Artėjant Joninėms Tauragės kultūros centras kvietė tauragiškius ir miesto svečius į nuotaikingą šventę Taurų nuotykių parke. Dalyvaudami amatų demonstravime, prisimindami tradicijas, su muzika, šokiais, dainomis ir gera nuotaika visi linksminosi amatų ir muzikos šventėje.
Amatų keliais – su smagia nuotaika
Penktadienį, birželio 18-ąją, Taurų nuotykių parke kviesta keliauti mūsų protėvių nutiestais Amatų keliais ir pajusti iki šiol gyvą lietuvių darbštumą. Ten pristatyti įvairiausi amatai – audimas, puodų žiedimas, juvelyrika, pynimas, medžio drožinėjimas, siuvimas, kalvystė, bitininkystė. Ilgametes tradicijas išsaugoję Tauragės krašto amatininkai šventėje dosniai su visais dalinosi savo žiniomis ir demonstravo kūrybos procesą.
Amatų pievelėje skambėjo muzika, plazdėjo šokėjų apdarai, kaukšėjo amatininkų įrankiai. Šventėje dalyvavo visos kartos – nuo mažutėlio šokėjėlio iki žilagalvio amatininko. Keliauta tradicijų keliais per Muzikos ir Amatų tiltus.
Smagia nuotaika, puikiais darbais, tauragiškių aktyvumu ir kūrybiškumu pasidžiaugė bei susirinkusius pasveikino Tauragės kultūros centro direktorius Virginijus Bartušis. Šventės dalyviams įteiktos padėkos, palinkėta sėkmės kūrybiniame darbe.
Sakoma: „Amatą mokėdamas – duonos nemaldausi“. Tad lai vingiuoja amatų keliai per Lietuvą ir Tauragę. Amatai – iš rankų į rankas, iš kiemo į kiemą, iš kartos į kartą. Nuo rugio lauke – iki stalo, nuo medžio pamiškėj – iki raukšlėm išraižyto Rūpintojėlio.
Netilo muzika ir dainos
Muzika, šokiai, dainos netilo ir šventės metu. Visus linksmino Tauragės meno mokyklos ugdytiniai, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro folkloro ansamblis „Saulėkalnis“, „Šaltinio“ progimnazijos jaunučių liaudiškų šokių kolektyvas, Tauragės kultūros centro folkloro ansamblis „Radasta“, moterų šokių grupė „Vėtrubė“, bandonininkų duetas Nijolė ir Arūnas Rakevičiai, muzikantas Vladas Žičkus, solistai Jonas Nilius Ansunas bei Viktorija Paliokaitė, muzikos ansamblis „Padkava“, folkloro grupė „Žalvarinis“.
Šventės metu pristatyti amatai
Projekto „Vytinių juostų kelias per Lietuvą“ iniciatorei Virginai Bartušienei įteikta padėka. Ji kartu su Rita Krompalciene, Ginta Bartkiene, Jolanta Geštautiene, Jolita Jačienė nuaudė 150 m trispalvę juostą, skirtą Lietuvos šimtmečiui. Šioms auksarankėms audėjoms dėkota už dalyvavimą šventėje – jos demonstravo juostų audimo techniką. Audimas – vienas labiausiai ištobulintų amatų. Tai audinio gaminimas iš siūlų audimo staklėmis. Austinės, pintinės ir vytinės juostos – vienas seniausių lietuvių audinių. Mažos mergaitės piemenaudamos ausdavo juosteles, paaugusios – ilgus rietimus drobių, rankšluosčius, užvalkalus, lovatieses.
Tauragės dailiųjų amatų asociacijos pirmininkė Jolanta Geštautienė – ne tik puiki audėja. Jolantą galima vadinti ir karoliukų fėja. Savo juvelyrikos darbams ji dažniausiai naudoja smulkiuosius karoliukius ir iš jų kuria stebuklus. Amatų šventėje Jolanta demonstravo makrame pynimo techniką. Tai mazgų rišimas, kartu naudojant ir pynimą.
Puodininkystė – vienas seniausių amatų, turintis tvirtas ir senas šaknis. Proceso metu iš molio formuojami įvairūs dirbiniai žiedimo ratu bei lipdomi rankomis. Puodininkystė labiausiai plėtota Žemaitijoje, tose vietovėse, kur buvo molio. Šiandien puodininkystės amatą pristatė puodžius buvęs tauragiškis Mindaugas Turolevičius, užsiimantis ir amato demonstravimu, mokymu, dalyvaujantis netgi Austrijoje vykstančiuose viduramžių laikų festivaliuose.
Kruopštiems, kantriems ir kūrybingiems – išskirtinis amatas – juvelyrika. Juvelyriniai dirbiniai – neatsiejama aprangos dalis, o noras puoštis – senas kaip pasaulis. Seniausi papuošalai iš žalvario ir gintaro. Norint tapti juvelyru, reikia kruopštumo, darbštumo ir atkaklumo – toks yra juvelyras Zenonas Radvilas. Jis – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Klaipėdos zonos Tauragės skyriaus pirmininkas, liaudies meno konkurso „Aukso vainikas“ daugkartinis laureatas.
Nuostabius papuošalus iš metalo demonstravo ir juvelyrė Janina Tamašauskienė.
Savo darbus, sukurtus naudojant apie 40 įvairiausių technikų ir reikalaujančius ypatingo kruopštumo, pristatė Audra Paulauskienė, surengusi jau ne vieną parodą ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje.
Nuo senų laikų gyvavo tradicija, kad muzikantai savo liaudies instrumentus pasigamindavo patys. Tai ypatingas amatas, reikalaujantis muzikinio išmanymo ir begalinio kruopštumo. Šiandien mažai beliko amatų meistrų, kurie gamina ar rekonstruoja muzikos instrumentus. Vienas jų – Raimondas Stonys, gaminantis pačius seniausius muzikos instrumentus – švilpukus iš medžio ir molio.
Dar vienas amatų šventės dalyvis – dailininkas Edvardas Gasinskas. Šventės metu buvo galima stebėti, kaip gimsta Edvardo tapomas paveikslas.
Kiekviename kaime būdavo savas meistras, pindavęs krepšius kasdienei buičiai. Buvo pinamos sėtuvės – indas grūdams sėti, doklai – apvali didelė pintinė gyvulių pašarui nešti, bamblės – iš šiaudų pintas kubilas miltams apyniams laikyti. Pindavo lopšius, vyges, specialias dėžes paršiukams į turgų vežti, krabes, gorčius grūdams seikėti. Pintomis tvoromis būdavo aptveriamos sodybos, daržai, ganyklos. Vėliau atsirado pinti baldai – pirmiausia dvaruose, klebonijose. Pynimo amatas klesti iki šiol. Šventė pynėjų netrūko – čia buvo ir Jedia Lekutienė, Vytautas Radvila, Judita Kanitauskienė, Jana Urbonienė, Raimonda Sebeckienė, puoselėjantys šį amatą.
Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vadovė Jurgita Brazauskienė amatų pievelėje demonstravo šiaudinių sodų rišimo procesą. Šiaudiniais sodais nuo senovės populiaru puošti namų erdves. O pats Sodų rišimo procesas – lyg malda.
Gilias tradicijas, perduodamas iš kartos į kartą, turi medžio drožinėjimas. Nuo medinių šventųjų skulptūrų iki medinių šaukštų, samčių, geldų. Nėra daikto, kurio nebūtų pamėginęs iš medžio išdrožti pagramantiškis liaudies meistras – drožėjas Nerijus Alšauskas. Šalia visų šiame parke esančių Nerijaus skulptūrų tądien atsirado dar viena didelė jo skulptūra.
Tikriausiai niekas nežino, nuo kada skaičiuojamas siuvimo amato atsiradimas, bet manoma, kad siuvimo ištakos siekia daugiau nei 20 tūkstančių metų. Iš pradžių vietoj siūlų buvo naudojamos gyvūnų sausgyslės ir kaulinės adatos. Lietuvoje siuvėjus vadino kriaučiais. Žmonės kriaučių prašydavo vilnonius rūbus siūti per delčią – kad kandys neėstų, o vestuvinius – saulėtu metu, kad gyvenimas būtų šviesus. Kiek paprastos išminties sudėta į kiekvieną amatą! Dabar siuvimas – mada tapęs amatas. Pasikeitė ir pati siuvimo sąvoka – nuo kriaučiaus iki dizainerio. Šventėje siuvimo amatą demonstravo jaunosios kartos atstovė Erika Ravickaitė-Urbutienė.
Amatų pievelėje dūzgė bitutės – buvo pristatoma bitininkystė, irgi priskiriama prie senųjų lietuvių amatų. Drevinė bitininkystė buvo laikoma seniausiu verslu Lietuvoje. XIX a. netgi buvo įvestas mokestis miškuose už medį su dreve, kad ne kiekvienas galėtų kopinėti medų, nes bitutės buvo saugomos, o medus labai vertinamas iki šiol. Dabar bitininkystė susipynė su senosiomis tradicijomis ir šiuolaikiškumu. Žmogaus ir bičių ryšys kupinas dvasingumo ir šventumo. Tai puikiai žino Tadas ir Indrė Zakarauskai – jų šeima šventėje pristatė bitininkystės amatą. Tadui bičių dūzgimas – kaip muzika. Jam bitelės padeda kurti nuostabius muzikos skambesius.
Jei moterys puošia namus audiniais ir mezginiais, tai vyrai – kalvystės stebuklais. Lietuvos kalvystės istorija skaičiuojama nuo Žalvario amžiaus – tarp akmens ir geležies amžių. Anksčiau šis amatas buvo būtinybė, nes be kalvio sunku buvo įsivaizduoti kasdienį gyvenimą – kas, jei ne jie, pagamindavo medžioklės įrankius, peilius, kirvius, ginklus. Vėliau vienas pagrindinių senųjų kalvių darbų būdavo arklių kaustymas pasagomis. Dabar kalviai – menininkai, kuriantys išskirtinius vienetinius gaminius ir puoselėjantys senąsias tradicijas. Šventėje dalyvavo ir kalvystės amatą demonstravo jaunasis kalvis Rokas Jakas iš Šilalės, kalvystės amatą perėmęs iš senelio. Rokas labiausiai mėgsta peiliakalystę ir interjero detales.
Parengta pagal Tauragės kultūros centro informaciją
Lietuvos Respublikos apsaugos ministerija, siekdama pagerbti sveikatos apsaugos darbuotojus už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, ypač didelį indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, plėtojant farmacijos pramonę, Lietuvos Respublikos, kaip sveikos valstybės, prestižo kėlimą bei aukštos kvalifikacijos sveikat
Gegužės 8 d., Kauno Nacionaliniame dramos teatre įvyko iškilminga Sveikatos apsaugos ministerijos organizuota Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimų ceremonija. Renginys subūrė šalies medicinos bendruomenę pagerbti ilgamečius profesionalus, kurių atsidavimas ir darbštumas palieka neišdildomą pėdsaką Lietuvos sveikato
Gegužės 7d. Tauragės rajono savivaldybėje vyko Tauragės ir Marijampolės regionų atvejo vadybininkų renginys „Atvejo vadybos metodo organizavimo metinių rezultatų apžvalga. Pirmųjų metų patirtys“, sutelkęs gausų dalyvių būrį iš įvairių šalies savivaldybių. Renginio metu dalyviai dalijosi patirtimis, iššūkiais
Jau 38-ąjį kartą visoje Lietuvoje rengiama „Maisto banko“ akcija parduotuvėse prasideda šį penktadienį nuo 15 val. ir tęsis šeštadienį nuo 10 iki 19 val. Šiemet ji vyks 438 prekybos vietose, 78 miestuose ir miesteliuose, o paramą rinks ne tik iniciatyvos organizatorius „Maisto bankas“, bet i
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo ir nužudymo pareikšti 36-erių Tauragės gyventojui. Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo perseki
UAB Tauragės šilumos tinklai informuoja, kad nors šildymo sezonas oficialiai pasibaigė, esant nepalankioms oro sąlygoms (žemai oro temperatūrai, drėgmei ar komforto stokai), yra galimybė laikinai pratęsti šildymo tiekimą. Ką daryti, norint pratęsti šildymą?1. Prašymas administratoriui, surinkus gyventojų sutikimą
Vilniuje gegužės 21-22 dienomis vyksiančioje tarptautinėje Sacharovo konferencijoje pranešimą skaitysiantis filosofas iš Prancūzijos Michel Eltchaninoff sako: „Putinas įsitikinęs, kad Rusija yra imperija. Jis pats sakė, kad imperijos sienos „kvėpuoja“ – tai reiškia, kad jas galima keisti, galima „ž
Kiekvieną pavasarį pradėjus žydėti medžiams ir augalams, žiedadulkių koncentracija ore ženkliai išauga, sukeldama alergines reakcijas jautriems asmenims. Ši problema kamuoja nemenką šalies gyventojų dalį – kone trečdalis jų (30 proc.) kasmet patiria įvairaus intensyvumo alerginius simptomus, rodo „Lietuvos draudimo"
Prie mikrofono - Rimgaudas Gruzdys, vienas organizatorių ir VšĮ „APK Motorsport“ direktorius. Kalbamės apie unikalų renginį Tauragėje – „Asfalto ir purvo nuotykis: Tauragės pavasaris 2025“. Kalbino Arūnas Graželiūnas. https://open.spotify.com/episode/0PxOiEnxRJUYIYBxicrjED Gegužės 10 dieną, še&sca
Kalbamės su Tauragės kultrūos centro dailininke, edukatore Areta Didžioniene. Pokalbis sukosi apie... meną – tokį neaprėpiamą, tokį begalinį, įvairų ir nenuspėjamą. https://open.spotify.com/episode/4OUP3Ies07Z29SJDn9Pen4 Kalbino Arūnas Graželiūnas. Tauragės kultūros centro nuotr.
Penktadienį, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje žurnalistas ir knygų autorius Dovydas Pancerovas pristatė savo knygą „Pragaro vartai“.Prieš susitikimą bibliotekoje Dovydas Pancerovas apsilankė Tauragės radijo studijoje. Kalbėjomės apie romaną „Pragaro vartai“
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sėkmingai demaskavo narkotinių medžiagų platintojus bei pirkėjus. Kratų metu pareigūnai aptiko ir paėmė narkotinių bei psichotropinių medžiagų, taip pat grynųjų pinigų, įtariama, gautų iš nusikalstamos veikos. Balandžio 30 d. apie 17.40 val. Tauragėje, Bernotiškės gatvė