „Fotografika“ persikėlė į neįprastą erdvę – buvusią Skaičiavimo mašinų elementų gamyklą, įprastai tauragiškių vadinamą „Skaičiukais“. „Skaičiukai“ tapo istorija, bet moterys ir menas čia sugrįžo vienam vakarui.
Pasislėpti nuo rudens žvarbos dar neseniai kvietė Raudonės pilies salė, kurioje vos prieš kelias dienas dar buvo eksponuojama kiek daugiau nei keturiasdešimt tauragiškės Meidės Šlamaitės piešinių, vaizduojančių demonus, vaiduoklius ar kitas mistines būtybes.
Praėjusį penktadienį Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka paminėjo ypatingą datą – Tauragės valstybinio centralinio knygyno skyriaus (dabartinė biblioteka) 90-ųjų įsteigimo metinių šventę. Ta proga viešojoje bibliotekoje rinkosi garbingi svečiai, perskaityta laudacija pirmajai bibliotekos vadovei Larisai Kopaitei ir bibliotekos darbuotojams. O bibliotekos gyvenimas mūsų mieste prasidėjo 1931 m. Ir pirmosios patalpos nebuvo net panašios į įstaigą – tada įsikurta mažame kambarėlyje Vytauto gatvėje. Miestiečiams buvo siūloma pasirinkti vieną iš dešimties knygų. Pirmoji bibliotekos vadovė nustebtų išvydusi, kokia biblioteka dabar.
Melburne (Australija) gyvenantis 26-erių tauragiškis Benas Norvilas sako, kad svetur jį išviliojo galimybė studijuoti, tačiau nors šiuo metu ir gyvena labiausiai nuo Lietuvos nutolusiame žemyne, jis nepamiršta gimtųjų namų ir seka čia vykstančius pokyčius. Australijoje įgijęs kineziterapeuto išsilavinimą tauragiškis yra projekto „Globali Tauragė“ ambasadorius. „Tauragės žinioms“ jis pasakojo, kad užsienyje gyvenančių Tauragės ambasadorių tikslas – garsinti šio miesto vardą visame pasaulyje.
