Lobių skrynia

Sąjūdis kaip stebuklas, fenomenas, reiškinys. Apie jį kalbėta rugpjūčio 23-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje, plačiajai visuomenei atidarant Sąjūdžio kambarį. Sąjūdžio muziejaus Lietuva neturi, šiam itin reikšmingam šalies istorijos puslapiui skirta kukli ekspozicija yra tik dar viename – Panevėžio muziejuje. Į renginį gausiai susirinkę žmonės ne tik apžiūrėjo naująją ekspoziciją, bet ir išklausė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės Eglės Červinskaitės pranešimą „Sąjūdžio gimimo Tauragėje kontekstai ir prielaidos“, diskusiją „Ar Sąjūdžio stebuklas įvyktų šiandien?“, sąjūdietės, dabar Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės bei sąjūdiečio, dabar Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario Sigito Mičiulio bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studento ir įvairių pilietinių jaunimo iniciatyvų dalyvio Nedo Tamašausko pasisakymus. 

Unikalūs eksponatai

Muziejininkė Aušra Norvilienė, pristatydama susirinkusiems naująją ekspoziciją, priminė Sąjūdžio gimimo istorines aplinkybes ir prielaidas.  

– Rugpjūčio 23-oji dabar vadinama jau ne Juodojo kaspino, o Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena, – tęsė ji. – Šiandien čia susirinkom ne tik dėl to – šiandien čia muziejus atidaro Sąjūdžio kambarį. Sąjūdis buvo fenomenas, pažadinęs Lietuvą, išvedęs ją į aikštes, įkvėpęs žmonėms viltį laikytis, aukotis, laimėti.  

Didelė naujosios ekspozicijos dalis surinkta pačių muziejaus darbuotojų. Surinkti to laikmečio daiktus, pasak muziejininkės, buvo tikras iššūkis, nes dauguma jų seniai nukeliavo į sąvartynus. Ji prisipažino pati išieškojusi visas mamos palėpes ir dėkojo žmonėms, dovanojusiems kai kuriuos eksponatus. 

Nuotrauka

Sąjūdžio kambaryje stovintys to laikmečio baldai visomis smulkmenomis primena to laiko dvasią. Čia stovi autentiškas fotelis, stalas, televizorius „Šilelis“, to laikmečio telefonas, nuotraukų albumas, kuriame – daugybė tauragiškių fotografų Benjamino Pociaus, Romualdo Baliūno, Edmundo Mažrimo fotografuotų kadrų iš mitingų, Baltijos kelio, Sausio 13-osios įvykių, ir daug kitų daiktų. Kambaryje – ir autentiškas kelmas su prie jo prisegtais sovietiniais dokumentais ir ženkliukais, irgi primenantis tragiškuosius sausio įvykius. 

Ant vienos sienos – Sąjūdžio laikus primenantys plakatai. Ant sienos kabo trispalvė, kurią muziejui padovanojo Tauragės sąjūdiečių pirmininkas Bronius Martinkus. Jis padovanojo ir paveikslą, pieštą pagal skarelę, radijo imtuvą, keletą kitų daiktų. Dar vieną trispalvę – tą, kuri 1988 metais suplevėsavo virš Keramikos gamyklos ir su kuria sąjūdiečiai dalyvavo ne viename mitinge, Baltijos kelyje, Sausio 13-osios įvykiuose, padovanojo Sigitas Mičiulis, buvęs aktyvus sąjūdietis. Beje, ši vėliava kartu su sporto veteranais apkeliavo ir nemažai pasaulio šalių. Kitas svarbus to meto liudininkas, irgi padovanotas S. Mičiulio, – leidinys „Sąjūdžio žinios“, Tauragėje leistos „Mūsų žinios“.  

Nuotrauka

A. Norvilienė papasakojo ir apie kitus kambaryje eksponuojamus daiktus:

–  Spintoje – bibliotekos padovanoti to meto rajono spaudos, fiksavusios visus to meto įvykius, leidiniai, ženkliukai. Ant sienos kabančioje nuotraukoje užfiksuotas unikalus kadras – 1988 m. virš Kultūros rūmų suplevėsavusi trispalvė. Ją tuomet iškėlė Sigitas Mičiulis, Arvydas Plėštys ir Eligijus Straukas.

O išradėjo Viktoro Jokubaičio sukonstruotame unikaliame gaublio formos stende – laikraščio „Lietuvos aidas“ komplektas, išsaugotas aktyvaus sąjūdiečio Stepono Galmino. Dar viename stende – to laikotarpio buitį menantys daiktai.     

Pristačius kambario eksponatus prisidėjusieji prie kambario kūrimo apdovanoti atminimo dovanėlėmis, o visi susirinkusieji pakviesti į trumpą konferenciją.

Pradžia – bibliotekoje

Pirmiausia sugiedotas Lietuvos himnas, o A. Norvilienė papasakojo, kokia buvo Sąjūdžio pradžia Tauragėje:

– Tauragėje Sąjūdžio iniciatyvinė grupė buvo įkurta 1988 m. rugsėjo 22 d. centrinėje bibliotekoje. Nepabijojusi sovietinės rajono valdžios neigiamo nusiteikimo, bibliotekos direktorė Vida Kazakevičienė leido rinktis jos vadovaujamoje įstaigoje. Pirmąjį susirinkimą pradėjo Klaipėdos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės atstovas Algirdas Grublys. Tądien į sąjūdiečių gretas įsijungė Jonas Liorančas, Arvydas Plėštys, Tomas Šerpytis, Jonas Šimkus, Eligijus Straukas, Mindaugas Gilys, Antanas Naraškevičius, Danutė Tauginaitė, Julius Ragelskis, Edmundas Mažrimas, Antanas Bagdonas, Virginija Norkevičiutė, Bronius Jagminas, Irena Tautvydienė, Virginija Martutaitienė, svečio teisėmis – Mečislovas Lenktaitis. Atsakingąja sekretore išrinkta Valerija Bumbulienė. Vėliau prisijungė dar daugiau aktyvių tauragiškių. 

Nuotrauka

Tie, kurių nebėra tarp gyvųjų, pagerbti tylos minute.

Sąjūdis kaip stebuklas, fenomenas, reiškinys

Įvadiniame „Santakos“ muziejaus pranešime direktorė Eglė Červinskaitė sudėliojo keletą akcentų iš atliktų mokslinių tyrimų apie Sąjūdžio ištakas, apie tai, kokios prielaidos lėmė Sąjūdžio bangos regionuose formavimąsi. 

– Sąjūdžio susikūrimas ir neįtikėtinai spartus virtimas masiniu judėjimu 1988 m. birželio–spalio mėnesiais atrodė lyg koks stebuklas tiek to meto įvykių liudininkams, tiek ir iš dabarties perspektyvos žvelgiantiems mokslininkams, muziejininkams ir kitiems, bandantiems perprasti Sąjūdžio fenomeną. Sąjūdžio laikotarpį išgyvenusių žmonių pažiūros buvo skirtingos, tačiau likti abejingas negalėjo niekas. Praėjus trims dešimtmečiams nuo pasaulį sudrebinusių politinių įvykių, lėmusių Sovietų sąjungos griūtį, Lietuvoje jau užaugo ir savo vaikus augina nauja karta, kuriai šis laikotarpis – jau yra ne gyvoji, bet vadovėlinė istorija. Todėl labai svarbu analizuoti Sąjūdį kaip atskirą reiškinį būtent edukaciniais tikslais bei puoselėti šių įvykių istorinę atmintį tauragiškių sąmonėje. Šia intencija ir atidarytas Sąjūdžio kambarys, – teigė ji.   

Remdamasi Sąjūdžio 30-mečiui skirtos diskusijos metu išsakytomis mintimis, ji teigė, kad žinios apie Sąjūdį iki šiol yra labai fragmentiškos, trūksta tiek akademinių tyrimų, tiek dokumentinių šaltinių, tiek ir grožinės literatūros tekstų.

E. Červinskaitė pasidalijo mintimis ir apie Sąjūdžio gimimą Tauragėje, analizavo jo ištakas ir genezę.

Ar Sąjūdžio stebuklas įvyktų ir šiandien?

Mintimis, prisiminimais apie Sąjūdžio pradžią dalijosi ir Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Romualdas Vaitkus, Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys Sigitas Mičiulis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentas ir įvairių pilietinių jaunimo iniciatyvų dalyvis Nedas Tamašauskas. Tai būta labiau sociologinio pobūdžio diskusijos – kodėl ir kaip kilo Sąjūdžio banga Tauragėje, kokie veiksniai ją lėmė ir kokiomis priemonėmis sklido Sąjūdžio idėjos. Savo mintis išsakė ir kai kurie klausytojai – savo prisiminimais pasidalijo Raimondas Matemaitis, atsargos pulkininkas Arvydas Plėštys, klojęs nepriklausomos Lietuvos kariuomenės pamatus, o politinio kalinio, tremtinio Gedimino Katino dukra padovanojo muziejui savo nutapytą paveikslą.

Į diskusijos keltą klausimą visų jos dalyvių atsakymas buvo vieningas – jei prireiktų, Sąjūdžio stebuklas įvyktų ir šiandien. O R. Matemaitis įsitikinęs – daugiau jokio  sąjūdžio net nereikės, nes mes Lietuvą, jei reikės, apginsim ir nepriklausomybės prarasti neleisim.

– Kiekvienas pralietas kraujo lašas vedė į tikrą laisvę. Be aukų niekaip neišeina... Duok, Dieve, kad daugiau jokio sąjūdžio nereikėtų, kad spręstume kitas problemas, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė. 

Diskusiją moderavo muziejininkė-etnografė Renata Jančiauskienė.

Kadangi ne visi norėjusieji galėjo dalyvauti renginyje, diskusijos medžiaga paviešinta „Santakos“ muziejaus komunikaciniais kanalais. 

Nuotrauka