Lobių skrynia

Žymusis tautosakininkas Leonardas Sauka rašė: „Nedaug tėra žmonių, kurie lygiai gerai galėtų nagrinėti liaudies buitį, papročius, apeigas, tikėjimus, muzikinę ir poetinę liaudies kūrybą“. Šie žodžiai skirti tautosakininkui, etnografui ir folkloristui Zenonui Slaviūnui (iki 1939 m. – Slavinskui), prieš 105 metus, 1907 m. sausio 14 dieną, gimusiam Skaudvilėje, vargonininko šeimoje. Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šios sukakties proga paskelbė savo surinktą medžiagą apie šį garsų kraštietį. 

Lituanistika ir muzika – greta 

Z. Slaviūnas mokėsi Tauragėje, Kražiuose, studijavo lituanistiką Kauno ir Vilniaus universitetuose. Privačiai mokėsi pas kompozitorius Juozą Gruodį, Aleksandrą Kačanauską. 1930–1932 m. Z. Slaviūnas dirigavo Vytauto Didžiojo universiteto studentų chorui ir simfoniniam orkestrui. 

1934–1935 m. Z. Slaviūnas buvo Komisijos tautos melodijoms rinkti ir tvarkyti narys ir reikalų vedėjas, fonografuotojas, 1935–1939 m. dirbo Lietuvių tautosakos archyvo melodijų tvarkytoju, 1939–1940 m. – Lituanistikos instituto tautosakos archyvo sekretoriumi. Nuo 1941 m. jis tapo Etnografijos instituto Tautosakos skyriaus fonogramų kabineto vedėju, o 1945–1947 m. vadovavo Istorijos instituto Tautosakos sekcijai.

Nuo 1945 m. Z. Slaviūnas dėstė Vilniaus pedagoginiame institute. 1958 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją, o nuo 1960 m. ėjo Lietuvių ir užsienio literatūros katedros profesoriaus pareigas. 

Žymus lietuvių folkloristas 1935–1939 m. surinko ir į fonografo plokšteles įrašė ypač vertingą garso įrašų kolekciją – apie 6000 tautosakos kūrinių. 

Nuotrauka

Didžiausias darbas

Pasak Z. Slaviūno sutartinėse atsispindi liaudies gyvenimas, paprastų žmonių siekimai ir idealai.

Profesoriaus Stasio Skrodenio nuomone, Z. Slaviūnas yra pirmasis unikalių daugiabalsių lietuvių liaudies dainų – sutartinių tyrėjas, išleidęs tris jų tomus, išanalizavęs dainavimo būdus, genezę.

Kita Z. Slaviūno sritis buvo liaudies muzikos instrumentų tyrimai. Jis pirmasis parašė monografiją apie kankles, jų struktūrą, kankliavimo būdus, kanklininkus. Kraštietis žinomas ir kaip papročių tyrėjas, rašė apie K. Donelaitį, M. Mažvydą.

Dirbdamas Pedagoginiame universitete prof. Z. Slaviūnas 1970 m. iškovojo, kad būtų įvesta lituanistams tautosakos praktika, kuri išsilaikė iki 2005 m.

Z. Slaviūnas parašė daug mokslinių straipsnių apie lietuvių liaudies dainų klasifikaciją, stilius ir regioninį savitumą, išleido etnografinę studiją „Lietuvos kanklės“ (1937), sudarė „Lietuvių etnografinės muzikos bibliografiją“. Didžiausias jo darbas – trijų tomų leidinys „Sutartinės“. Tai kapitalinis darbas, įamžinęs autoriaus vardą Lietuvos tautosakos istorijoje. Už sutartinių tyrimą ir publikavimą Z. Slaviūnui buvo paskirta LTSR valstybinė premija (1973).

Z. Slaviūnas buvo instituto Mokslo tarybos, Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumo narys. Už mokslinę ir visuomeninę veiklą bei gerą darbą jis buvo apdovanotas medaliu „Už darbo šaunumą“, „Garbės ženklo ordinu“.

Mirė kraštietis 1973 m. kovo 12 d. Vilniuje.

Siekdamas išsaugoti Skaudvilėje gimusio žymaus tautosakininko, etnografo profesoriaus Zenono Slaviūno (1907–1973) atminimą, kalbininkas, tautosakininkas ir vertėjas prof. Stasys Skrodenis (mokėsi Skaudvilėje) 2016 m. bibliotekai perdavė savo sukauptą medžiagą apie šį kraštietį. Aplanke – apie 60 vienetų straipsnių, rankraščių kopijų, kvietimų į Z. Slaviūnui skirtas jubiliejines konferencijas, paties S. Skrodenio atsiminimai. Buvęs profesoriaus aspirantas sudarė Z. Slaviūno rinktinius raštus.

Nuotrauka

Apie gimtąjį kraštą – su meile

Žurnalistas Bernardas Šaknys rašė, kad Z. Slaviūnas su meile prisimindavo gimtąją Skaudvilę, tėvus. Pasak jo, žmogaus būdą geriausiai perprasi sužinojęs jo požiūrį į savo tėvus. Neigiamai atsilieps – tokio venk, saugokis. Žmogus, nemylintis tėvų, neturi nieko švento, nieko jis ir nesukurs, nepaliks. Meilė tėvams išaukština žmogų...
Tokie žmonės kaip Z. Slaviūnas įeina į Tauragės krašto istoriją kaip šviesuoliai, rodantys kelią visiems, kuriems brangus tėviškės pažinimas.

Pagal B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos medžiagą parengė Birutė Slavinskienė

Nuotrauka