Birželio 14-ajai atminti – padėkos žodžiai ir atvirukai
Tūkstančiai mokinių prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Gyvybės medis“, skirtos paminėti Gedulo ir vilties dieną. Masinių gyventojų trėmimų pradžios 80-mečio proga Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, kaip ir kasmet, inicijavo Birželio 14-osios paminėjimą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ir kvietė prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Gyvybės medis“. Sveikinimus tremtiniams, politiniams kaliniams kūrė ir „Šaltinio“ progimnazijos, Skaudvilės ugdymo ir vaiko gerovės centro ugdytiniai bei Adakavo socialinių paslaugų namų Tauragės padalinio atstovai.
Gyvybės medžio simbolis yra universalus, sutinkamas įvairiose kultūrose, simbolizuojantis gyvybę ir ilgaamžiškumą. Tautos savimonė ir istorinė atmintis formuojasi perduodant gyvus pasakojimus ir vertybines nuostatas iš kartos į kartą. Istorija gyva, kol ją atsimename. Gyvybės medis simbolizuoja kartų ryšį ir tautos istorinės atminties perdavimą ateities kartoms tarsi nuo medžio šaknų į kamieną, o iš kamieno – į šakas ir lapus. Buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir laisvės kovų dalyviai yra mūsų tautos medžio šaknys – vertybinis stuburas, jie yra istorijos pasakotojai, perduodantys žinią, ką patyrė jie, jų tėvai ar seneliai.
Prie pilietinės iniciatyvos „Gyvybės medis“ ir Gedulo ir vilties dienos paminėjimo prisijungusiose bendruomenėse, o prisijungė net 256 šalies ugdymo įstaigos, buvo organizuojamos istorijos pamokos, skirtos prisiminti šį skaudų mūsų istorijos tarpsnį, skaitomi ir aptariami tremtinių prisiminimai.
Tauragiškiai piešė atvirukus-sveikinimus, skirtus buvusiems tremtiniams, politiniams kaliniams ir laisvės kovų dalyviams. 60-yje atvirukų užrašyti ir patys šilčiausi linkėjimai – daugelyje jų linkima sveikatos, stiprybės. „Jūsų meilė Lietuvai įkvepia mus“, – rašoma viename atviruke.
Pasak Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės skyriaus vadovo Antano Stankaus, atvirukai bus išdalinti tremtiniams, politiniams kaliniams, laisvės kovų dalyviams.
– Malonu, kad yra tokia iniciatyva, tremtiniams tai bus maloni staigmena, nes iki šiol tik susitikdavome, pakalbėdavome, o šį kartą jiems bus įteikti vaikų atvirukai. O prie iniciatyvos prisijungę vaikai susipažįsta, prisimena šį istorijos etapą, tampa tarsi mūsų darbų, minčių tęsėjais, – sakė A. Stankus.
Gedulo ir vilties dienos minėjimus ir kitus mokykloms skirtus istorinės atminties projektus Lietuvoje Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuoja nuo 2004 metų.
Komisijos tyrimų duomenimis, 1941 metų birželį iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių, iš kurių 5 060 buvo vaikai iki šešiolikos metų, o iš viso 1941–52 m. ištremta 131 340 žmonių.
Tauragiškis Paulius Mikalauskas egzaminų rezultatais nustebino, ko gero, ne vieną – keturi iš penkių laikytų įvertinti šimtukais, o iki penktojo aukščiausio įvertinimo pritrūko vos dviejų balų. Devyniolikmetis vaikinas džiaugiasi savo pasiekimais ir jau seniai svajoja studijuoti mediciną Vilniaus universitete. Beje, šimtukai – tai dar ne visi Pauliaus pasiekimai: šiemet vaikinas laimėjo auksą Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje ir visai neseniai – bronzą tarptautinėje biologijos olimpiadoje.
Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną visi pasaulio lietuviai tradiciškai jau 14-ą kartą kartu sugiedojo valstybės himną – „Tautišką giesmę“.
Ilgąjį savaitgalį Joninių vainikais puošėsi visa Lietuva. Joninės arba Rasos – ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė – siautulingai minėta ir Tauragės rajone – Jovaruose, Taurų parke, Dacijonuose, Pagramantyje, Adakave ir daugelyje kitų vietų.
Šeštadienį Kęsčiuose su trenksmu nuaidėjusi Antaninių šventė „Pieno kelias: nuo šienapjūtės iki sūrio“ sulaukė nemažo aplinkinių kaimų gyventojų susidomėjimo. Netrūko smalsavusių susipažinti su šios šventės, dar kitaip vadinamos – šienpjovių švente, tradicijomis. Tą dieną pagerbti varduvininkai, jubiliatai, bendruomenės naujagimių tėveliai bei naujakuriai.
Reginą Bliūdžiuvienę galima pristatyti įvairiai: poetė, tautosakininkė, pedagogė, aktyvi Žygaičių miestelio bendruomenės narė. Regina apie savo darbus girtis nėra linkusi, tik žaviais eilėraštukais retsykiais pasidalija savo feisbuke.
Tradicinę Muziejų naktį savo profesinę dieną minėję muziejininkai tauragiškius ir rajono svečius visą dieną kvietė nemokamai lankytis ne tik Tauragės pilyje, bet ir Tremties ir rezistencijos muziejuje, Skaudvilės padaliniuose. Pasiūlyta ir nemažai edukacijų vaikams ir suaugusiesiems.
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ pristatyta vieno žymiausių Tauragės krašto tautodailininkų Zenono Radvilo 80-mečio autorinė paroda ir filmas. Šiandien jis švenčia garbingą jubiliejų.
Gegužės 11-ąją Tauragės meno mokyklos (TMM) Pilies teatras pakvietė į spektaklio, pastatyto Krystal Sutherland romano „Mūsų širdžių chemija“ motyvais, premjerą. Pilnutėlėje Pilies salėje žiūrovai kiek ilgiau nei valandą stebėjo pasirodymą, kuris ne vieną privertė braukti ašarą – jaunųjų aktorių emocijos abejingų nepaliko. Toks ir buvo Pilies teatro tikslas.
Gegužės 18-ąją, Tarptautinę muziejų dieną, visi keliai veda į pažinimą. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir jo padaliniai – Tremties ir rezistencijos muziejus, įkurtas buvusioje NKVD būstinėje, tauragiškių vadinamas Šubertine, Skaudvilės krašto muziejus, Alfonso Čepausko dailės galerija, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centras – tądien kviečia ne tik apsilankyti muziejuose nemokamai, bet ir dalyvauti gausybėje renginių.
Šiandien minime Šeimos dieną. Kiek mums visiems svarbi šeima? Ko gero, paprasčiausias meilės savo šeimai įrodymas – domėjimasis jos istorija. Sondrai Vaišvilaitei, pribloškiančios savo grožiu knygos „Šviesybių namai“ autorei, be galo svarbi kiekviena, net ir smulkiausia giminės istorijos detalė, kurias ji kartu su seserimi Danguole rinko po kruopelytę ne vienerius metus ir sudėliojo iš jų ištisą paprasto gyvenimo epą, įdomų ir vertingą ne tik artimiesiems. Susirinkusieji į Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ pristatymą vos tilpo B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos skaitykloje – žinia apie šią ypatingą leidinį priviliojo ne tik autorės draugus, artimuosius, bet ir kraštotyra, istorija, etnografija besidominčius žmones.
Daugiau nei 10 metų fotografuojanti tauragiškė Paulina Dubė rimčiau šio darbo ėmėsi baigusi mokyklą – tada, pasak jos, atsirado ir laiko, ir noro užsidirbti. Visą savo laiką darbui skirianti moteris sako nežinanti, kaip daugiau save įvardinti nei fotografe. Ji pasakoja, kad pomėgiui tapus darbu laisvalaikio ji nelabai ir turi – didžiąją dalį laiko skiria fotosesijoms ir nuotraukų redagavimui.
Tauragės „Versmės“ gimnazijos trečiokė Viktorija Rezgytė Lietuvos moksleivių liaudies dailės parodos-konkurso „Sidabro vainikėlis IX“ regioniniame ture už savo siuvinėtus darbelius jau trečią kartą laimi prizinę vietą. Mergina turi daug įvairių pomėgių – nuo siuvinėjimo adinukės stiliumi, piešimo, grojimo gitara iki pasivaikščiojimų gamtoje, knygų skaitymo bei domėjimosi istorija.
Praėjusiais metais mokyklą baigusi tauragiškė Simona Bendikaitė nusprendė ieškoti savo gyvenimo kelio. Apie tolesnes studijas svarsčiusi mergina nebuvo iki galo apsisprendusi, ką būtent toliau studijuoti, tačiau pradėjusi savanoriauti Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ji suprato, kad norėtų pasinerti į kultūros pasaulį.
Didžioji savaitė prieš Velykas, ko gero, ne vienam asocijuojasi su vaško kvapu – gi juo dažnas margina kiaušinius. Tada ir vaikystės prisiminimai užplūsta – kaip varžytasi dėl gražesnio ir ryškesnio margučio, kaip laukta antrosios Velykų dienos, kad galėtum bėgti pas kūmą pinigėlio. Nuo darbų sustirusios Pagramančio socialiniuose globos namuose įsikūrusių senolių rankos kiaušinių marginimo edukacijos metu bando prisiminti ir atkartoti margučio raštus – vieni rezultatu labai patenkinti, kiti lyg ant savęs pyksta ir sako, kad anksčiau ir brūkšneliai būdavo tiesesni, ir ranka labiau klausydavo. Bet džiaugsmo pamačius spalvą įgavusį margutį netrūksta, o ir stalo kaimynui pasigirti smagu. Stebi smagų senolių šurmulį ir tiki – artėja graži ir prasminga šventė.
„Kultūros muitinė“, jau tradicija tapęs renginių ciklas, šiemet prasidėjo neįprastai – austrių degustacija Pilies menėse, o po kelių dienų į kitą renginį irgi kulinarine tema pakvietė Skaudvilės krašto muziejus.
Balandžio 6-ąją, 17 val., Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Pilies menėse bus atidaryta ypatinga paroda. Tai kolektyvinė paroda, o jos eksponatai – moterų, lankančių Tauragės suaugusiųjų dailės studiją „MMM“ (Moterys mokosi meno, meno mokyklos moterys), darbai. Parodos pavadinimas visaapimantis ir daugiaprasmis – „Interpretacijos“.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai dauguma bendruomenių bei kultūros namų kvietė atvykti į renginius bei susibūrimus ir pasidžiaugti mūsų tautos laisve. Dauguma jų prasidėjo maldomis ne vien tik už mūsų laisvę – nepamirštas ir Ukrainoje vykstantis karas.
Pirmoji pavasario diena šįmet prasideda Užgavėnėmis, simbolizuojančiomis žiemos palydėtuves ir pavasario sutiktuves. Nors pasaulį šiandien yra apėmęs nerimas dėl karo Ukrainoje, ir, atrodytų, linksmybėms vietos nebeliko, vis dėlto šios linksmos šventės atsisakė ne visi, o ją organizavusieji įsitikinę, kad tradicijos padeda susitelkti.
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną visa šalis, o kartu ir tauragiškiai, paminėjo kaip laisvės, nepriklausomybės, demokratinės šalies dieną. Ši tautai svarbi diena minėta Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, kur Šv. Mišios aukotos už Lietuvą ir Lietuvos žmones, Tauragės kultūros rūmuose surengtame iškilmingame koncerte dalyvavo Kultūros centro kolektyvai ir atlikėjai, kai kurios bendruomenės leidosi į pėsčiųjų žygius, vieni kitus džiugino dainomis, šypsenomis.
Praėjo 104 metai, kai tautos šviesuoliai pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą. Mūsų tėvai ir seneliai gali pasidalinti prisiminimais, kaip šią šventę švęsdavo praeityje. „Šaltinio“ progimnazijoje, kai klases retina vis įsisukdama COVID epidemija, mokytojai pasiūlė 5–8 klasių mokiniams pasidalinti mintimis, kaip mokinių šeimose švenčiama Vasario 16-oji, ką jaunajai kartai reiškia žodžiai Tėvynė, Laisvė... Pabiro tiek gražių, nuoširdžių žodžių, kuriuos jau šią savaitę mokyklos fojė mokiniai skaito per pertraukas televizijos ekrane. Kitame mokyklos koridoriuje – Vėjų pievoje – paroda „Lietuva pro mano langą“. Penktadienį, paskutinę savaitės dieną, bus suvedami rezultatai, kaip šiai šventei paminėti 1–8 klasių mokiniai papuošė savo kuprines. „Švenčiame ir švęsime visi: 1–8 klasių mokiniai, mokyklos administracija, klasių ir būrelių vadovai, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos...“, – sako mokyklos bendruomenė ir dalijasi mokinių istorijomis, kaip šeimos švenčia Vasario 16-ąją.
Artėjant svarbiausioms valstybinėms šventėms progą tautiškumą perteikti piešiniuose turėjo ir jaunieji Lietuvos menininkai. Iš 423 konkursui „Ateities miestai“ siųstų piešinių atrinkta 20 favoritų, kurių skaitmeninį katalogą kovo 1–15 dienomis ketinama pristatyti Lietuvos Respublikos Seime Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtoje parodoje. Sėkmės sulaukusio ir į 20-uką patekusio piešinio autorė tauragiškė abiturientė Beatričė Arštikytė pasakoja, kad laisvė jai svarbi ne tik kaip Lietuvos pilietei, bet ir kaip meno kūrėjai.
Tauragėje gimė daug pasaulinio garso žmonių – Jozefas Šereševskis, Davidas Kacelenbogenas, Robertas Lemanas, Taurogeno žeme vaikščiojo net keturi Rusijos carai, legendinis karo strategas Karlas Klauzevicas, pasaulinio garso kompozitoriai Aleksandras Borodinas, Hektoras Berliozas, Robertas Šumanas, rašytojas ir politikas Aleksandras Gercenas, „Kruvinojo sekmadienio“ herojus popas Gaponas, Aleksandro Puškino žudikas Žoržas Dantesas… Šiuos ir dar daugybę mažai kam žinomų ar netgi visai negirdėtų Tauragės istorijos faktų atkapstęs kraštietis Alvidas Jancevičius sudėjo juos į knygą-straipsnių rinkinį „Užmirštasis Tauroggenas“, kurią jau netrukus pristatys Tauragės krašto muziejuje „Santaka“. O belaukiant susitikimo – pokalbis su jos autoriumi.
Žymusis tautosakininkas Leonardas Sauka rašė: „Nedaug tėra žmonių, kurie lygiai gerai galėtų nagrinėti liaudies buitį, papročius, apeigas, tikėjimus, muzikinę ir poetinę liaudies kūrybą“. Šie žodžiai skirti tautosakininkui, etnografui ir folkloristui Zenonui Slaviūnui (iki 1939 m. – Slavinskui), prieš 105 metus, 1907 m. sausio 14 dieną, gimusiam Skaudvilėje, vargonininko šeimoje. Tauragės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka šios sukakties proga paskelbė savo surinktą medžiagą apie šį garsų kraštietį.
Priešpaskutinę praėjusių metų dieną mūsų krašto šviesuolei, Tauragės rajono garbės pilietei Almai Mizgirienei (Valaitytei) būtų sukakę 90 metų. Buvusiai kolegei atminti bei Archyvų metams pažymėti B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka pakvietė susipažinti su ekspozicija, kurios tikslas – atkreipti bendruomenės dėmesį į Tauragės krašto šviesuolės paveldo tyrinėjimo darbus, žymių kraštiečių atminimo išsaugojimą ir skleisti informaciją apie bibliotekoje saugomą jos sukauptą kraštotyrinį archyvą.
Sausio 11-ąją Tauragės meno mokykloje (TMM) vyko Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ rajoninis etapas. Kaip teigia konkurso organizatoriai, konkurse skambėjo daug gražių dainų ir muzikos garsų, kuriuos lydėjo konkurso dalyvių, jų mokytojų, tėvelių, žiūrovų ir vertinimo komisijos palaikymas ir jaudulys.
