Artėjant Joninėms Tauragės kultūros centras kvietė tauragiškius ir miesto svečius į nuotaikingą šventę Taurų nuotykių parke. Dalyvaudami amatų demonstravime, prisimindami tradicijas, su muzika, šokiais, dainomis ir gera nuotaika visi linksminosi amatų ir muzikos šventėje.
Amatų keliais – su smagia nuotaika
Penktadienį, birželio 18-ąją, Taurų nuotykių parke kviesta keliauti mūsų protėvių nutiestais Amatų keliais ir pajusti iki šiol gyvą lietuvių darbštumą. Ten pristatyti įvairiausi amatai – audimas, puodų žiedimas, juvelyrika, pynimas, medžio drožinėjimas, siuvimas, kalvystė, bitininkystė. Ilgametes tradicijas išsaugoję Tauragės krašto amatininkai šventėje dosniai su visais dalinosi savo žiniomis ir demonstravo kūrybos procesą.
Amatų pievelėje skambėjo muzika, plazdėjo šokėjų apdarai, kaukšėjo amatininkų įrankiai. Šventėje dalyvavo visos kartos – nuo mažutėlio šokėjėlio iki žilagalvio amatininko. Keliauta tradicijų keliais per Muzikos ir Amatų tiltus.
Smagia nuotaika, puikiais darbais, tauragiškių aktyvumu ir kūrybiškumu pasidžiaugė bei susirinkusius pasveikino Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis. Šventės dalyviams įteiktos padėkos, palinkėta sėkmės kūrybiniame darbe.
Sakoma: „Amatą mokėdamas – duonos nemaldausi“. Tad lai vingiuoja amatų keliai per Lietuvą ir Tauragę. Amatai – iš rankų į rankas, iš kiemo į kiemą, iš kartos į kartą. Nuo rugio lauke – iki stalo, nuo medžio pamiškėj – iki raukšlėm išraižyto Rūpintojėlio.
Netilo muzika ir dainos
Muzika, šokiai, dainos netilo ir šventės metu. Visus linksmino Tauragės meno mokyklos ugdytiniai, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro folkloro ansamblis „Saulėkalnis“, „Šaltinio“ progimnazijos jaunučių liaudiškų šokių kolektyvas, Tauragės kultūros centro folkloro ansamblis „Radasta“, moterų šokių grupė „Vėtrubė“, bandonininkų duetas Nijolė ir Arūnas Rakevičiai, muzikantas Vladas Žičkus, solistai Jonas Nilius Ansunas bei Viktorija Paliokaitė, muzikos ansamblis „Padkava“, folkloro grupė „Žalvarinis“.
Šventės metu pristatyti amatai
Projekto „Vytinių juostų kelias per Lietuvą“ iniciatorei Virginai Bartušienei įteikta padėka. Ji kartu su Rita Krompalciene, Ginta Bartkiene, Jolanta Geštautiene, Jolita Jačienė nuaudė 150 m trispalvę juostą, skirtą Lietuvos šimtmečiui. Šioms auksarankėms audėjoms dėkota už dalyvavimą šventėje – jos demonstravo juostų audimo techniką. Audimas – vienas labiausiai ištobulintų amatų. Tai audinio gaminimas iš siūlų audimo staklėmis. Austinės, pintinės ir vytinės juostos – vienas seniausių lietuvių audinių. Mažos mergaitės piemenaudamos ausdavo juosteles, paaugusios – ilgus rietimus drobių, rankšluosčius, užvalkalus, lovatieses.
Tauragės dailiųjų amatų asociacijos pirmininkė Jolanta Geštautienė – ne tik puiki audėja. Jolantą galima vadinti ir karoliukų fėja. Savo juvelyrikos darbams ji dažniausiai naudoja smulkiuosius karoliukius ir iš jų kuria stebuklus. Amatų šventėje Jolanta demonstravo makrame pynimo techniką. Tai mazgų rišimas, kartu naudojant ir pynimą.
Puodininkystė – vienas seniausių amatų, turintis tvirtas ir senas šaknis. Proceso metu iš molio formuojami įvairūs dirbiniai žiedimo ratu bei lipdomi rankomis. Puodininkystė labiausiai plėtota Žemaitijoje, tose vietovėse, kur buvo molio. Šiandien puodininkystės amatą pristatė puodžius buvęs tauragiškis Mindaugas Turolevičius, užsiimantis ir amato demonstravimu, mokymu, dalyvaujantis netgi Austrijoje vykstančiuose viduramžių laikų festivaliuose.
Kruopštiems, kantriems ir kūrybingiems – išskirtinis amatas – juvelyrika. Juvelyriniai dirbiniai – neatsiejama aprangos dalis, o noras puoštis – senas kaip pasaulis. Seniausi papuošalai iš žalvario ir gintaro. Norint tapti juvelyru, reikia kruopštumo, darbštumo ir atkaklumo – toks yra juvelyras Zenonas Radvilas. Jis – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Klaipėdos zonos Tauragės skyriaus pirmininkas, liaudies meno konkurso „Aukso vainikas“ daugkartinis laureatas.
Nuostabius papuošalus iš metalo demonstravo ir juvelyrė Janina Tamašauskienė.
Savo darbus, sukurtus naudojant apie 40 įvairiausių technikų ir reikalaujančius ypatingo kruopštumo, pristatė Audra Paulauskienė, surengusi jau ne vieną parodą ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje.
Nuo senų laikų gyvavo tradicija, kad muzikantai savo liaudies instrumentus pasigamindavo patys. Tai ypatingas amatas, reikalaujantis muzikinio išmanymo ir begalinio kruopštumo. Šiandien mažai beliko amatų meistrų, kurie gamina ar rekonstruoja muzikos instrumentus. Vienas jų – Raimondas Stonys, gaminantis pačius seniausius muzikos instrumentus – švilpukus iš medžio ir molio.
Dar vienas amatų šventės dalyvis – dailininkas Edvardas Gasinskas. Šventės metu buvo galima stebėti, kaip gimsta Edvardo tapomas paveikslas.
Kiekviename kaime būdavo savas meistras, pindavęs krepšius kasdienei buičiai. Buvo pinamos sėtuvės – indas grūdams sėti, doklai – apvali didelė pintinė gyvulių pašarui nešti, bamblės – iš šiaudų pintas kubilas miltams apyniams laikyti. Pindavo lopšius, vyges, specialias dėžes paršiukams į turgų vežti, krabes, gorčius grūdams seikėti. Pintomis tvoromis būdavo aptveriamos sodybos, daržai, ganyklos. Vėliau atsirado pinti baldai – pirmiausia dvaruose, klebonijose. Pynimo amatas klesti iki šiol. Šventė pynėjų netrūko – čia buvo ir Jedia Lekutienė, Vytautas Radvila, Judita Kanitauskienė, Jana Urbonienė, Raimonda Sebeckienė, puoselėjantys šį amatą.
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vadovė Jurgita Brazauskienė amatų pievelėje demonstravo šiaudinių sodų rišimo procesą. Šiaudiniais sodais nuo senovės populiaru puošti namų erdves. O pats Sodų rišimo procesas – lyg malda.
Gilias tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą, turi medžio drožinėjimas. Nuo medinių šventųjų skulptūrų iki medinių šaukštų, samčių, geldų. Nėra daikto, kurio nebūtų pamėginęs iš medžio išdrožti pagramantiškis liaudies meistras – drožėjas Nerijus Alšauskas. Šalia visų šiame parke esančių Nerijaus skulptūrų tądien atsirado dar viena didelė jo skulptūra.
Tikriausiai niekas nežino, nuo kada skaičiuojamas siuvimo amato atsiradimas, bet manoma, kad siuvimo ištakos siekia daugiau nei 20 tūkstančių metų. Iš pradžių vietoj siūlų buvo naudojamos gyvūnų sausgyslės ir kaulinės adatos. Lietuvoje siuvėjus vadino kriaučiais. Žmonės kriaučių prašydavo vilnonius rūbus siūti per delčią – kad kandys neėstų, o vestuvinius – saulėtu metu, kad gyvenimas būtų šviesus. Kiek paprastos išminties sudėta į kiekvieną amatą! Dabar siuvimas – mada tapęs amatas. Pasikeitė ir pati siuvimo sąvoka – nuo kriaučiaus iki dizainerio. Šventėje siuvimo amatą demonstravo jaunosios kartos atstovė Erika Ravickaitė-Urbutienė.
Amatų pievelėje dūzgė bitutės – buvo pristatoma bitininkystė, irgi priskiriama prie senųjų lietuvių amatų. Drevinė bitininkystė buvo laikoma seniausiu verslu Lietuvoje. XIX a. netgi buvo įvestas mokestis miškuose už medį su dreve, kad ne kiekvienas galėtų kopinėti medų, nes bitutės buvo saugomos, o medus labai vertinamas iki šiol. Dabar bitininkystė susipynė su senosiomis tradicijomis ir šiuolaikiškumu. Žmogaus ir bičių ryšys kupinas dvasingumo ir šventumo. Tai puikiai žino Tadas ir Indrė Zakarauskai – jų šeima šventėje pristatė bitininkystės amatą. Tadui bičių dūzgimas – kaip muzika. Jam bitelės padeda kurti nuostabius muzikos skambesius.
Jei moterys puošia namus audiniais ir mezginiais, tai vyrai – kalvystės stebuklais. Lietuvos kalvystės istorija skaičiuojama nuo Žalvario amžiaus – tarp akmens ir geležies amžių. Anksčiau šis amatas buvo būtinybė, nes be kalvio sunku buvo įsivaizduoti kasdienį gyvenimą – kas, jei ne jie, pagamindavo medžioklės įrankius, peilius, kirvius, ginklus. Vėliau vienas pagrindinių senųjų kalvių darbų būdavo arklių kaustymas pasagomis. Dabar kalviai – menininkai, kuriantys išskirtinius vienetinius gaminius ir puoselėjantys senąsias tradicijas. Šventėje dalyvavo ir kalvystės amatą demonstravo jaunasis kalvis Rokas Jakas iš Šilalės, kalvystės amatą perėmęs iš senelio. Rokas labiausiai mėgsta peiliakalystę ir interjero detales.
Parengta pagal Tauragės kultūros centro informaciją
Policijos pareigūnai, užtikrindami eismo saugumą ir mažindami eismo įvykių skaičių, liepos mėnesį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamojoje teritorijoje vykdys prevencines priemones. Liepos 3-5 d. ir liepos 20-22 d. vyks elektrinių mikrojudrumo priemonių, dviračių, elektrinių mopedų, vairuotojų kontrolė. Liepos 7-10 d
Tauragės rajono savivaldybė informuoja, kad birželio 19 d. atlikus maudyklų vandens kokybės tyrimus, nustatyta, jog visuose tirtuose rajono vandens telkiniuose vandens kokybė atitinka higienos normos HN 92:2018 reikalavimus – maudytis galima. Tyrimai buvo atlikti šiose vietose: Jūros upės maudykla Balskų tvenkinys Keramikos
Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje 18-metis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo atimti gyvybę mažametei mergaitei bei fizinio smurto prieš kitą nepilnametę. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, tyrimą atliko Taur
Policija tiria du svetimo turto pagrobimo atvejus, įvykusius Šilalės ir Šilutės rajonuose. Šilalės rajone, Vingininkų kaime, laikotarpiu nuo birželio 28 d. 15.00 val. iki birželio 29 d. 10.00 val., iš 1951 m. gimusiai moteriai priklausančio neužrakinto ūkinio pastato buvo pavogti grūdai. Dėl šio įvykio pradėtas i
Per du dešimtmečius Lietuva tapo šimtaprocentine europietiška šalimi, tačiau vos už kelių šimtų kilometrų nuo sostinės, kurioje sukoncentruotas valstybės valdymas, mokslas ir verslas su gerai apmokamomis darbo vietomis, europietiškos kultūros šalis vis labiau panašėja į skurdžią pensinin
Siekiant stiprinti keliuose dirbančių specialistų ir visų eismo dalyvių saugumą, AB „Kelių priežiūra“ įsigijo 20 naujų mobilių smūgio slopintuvų. Šiuo metu vykdomas dar 11 tokių pat įrenginių įsigijimo procesas. Bendra numatoma investicija į įvairias darbuotojų saugumo priemones – daugiau nei 1 milijonas eurų. Bend
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, Lietuvoje bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Asmenims nebereikės vykti į savivaldybes, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ar pas kitus valstybinės žemės patikėtinius – prašymus dėl valstybinės žemės nuo
Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus įstatymus, kurie atveria kelią antrosios pensijų kaupimo pakopos pokyčiams. Sistema bus patrauklesnė ir lankstesnė, bus užtikrintas savanoriškas dalyvių įsitraukimas ir įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatant galimybes pasitraukti iš kaupimo antroje
Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais įteisintas naujas GPM tarifas, nustatytas atskiras apmokestinimas ūkininkams ir papildomas neapmokestinamąsias pajamas auginantiems vaikus, individualios veiklos pajamos įtraukiamos į bendrą progresinį apmokestinimą. Už tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas
Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas – išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą* ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės
Siekiant, kad žmonės su negalia galėtų sėkmingai naudotis šunų pagalbininkų pagalba, bus patobulintas prieinamumo reglamentavimas, įtvirtinta asmenų su negalia teisė į šuns pagalbininko įsigijimo išlaidų kompensaciją, teisė patekti ir būti viešojoje erdvėje, statiniuose, nepriklausomai nuo jų paskirties, naudotis vie&sca