Bibliotekos pastatas 1984 m. (kairėje) ir 1994 m.
Renginio akimirka
„Didžiuojuosi visais profesinės bendruomenės nariais – nuo viešosios bibliotekos iki kiekvieno kaimo filialo“, – sako M. Parnarauskienė (sėdi pirma iš dešinės)
Larisa Kopaitė
Pastatas Bažnyčių gatvėje, kuriame 5-7 dešimtmetyje veikė rajoninė biblioteka ir vasaros skaitykla.
Bibliotekos pastatas 1984 m.
Bibliotekos pastatas 1994 m.
Praėjusį penktadienį Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka paminėjo ypatingą datą – Tauragės valstybinio centralinio knygyno skyriaus (dabartinė biblioteka) 90-ųjų įsteigimo metinių šventę. Ta proga viešojoje bibliotekoje rinkosi garbingi svečiai, perskaityta laudacija pirmajai bibliotekos vadovei Larisai Kopaitei ir bibliotekos darbuotojams. O bibliotekos gyvenimas mūsų mieste prasidėjo 1931 m. Ir pirmosios patalpos nebuvo net panašios į įstaigą – tada įsikurta mažame kambarėlyje Vytauto gatvėje. Miestiečiams buvo siūloma pasirinkti vieną iš dešimties knygų. Pirmoji bibliotekos vadovė nustebtų išvydusi, kokia biblioteka dabar.
Pradžia – 10 knygų
Praėjusį penktadienį susirinkusius į B. Baltrušaitytės bibliotekos skaitykloje vykusį šventinį renginį su bibliotekos istorija supažindino renginio vedėjas, kraštietis aktorius Juozas Gaižauskas.
– Šiandien bibliotekoje yra daugiau nei septyniasdešimt tūkstančių leidinių. Įkurta 1931 m. biblioteka turėjo dar vieną labai unikalų dalyką – jai vadovavo Larisa Kopaitė. Ji buvo pirmoji direktorė, o įstabu tai, kad ji buvo vienintelė moteris tuo metu Lietuvoje turėjusi du aukštojo mokslo diplomus. Ji turėjo matematikos ir fizikos daktaro laipsnį. Mirė L. Kopaitė 1952 m. ir yra palaidota senosiose miesto kapinėse. Tai toks išsilavinęs ir garbus žmogus vadovavo pirmajai Tauragės bibliotekai, – renginio metu kalbėjo J. Gaižauskas.
Apie pirmuosius įstaigos gyvavimo dešimtmečius biblioteka yra išsaugojusi duomenis iki 1952 bei nuo 1955 metų. Ko gero, viena svarbiausių įstaigos datų yra 1931 m. birželio mėnuo, kai Švietimo ministras Tauragėje leido įsteigti Valstybės centralinio knygyno skyrių, o jo vedėja patvirtinta aukštąjį matematikės ir fizikės išsilavinimą įgijusi L. Kopaitė.
1931 m. biblioteka įsikūrė mažame kambarėlyje Vytauto gatvėje, privačiose patalpose, fonde turėdama tik 10 knygų. Vėliau jų paaukojo privatūs asmenys, įvairios organizacijos. Metų pabaigoje bibliotekoje jau buvo 480 knygų. Didesnė lankytojų dalis buvo mokyklinis jaunimas, mažiau – inteligentų ir darbininkų, kaimo žmonės užeidavo tik turgadieniais.
Kaip „Tauragės žinioms“ sakė Laima Pikčiūnienė, Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vyr. bibliografė kraštotyrai, kur tiksliai stovėjo namas, kuriame įsikūrė pirmoji biblioteka, nėra žinoma.
Šaulių rūmuose nebuvo patogu
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos duomenimis, 1934 m., Tauragėje pastačius Šaulių rūmus (dabartiniai Kultūros rūmai), biblioteka-skaitykla buvo įkurta viename kambaryje antrajame aukšte. Vėliau skaityklai buvo skirtas dar vienas kambarys, tačiau patalpos buvo blogos, nepritaikytos. Ten kultūrinė įstaiga veikė iki 1940 m. vidurio. Prieš karą sovietinė valdžia biblioteką iš Šaulių rūmų iškėlė į namelį Vytauto gatvėje, kurį tiksliai, tokių duomenų neišliko.
1937 m. Valstybinio centralinio knygyno Tauragės skyrius perorganizuotas į Tauragės valstybinę viešąją I eilės biblioteką.
Naujai įstaigai trūko lėšų, inventoriaus. Skaitytojai mokėdavo užstatą ir abonentinį mokestį. Nuo jo buvo atleidžiami mokiniai, kareiviai, beturčiai. Už kiekvieną pavėluotą dieną grąžinti knygą imta 10 ct bauda. Ši tvarka galiojo iki 1940 m.
1941–1944 m. karo metu namas Vytauto gatvėje, kuriame buvo įkurdinta biblioteka, išliko sveikas, tačiau knygų fondas labai nukentėjo. Buvę bibliotekos skaitytojai prisiminė, kad vedėja L. Kopaitė neturėjo ką pasiūlyti jiems skaityti. Viskas buvo išvogta, išnešiota, išdraskyta.
Pokario metais bibliotekai trūko ne tik knygų, bet ir baldų. Buvo silpnas apšvietimas, nebuvo kuro, todėl vakarais biblioteka būdavo uždaryta.
Sovietinė valdžia kaimuose steigė klubus-skaityklas, užversdama jas beverte stalinine literatūra. Nepaisant darbo ideologizavimo, rajono bibliotekos stengėsi vykdyti savo tikrąją misiją – šviesti ir informuoti žmones.
Ima nebetilpti
Kaip „Tauragės žinioms“ sakė dabartinė įstaigos direktorė Meilutė Parnarauskienė, keitėsi santvarkos, knygų turinys, ideologiniai dalykai, bet žmonės visada mokėjo atsirinkti tai, kas jiems reikalinga, išmoko skaityti tarp eilučių.
– Pirmoji bibliotekos vadovė turėjo vieną nepritaikytą bibliotekai kambarį ir mažą knygų fondą. XXI amžiuje mes turime didžiulį fondą ir labai daug veiklų, kurios išplečia bibliotekos paslaugų sąrašą. Atsirado kompiuterių klasė, robotikos mokymų komplektai, dronai, vyksta daug susitikimų, vakarų, parodų, edukacinių veiklų. Grįžtame prie panašios situacijos, kai imame nebetilpti. Larisa Kopaitė, manau, nustebtų pamačiusi bibliotekos visumą ir virsmą. Ji tikrai didžiuotųsi, susipažinusi su bibliotekininkėmis, pamačiusi jų kompetencijas, mūsų veiklas. Ir, aišku, ją išmuštų iš vėžių knygų įvairovė, jų poligrafinė kokybė, turinys ir vaizdas, – apie bibliotekos pokyčius ir tai, kas nustebintų pirmąją bibliotekos vadovę, kalbėjo M. Parnarauskienė.
Buvę vadovai
Kaip renginio metu pasakojo renginio vedėjas, nuo 1952 m. iki 1955 m. bibliotekos istorijos laikotarpis nėra ištirtas, nuo 1955 m. iki 1962 m. bibliotekai vadovavo Pranas Šebeda. Renginyje dalyvavo buvusio direktoriaus dukra Audronė Eidukevičė.
1963–1977 m. bibliotekai vadovavo Janina Birutė Venckienė. Tuo metu biblioteka buvo rajoninė, o vėliau įgijo centrinės bibliotekos statusą ir ėmė plėstis. Įstaiga turėjo tris miesto ir 29 kaimo filialus.
– Štai taip įstabiai augo Tauragės biblioteka. 1979–2009 m. bibliotekai vadovavo Vida Kazakevičienė, 2009–2017 m. – Sigitas Kancevyčius. Ir dar vienas dėmesio vertas faktas yra tas, jog nuo 1995 m. biblioteka pavadinta viešąja biblioteka. Ir lygiai prieš dešimt metų, 2011 m., šiai bibliotekai suteiktas Birutės Baltrušaitytės vardas, – pasakojo renginio vedėjas J. Gaižauskas.
Šiuo metu bibliotekai vadovauja Meilutė Parnarauskienė. Jos dėka įstaiga kasmet modernėja, čia dirba jaunatviškas kolektyvas, organizuojama aibė renginių, o artimiausiuose planuose – įstaigos pastato rekonstrukcija. Tikimasi įrengti priestatą su terasa ir renginiams skirtomis erdvėmis.
Bibliotekos pastatas 1984 m. (kairėje) ir 1994 m.
Renginio akimirka
„Didžiuojuosi visais profesinės bendruomenės nariais – nuo viešosios bibliotekos iki kiekvieno kaimo filialo“, – sako M. Parnarauskienė (sėdi pirma iš dešinės)
Larisa Kopaitė
Pastatas Bažnyčių gatvėje, kuriame 5-7 dešimtmetyje veikė rajoninė biblioteka ir vasaros skaitykla.
Bibliotekos pastatas 1984 m.
Bibliotekos pastatas 1994 m.
