Nuo Sibiro iki Tauragės: vingiuotas kelias tauragiškę atvedė į poezijos pasaulį
Įkelta:
2021-04-30
Nuotrauka
J. Trilikauskienė laukia, kada po karantino susitiks su savo skaitytojais. Jono Valaičio nuotrauka
Nuotraukos autorius:
J. Trilikauskienė laukia, kada po karantino susitiks su savo skaitytojais. Jono Valaičio nuotrauka
,
Nuotrauka
Justina vaikystėje
Nuotraukos autorius:
Justina vaikystėje. Asmeninio albumo nuotrauka

Tauragėje žinoma rašytoja Justina Trilikauskienė jau išleido savo 8-ąją knygą „Ant laikmečio šakos“. Naująjį poezijos rinkinį pristatančios tauragiškės gyvenimas vingiuotas. Irkutske gimusi ir Sibiro platybėse augusi, Klaipėdoje gyvenusi, o galiausiai Tauragėje atsidūrusi moteris su „Tauragės žinioms“ pasidalijo mintimis apie tai, kas yra rašytojas bei papasakojo apie spalvingą savo likimą, atvedusį ją į kūrybą. 

Gimė tremtyje

Justinos Trilikauskienės tėvai jauni buvo ištremti į Sibirą – Lietuva tuo metu jau buvo okupuota Sovietų Sąjungos, patyrė represijas. Valdžia trėmė išsilavinusius žmones, tarp jų pateko ir būsimos rašytojos tėvai. Būtent Irkutske jiems gimė Justina ir jos sesuo Danutė. Kartu augo ir brolis.

– Šeimoje augome trise: dvi seserys ir brolis, – pasakojo rašytoja. – Menas teka mūsų gyslomis. Štai visi tapome muzikantais. Sesuo Danutė Mikalauskienė – kanklininkė, beje, viena pirmųjų Tauragėje, ji mokėsi pas Birutę Zalanskaitę maždaug 1965–1970 metais, tapo ansamblio „Lietuva“ artiste. O mano brolis Vladas Čepliauskas 1980-aisias baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklą Vilniuje, vėliau tarnavo tarybinėje armijoje ir galiausiai tapo žinomu gatvės muzikantu, grojančiu gitara. Jo pirmasis muzikos mokytojas – Alfonsas Sadauskas.

Papasakojusi apie brolį ir seserį, tauragiškė galiausiai prabilo ir apie save. Rašytoja kalbėjo, kad jau nuo vaikystės buvo meniškos sielos, ją itin traukė garsų pasaulis – muzikavimas, o tėvai vaikams skiepijo meilę Lietuvai. 

– Šeimoje buvo branginama lietuvių kalba, Sibire tėtis sekmadieniais anksti ryte žadindavo, keldavo klausytis lietuviškų radijo laidų, – dėstė ji. 

Kai J. Trilikauskienei buvo šešeri, jos tėvai gavo tuometinės valdžios leidimą iš Sibiro grįžti į Lietuvą.

– Traukiniu važiavome savaitę. Niekada nepamiršiu tos akimirkos: išlipome naktį Kauno traukinių stotyje, baisiai lijo, o aš labai norėjau miego, – prisiminė menininkė.  

Traukė menas

Šeima apsistojo Kaune, pas Justinos tėvo brolį, o vėliau persikėlė į Tauragę, kadangi motina kilusi iš šio krašto. Būtent čia būsimoji rašytoja pradėjo eiti į pirmąją klasę.

– Mokytoja sakė, kad nekalbu gerai lietuviškai, daugiausia žodžių aš iš tiesų sakydavau rusiškai. Tačiau pirmoje klasėje pirmoji mokytoja Marija Pučinskienė stropiai mane mokė raidžių ir skiemenų. Išmokau. Tapau geriausia mokine, – kalbėjo tauragiškė.

Mokykloje J. Trilikauskienė atsidavė ne tik lietuvių kalbai, bet ir muzikai.

– Aš akordeonistė, kurios pirmieji muzikos mokytojai Tauragėje buvo gerbiami Edmundas ir Nijolė Jautakiai. Aš kartu su Gintare Jautakaite, dainininke, dabar gyvenančia Amerikoje, tuomet kūrėme bendras dainas. Daug įtakos turėjo mokytojų paskatinimas, dėmesys, pastebėjimai. Pas tuo metu žinomą muzikos mokytoją Vytautą Naraškevičių mokiausi dirigavimo, kompozicijos, literatūros, dar šiek tiek kankliuoti, – kalbėjo J. Trilikauskienė. 

O štai 5-oje klasėje jos mokytoja Morta Norkienė jau paskatino jauną merginą rašyti straipsnius. Taip J. Trilikauskienė žengė į kūrybos pradžią. Tiesa, vėliau net dviem dešimtmečiams, teigė rašytoja, ji tarytum „užmiršo“ rašymą: tuo metu ją labiau domino spektakliai, dailė, baletas.

Atgijo Tauragėje

Likimas taip susiklostė, kad daugiausia laiko J. Trilikauskienė po mokslų baigimo praleido Klaipėdoje – dirbo mokyklose, grodavo šokių pamokose. 

Tiesa, prieš kelerius metus pasiligojo  Tauragėje gyvenantys jos tėvai. Moteris grįžo į Tauragės kraštą jų slaugyti. Prieš trejus metus tėveliai iškeliavo Anapilin, rašytoja pasiliko jų namuose. 

– Netikėtai vėl atgijau Tauragėje. Lankydama įvairius kultūrinius renginius, pajutau besiveržiančią kūrybinę srovę. Karantinas, šis mums nemielas metas, paskatino mane vėl rašyti straipsnius, knygas, net dainas, – teigė tauragiškė. 

Praėjusiais metais J. Trilikauskienė įstojo į Tauragės literatų klubą „Žingsniai“. Padedama jos narių, rašytoja išleido 7-ąją savo poezijos knygą „Kraitė“. 

– Knyga sulaukė didelio pasisekimo, apkeliavo 20 Lietuvos rajonų, daug ką nustebino, sulaukiau itin malonių atsiliepimų ir paskatinimų. Džiugu, kad gyvename po meno mūzos sparnais – ne tik aš, sesuo, brolis, bet ir trys mano dukros. Muzika, šokis, dailė, poezija yra mus siejančios gijos, – atžalomis didžiavosi rašytoja.

– Kas yra rašytojas? Pirmiausia – tai žmogus, kuris turi vidinės valios, ieškantis tobulėjimo išraiškos, žadantis duoti gilių pojūčių ir supratimo, ieškantis impulsų, žodžio vergas. Antra, rašytojas su patirtimi sieja praeitį ir dabartį, semiantis pažintis, bendravimą, psichologijos žinias ir norintis išreikšti save bei dalytis tuo, ką kuria, su likusiu pasauliu, – kalbėjo ji. 

Šiais metais pasirodžius 8-ąjai poezijos knygai, J. Trilikauskienė sakė besididžiuojanti savimi ir besitikinti, kad po karantino susitiks su savo skaitytojais. 

– Visiems linkiu tikėti, kurti, puoselėti gerus darbus, o svarbiausia – mylėti, – pokalbį šiltai užbaigė rašytoja.

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
tramtatulis
Įkelta:
2021-04-26
Išrinkti šių metų Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ vietinio rato laureatai, kurie Tauragės kraštui atstovaus  regioniniame rate Telšiuose. Nuotoliniu būdu organizuojamas tradicinis jaunųjų atlikėjų konkursas suteikė ne tik kūrybinio džiaugsmo, bet ir nemažai iššūkių. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-04-17
Tauragiškės Antaninos Aldonos Auksorienės gyvenimas nebuvo lengvas. Pokariu gimusi moteris augo be tėvų, sunkiai dirbo, neteko vyro, tačiau drąsiai žengė gyvenimo keliu. Tauragiškė, įveikusi likimo siųstus išmėginimus, nusprendė apie tai papasakoti kitiems. Tiesa, kaip pati sako, ant popieriaus lapo išgulė ne ištisa istorija, o tik gyvenimo nuotrupos. „Tačiau jose kiekvienas gali atrasti dalį savęs“, – kalbėjo A. A. Auksorienė.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-16
Pasibaigus nuotoliniam mokymui vaikai atkeliavo į mokyklą su gėlėmis ir šypsenomis – visi buvo pasiilgę mokyklos, mokytojų ir draugų. O „Šaltinio“ progimnazijos 4b klasės mokytoja Jolita Girulienė sulaukė dar ir dovanos –  ji gavo knygą, kurios autorius – jos auklėtinis Nedas Mencleris. 
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-16
Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios Lietuvos televizija ir laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ kvietė mokinius kurti laišką istorijai. Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 4b klasės mokiniai, kaip pasakoja jų mokytoja Jolita Girulienė, šia idėja labai susidomėjo ir noriai įsitraukė į laiško rašymą. O vienas jų, Jokūbas Jankus, rašęs laišką Stasiui Girėnui, sulaukė TV laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ padėkos! Vienintelis Tauragėje!
Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2021-04-04
Velykos yra pavasario, prisikėlimo šventė, o kiaušinis – vienas jo simbolių. Nuo seno gyvuoja tradicija prieš Velykas dažyti kiaušinius. Skaudvilės krašto muziejuje šiuo metu eksponuojama unikali – apie 1000 įvairių raštų ir spalvų Onos Balandytės skutinėtų margučių paroda. 
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2021-03-12
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto priedas „Trybunał obywatelom Wielkiego Xięstwa Litewskiego na seymie Warszawskim...“, Vilnius, 1693 m. Antano Stravinsko, kurio teigimu, leidinys pabuvojo ir tremtyje Sibire, dovana. Knyga restauruota 2017 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, sutvirtinant popierių ir atkuriant vietomis suirusias popieriaus dalis. Dabar ji eksponuojama Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos ekspozicijoje. Tai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto priedas. Tai trečia seniausia muziejaus turima knyga.
Nuotrauka
Muziejus
Įkelta:
2021-03-12
Dar 2001 m. Tauragės dvare žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Eugenijus Ivanauskas. Ištirtas 11 kv. m plotas, surasta dvaro rūmų vieta, surinkti 373 radiniai, datuojami XVI a. viduriu–XIX a. pradžia. Nustatyta, kad dvarvietėje išlikęs iki 1,4 m storio XVI–XX a. kultūrinis sluoksnis. Be kitų nuolaužų, rasta ir baltų ornamentuotų kaolino pypkių likučių.
Nuotrauka
Laimonas
Laimonas
Įkelta:
2021-03-05
Tauragiškis Laimonas Šiaudvytis neseniai atrado širdžiai artimą meno šaką – fotografiją. Vaikino darbai žavi daugelį, o žvelgiant į jo nuotraukas net stebina, jog šis jaunasis menininkas – dar tik pradedantis fotografas.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-21
Mūsų istorija turtinga svarbių, pasididžiavimo vertų ir minėtinų datų, ir kai kurios iš jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Ir 1918, ir 1949 metų vasario 16-oji buvo lemtingos mūsų dabarčiai ir ateičiai. Šiemet, kai šalis ir visas pasaulis sukaustytas pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino, surengti įspūdingą, įsimenančią Vasario 16-osios šventę buvo išties nelengvas uždavinys, tačiau Tauragės kultūros centras pasirūpino nuostabia šventės programa, kurią buvo galima stebėti internetu, taigi net sėdėdami namuose tauragiškiai galėjo pajusti šventės dvasią ir pasididžiavimą savo šalies istorija.
Nuotrauka
šaulių
Įkelta:
2021-02-13
Gražių idėjų ir prasmingų darbų tėvynei nestokojantys Šaulių sąjungos nariai šiemet žiemos šventę mini prisitaikydami prie karantino sąlygų – visus kviečia į „Snaigės“ žygį. Jis skirtas ne tik skatinti fizinį aktyvumą, bet ir paminėti Lietuvai reikšmingą datą – Vasario 16-ąją, 103-iąsias valstybės atkūrimo metines. 
Nuotrauka
Žukauskas
Įkelta:
2021-02-10
Remigijus Žukauskas – rašytojas, šiuo metu išleidęs dvi knygas: suaugusiesiems skirtą „Psichologinė lygtis“ ir romaną paaugliams „Labdarinė fėja“. Tauragiškis nuolat gilinasi į tai, kas aktualu žmogui įvairiais jo gyvenimo tarpsniais. Psichologija, filosofija, žmonių tarpusavio santykiai yra temos, kurios vyrauja jo kūryboje, bet tuo rašytojas neapsiriboja. Jo knygose skaitytojai gali pasinerti ir į fantazijų, pojūčių pasaulį. Kalbėdamas su „Tauragės žiniomis“, R. Žukauskas papasakojo, ką mano apie šiuolaikinę rašytojų kūrybą bei kaip pats pradėjo rašyti knygas. 
Nuotrauka
3
Įkelta:
2021-01-22
Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“ Klaipėdos universiteto koklių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų. Susidomėję gyventojai mielai dalinosi savo namų krosnių nuotraukomis, kai kurie kruopščiai jas matavo ir pildė metraštį istorijomis. Ekspedicijos metu pavyko surinkti naujos medžiagos apie dar stovinčias krosnis, kurios vis dažniau griaunamos kaip mažai funkcionalūs, nebemadingi šildymo įrenginiai, arba nesuderinami su vienodėjančiais europietiško remonto poreikiais. Taip prarandame ilgus šimtmečius trukusios namų šildymo tradicijos baigtinio rezultato pažinimą. Nuotoliniu būdu atvertos Vakarų Lietuvos gyventojų namų durys atnešė viltį, kad dar ne viskas prarasta. Į nykstančio paveldo pažinimo projektą įsitraukė ir Tauragės kultūros centro Paveldo tarnybos vyriausioji specialistė Svetlana Jašinskienė – ji nusiuntė net 15-os krosnių nuotraukas.