Prisimenant tautosakininką Zenoną Slaviūną
Įkelta:
2022-01-30
Nuotrauka
slaviunas
Aprašymas

Zenonas Slaviūnas. Skaudvilės muziejaus archyvo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
slaviunas
Aprašymas

Slavinskų šeima. Iš kairės: Zenonas Slavinskas (Slaviūnas), mama Ona Slavinskienė, tėvas Jonas Slavinskas. Viduryje sėdi Jono Slavinsko sesuo Apolonija. Skaudvilės muziejaus archyvo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
slaviunas
Aprašymas

Z. Slaviūno knygos. B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvų nuotraukos

 

,
Nuotrauka
slaviunas
Aprašymas

 Z. Slaviūno straipsnis iš prof. Stasio Skrodenio bibliotekai dovanoto rankraščių archyvo

 

,
Nuotrauka
slaviunas
Aprašymas

 Z. Slaviūno rankraščio kopija iš prof. Stasio Skrodenio bibliotekai dovanoto rankraščių archyvo

Žymusis tautosakininkas Leonardas Sauka rašė: „Nedaug tėra žmonių, kurie lygiai gerai galėtų nagrinėti liaudies buitį, papročius, apeigas, tikėjimus, muzikinę ir poetinę liaudies kūrybą“. Šie žodžiai skirti tautosakininkui, etnografui ir folkloristui Zenonui Slaviūnui (iki 1939 m. – Slavinskui), prieš 105 metus, 1907 m. sausio 14 dieną, gimusiam Skaudvilėje, vargonininko šeimoje. Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šios sukakties proga paskelbė savo surinktą medžiagą apie šį garsų kraštietį. 

Lituanistika ir muzika – greta 

Z. Slaviūnas mokėsi Tauragėje, Kražiuose, studijavo lituanistiką Kauno ir Vilniaus universitetuose. Privačiai mokėsi pas kompozitorius Juozą Gruodį, Aleksandrą Kačanauską. 1930–1932 m. Z. Slaviūnas dirigavo Vytauto Didžiojo universiteto studentų chorui ir simfoniniam orkestrui. 

1934–1935 m. Z. Slaviūnas buvo Komisijos tautos melodijoms rinkti ir tvarkyti narys ir reikalų vedėjas, fonografuotojas, 1935–1939 m. dirbo Lietuvių tautosakos archyvo melodijų tvarkytoju, 1939–1940 m. – Lituanistikos instituto tautosakos archyvo sekretoriumi. Nuo 1941 m. jis tapo Etnografijos instituto Tautosakos skyriaus fonogramų kabineto vedėju, o 1945–1947 m. vadovavo Istorijos instituto Tautosakos sekcijai.

Nuo 1945 m. Z. Slaviūnas dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. 1958 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją, o nuo 1960 m. ėjo Lietuvių ir užsienio literatūros katedros profesoriaus pareigas. 

Žymus lietuvių folkloristas 1935–1939 m. surinko ir į fonografo plokšteles įrašė ypač vertingą garso įrašų kolekciją – apie 6000 tautosakos kūrinių. 

Nuotrauka
slaviunas

Didžiausias darbas

Pasak Z. Slaviūno sutartinėse atsispindi liaudies gyvenimas, paprastų žmonių siekimai ir idealai.

Profesoriaus Stasio Skrodenio nuomone, Z. Slaviūnas yra pirmasis unikalių daugiabalsių lietuvių liaudies dainų – sutartinių tyrėjas, išleidęs tris jų tomus, išanalizavęs dainavimo būdus, genezę.

Kita Z. Slaviūno sritis buvo liaudies muzikos instrumentų tyrimai. Jis pirmasis parašė monografiją apie kankles, jų struktūrą, kankliavimo būdus, kanklininkus. Kraštietis žinomas ir kaip papročių tyrėjas, rašė apie K. Donelaitį, M. Mažvydą.

Dirbdamas Pedagoginiame universitete prof. Z. Slaviūnas 1970 m. iškovojo, kad būtų įvesta lituanistams tautosakos praktika, kuri išsilaikė iki 2005 m.

Z. Slaviūnas parašė daug mokslinių straipsnių apie lietuvių liaudies dainų klasifikaciją, stilius ir regioninį savitumą, išleido etnografinę studiją „Lietuvos kanklės“ (1937), sudarė „Lietuvių etnografinės muzikos bibliografiją“. Didžiausias jo darbas – trijų tomų leidinys „Sutartinės“. Tai kapitalinis darbas, įamžinęs autoriaus vardą Lietuvos tautosakos istorijoje. Už sutartinių tyrimą ir publikavimą Z. Slaviūnui buvo paskirta LTSR valstybinė premija (1973).

Z. Slaviūnas buvo instituto Mokslo tarybos, Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumo narys. Už mokslinę ir visuomeninę veiklą bei gerą darbą jis buvo apdovanotas medaliu „Už darbo šaunumą“, „Garbės ženklo ordinu“.

Mirė kraštietis 1973 m. kovo 12 d. Vilniuje.

Siekdamas išsaugoti Skaudvilėje gimusio žymaus tautosakininko, etnografo profesoriaus Zenono Slaviūno (1907–1973) atminimą, kalbininkas, tautosakininkas ir vertėjas prof. Stasys Skrodenis (mokėsi Skaudvilėje) 2016 m. bibliotekai perdavė savo sukauptą medžiagą apie šį kraštietį. Aplanke – apie 60 vienetų straipsnių, rankraščių kopijų, kvietimų į Z. Slaviūnui skirtas jubiliejines konferencijas, paties S. Skrodenio atsiminimai. Buvęs profesoriaus aspirantas sudarė Z. Slaviūno rinktinius raštus.

Nuotrauka
slaviunas

Apie gimtąjį kraštą – su meile

Žurnalistas Bernardas Šaknys rašė, kad Z. Slaviūnas su meile prisimindavo gimtąją Skaudvilę, tėvus. Pasak jo, žmogaus būdą geriausiai perprasi sužinojęs jo požiūrį į savo tėvus. Neigiamai atsilieps – tokio venk, saugokis. Žmogus, nemylintis tėvų, neturi nieko švento, nieko jis ir nesukurs, nepaliks. Meilė tėvams išaukština žmogų...
Tokie žmonės kaip Z. Slaviūnas įeina į Tauragės krašto istoriją kaip šviesuoliai, rodantys kelią visiems, kuriems brangus tėviškės pažinimas.

Pagal B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos medžiagą parengė Birutė Slavinskienė

Nuotrauka
spaudos

 

Nuotrauka
Skaudvilės kultūros namų nuotrauka
Skaudvilės kultūros namų nuotrauka
Įkelta:
2023-06-02
Paskutinį pavasario penktadienį Skaudvilėje siautė tikra muzikos fiesta – vyko net du muzikos festivaliai, abu turinys senas tradicijas ir pamėgti ne tik skaudviliškių. Vasarą muzikos mėgėjai pasitiko su jaunųjų atlikėjų festivaliu „Jaunasis talentas‘23“. Tuo muzikos šventė Skaudvilėje nesibaigė – jau po kelių valandų prasidėjo kitas festivalis – ilgametes tradicijas turintis respublikinis „Alio, talentai!“.
Nuotrauka
frejus
Arūno Baltėno nuotrauka
Įkelta:
2023-05-31
Iš Tauragės kilusio skulptūros genijaus Edmundo Frėjaus (1949–2009), garsėjusio unikalia technika kurti iš įkaitintos geležies, kūrinių paroda, pavadinta „Metalo alchemija. Edmundo Frėjaus sugrįžimas“, birželio 3-ąją, 16 val., pristatoma Pilyje. Kadaise autorius mokėsi čia buvusioje I-ojoje vidurinėje mokykloje. Pats Edmundas apie savo paauglystę yra sakęs: „Būdamas 14 metų Tauragėje pradėjau dirbti Makso Preso kalvėje mokiniu „gizeliu“, nuo to laiko su kalvyste nesiskyriau“, dažnai pabrėždavo savo žemaitišką kilmę. Tad tam tikra, simboline, prasme E. Frėjaus „neskraidančios paukštės“ sugrįžta ten, kur išsiskleidė menininko sparnai. Viena čia ir liks – skulptūrą „Moteris su sparnais“ skulptoriaus dukros padovanojo Tauragei, 16.30 val. ji bus atidengta.
Nuotrauka
21orkestrai4
Tauragės kultūros centro feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-05-22
Gegužės 13 d. Pilies aikštėje aidėjo orkestrų atliekamos melodijos – vyko X Lietuvos karinių orkestrų šventė „Muzika viena kalba“. Tauragiškiai išvydo kariuomenės, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų bei Sausumos pajėgų orkestrus. Šventė dovanojo unikalų reginį ir priminė apie karinių orkestrų ištakas – ar žinojote, kad pirmasis nepriklausomos Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas įvyko 1919 metais būtent Tauragėje? 
Nuotrauka
metu bibliotekininke
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2023-05-07
Ką tik pasibaigusi 23-oji Nacionalinė bibliotekų savaitė buvo kupina renginių: bibliotekininkai keliavo, diskutavo, rungėsi protmūšiuose, rinko geriausias knygas, rengė susitikimus ir parodas. O paskutinis mėnesio penktadienis, kvalifikacijos diena, virto tikra švente – paskelbti Metų geriausieji, į svečius atvyko, ko gero, populiariausias ir protingiausias šuo Lietuvoje – Kuršis, kuris su savo šeimininke mokymus pavertė ne tik įdomiais, naudingais, bet ir žaismingais.
Nuotrauka
jurgines sartininkuose
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-28
Balandžio 23-iąją minimos Jurginės – lietuviška pavasario žalumos šventė. Senovės Lietuvoje Jurginės būdavo reikšminga diena žemdirbiams ir arkliaganiams. Sekmadienį Sartininkų kultūros namuose Jurginių proga skambėjo gražios tradicinės liaudies dainos. Tradicijos nesibaigė vien dainomis – žaisti žaidimai, spėliotos mįslės ir prisiminti Jurginių posakiai.  
Nuotrauka
genutes spektaklis
Genovaitės Urmonaitės feisbuko paskyros nuotrauka
Įkelta:
2023-04-21
Airijoje gyvenantiems lietuviams Atvelykio sekmadienį tauragiškiai parodė savo naujausią spektaklį, pastatytą pagal Vidmantės Jasukaitytės romaną „Golgotos vynuogės“. Tauragės liaudies teatro gastrolės Dubline buvo kupinos įspūdžių: širdingas kraštiečių sutikimas, džiaugsmas dalintis, nuotykiai ir begalė gerų emocijų. 
Nuotrauka
SLEMAS
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-15
Praėjusią savaitę į Pilies menes kviesti besidomintieji slemu. Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine stengiamasi kuo plačiau skleisti žinią apie slemo kūrybą, kuo ji tokia įdomi ir išskirtinė. Edukuoti apie šį žanrą pradėta miesto gimnazijose, o vėliau persikelta į Pilies menes, kur buvo pakviestas vienas garsesnių slemo poezijos kūrėjų – Marius Povilas Elijas Martynenko.
Nuotrauka
velykos
Autorės nuotraukos
Įkelta:
2023-04-08
Antradienio popietę Sartininkų kultūros namuose nerimo šurmulys. Prieš šv. Velykas į edukaciją susirinko įvairaus amžiaus kaimo gyventojai. Artėjant šventiniam savaitgaliui bendruomenės nariai galėjo pagražinti savo atsineštus kiaušinius tiek vašku, tiek dekupažo technika. Moterys dalijosi, kad įvairių marginimo raštų jos išmoko iš savo mamų, močiučių.
Nuotrauka
kovo 11
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-10
Kovo 11-oji, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šiemet ją minime ypatingai – ir su pasididžiavimu, kad Tauragė šiemet gali didžiuotis Lietuvos kultūros sostinės titulu, ir skausmu širdyje už dėl savo laisvę kasdien kraują liejančią Ukrainą. 
Nuotrauka
uzgaveniu kaukes
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-02-25
Nors dabar Užgavėnės – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė, jos tikroji prasmė buvo visai kitokia. Užgavėnių apeigos perteikia daug gilesnius dvasinius, religinius dalykus. Kažkada tai buvo bene esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė, skirta mitinio-kosmologinio šviesos pergalės prieš tamsą įvykio kasmetiniam apeiginiam pakartojimui. Užgavėnių kaukes kūrė ir tauragiškis tautodailininkas Antanas Bagdonas, palikęs gilų pėdsaką, ryškų autorinį stilių. Jos eksponuojamos Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ šalia kitų jo kūrinių. Apie šio menininko sukurtas kaukes ir jų reikšmę papasakojo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Kultūros-edukacijų skyriaus vedėja Renata Jančiauskienė.
Nuotrauka
Užgavėnių linksmybės Tauragėje
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-02-24
Antradienį mieste ne vienas sukluso išgirdęs linksmą muziką, pamatęs šėlstančius persirengėlius. Tauragės kultūros centro kolektyvas nuotaiką kėlė nuo pat ryto – Užgavėnių šventę pradėję „Blūdnasčiu“ Centro turguje, vėliau keliavo per įstaigas, o vakare įsikūrė prie Tauragės kultūros centro – kepė blynus, šoko, degino Morę.
Nuotrauka
deives
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-02-13
Vasario 3-iąją Tauragės pilies kiemelyje startavo vienas įspūdingiausių šių metų Lietuvos kultūros sostinės reginių – instaliacija „Deivių giesmės“, moderniais vaizdo bei garso sprendimais atkreipianti dėmesį į etnografinę kultūrą. Instaliacija veiks iki kovo 26 dienos ir atgis kiekvieną ketvirtadienio, penktadienio, šeštadienio ir sekmadienio vakarą.
Nuotrauka
genute
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-02-12
„Surišti... Lietuvos lietumi ir Taurage“ – taip pavadintas renginys šeštadienį sukvietė tauragiškius į Kultūros rūmus. Tai buvo tarsi giminės susitikimas – tokia šilta atmosfera tvyrojo salėje, o dvi su puse valandos pralėkė tarsi akimirka.
Nuotrauka
kulturos sostine
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-31
Sausio 20-ąją Tauragės pilies kiemelyje oficialiai atidaryti Lietuvos kultūros sostinės metai. Ypatingus mūsų kraštui metus pradėjo įspūdingas teatralizuotas šviesos ir muzikos performansas „Kultūros muitinė – penki keliai“, sutraukęs gausų būrį žiūrovų.
Nuotrauka
meide
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-25
Muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ 2021-ųjų metų nugalėtoja Meidė Šlamaitė kaip padėką už palaikymą tauragiškiams vasario 3-iąją Tauragės kultūros rūmuose rengia koncertą. Jame skambės tik autorinės jaunosios dainininkės dainos, o jai akomponuos kanklėmis. 
Nuotrauka
kulturos sostine
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-17
Šie metai Tauragės kultūros bendruomenei itin svarbūs, nes miestas tampa Lietuvos kultūros sostine. Visko bus daugiau – žvilgsnių, susidomėjimo, turistų, veiklų. Lietuvos kultūros sostinės titulas Tauragei leis kurti ir įgyvendinti naujas kultūros idėjas ir iniciatyvas, padedančias atskleisti krašto identitetą ir žaliausio miesto Lietuvoje viziją, puoselėti miesto kultūros tradicijas ir jomis dalintis. Tai šansas parodyti Tauragės kultūrą Lietuvos ir užsienio gyventojams. Įspūdingas metų atidarymo renginys – sausio 20-ąją. 
Nuotrauka
sausio13
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-01-13
Šiandien minima Laisvės gynėjų diena daugumai paliko neišdildomų prisiminimų ir dovanojo galimybę gyventi laisvoje šalyje. Vyresnieji prisimena patys dalyvavę pasipriešinime prieš sovietų kariuomenę, o jaunoji karta vertina jų pasiaukojimą dėl Lietuvos nepriklausomybės. O pagerbti kovotojų už laisvę tauragiškiai kviečiami į pilietinę akciją „Sustok už didvyrius“.
Nuotrauka
ieva feja
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-12-18
Dviejų vaikų mama Ieva Račkauskienė nusprendė pradėti vesti kalėdines edukacijas. Pasak moters, viename gyvenimo taške, kai jau, atrodo, buvo viską pasiekusi, suprato, kad yra nelaiminga ir eina netinkamu keliu, kuris neteikia džiaugsmo. Ji apsisprendė keisti gyvenimo kelią po to, kai baigė chemijos doktorantūros studijas, 6-erius metus dirbo kosmetikos pramonėje ir susilaukė dukrytės. Būtent dukra ir padėjo jai atverti akis į džiaugsmingą gyvenimą, prisiminti savo vaikystę, suvokti, ko trokšta širdis. 
Nuotrauka
adventas
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-12-05
Advento laikotarpis skirtas apmąstyti, nurimti ir neskubant ruoštis gražiausioms metų šventėms – Šv. Kalėdoms. Bendruomenėse prasideda pasiruošimas šventėms, vyksta įvairios edukacijos. Pirmajam advento savaitgaliui buvo ruošiamasi kurti advento vainikus. Pačios įvairiausios edukacijos organizuojamos daugelyje bendruomenių.
Nuotrauka
krastotyra
Tauragės kraštotyros draugijos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2022-11-19
Praėjusią savaitę atšvęsta pirmoji atsikūrusios Tauragės kraštotyros draugijos gyvavimo sukaktis. Šia proga patvirtintas ir naujasis draugijos logotipas, aptarti metų pasiekimai bei pasidalinta naujais planais.
Nuotrauka
lauksargiai
Lauksargių kultūros namų nuotrauka
Įkelta:
2022-11-19
Po visų rudens darbų šeštadienį į Lauksargių kultūros namuose organizuojamą šventę „Šv. Martyno šokiai ir dainos“ sugužėjo seniūnijos gyventojai ir svečiai. Dalyviai supažindinti su šios šventės tradicijomis, legendomis bei burtais.