Karantinas ekspedicijai nesutrukdė – surinkta per 100 krosnių vaizdų
Įkelta:
2021-01-22
Nuotrauka
3
,
Nuotrauka
1
,
Nuotrauka
2
Nuotraukos autorius:
Ekspedicijos archyvo nuotraukos
,
Nuotrauka
4
,
Nuotrauka
5
,
Nuotrauka
6
,
Nuotrauka
7
,
Nuotrauka
8

Džiugu skaitytojams pranešti, kad šiais metais laikraštyje „Tauragės žinios“ vėl galėsite skaitykite Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamo projekto „Praverkim krašto lobių skrynią“ publikacijas, kuriose rasite daug įdomios informacijos apie savo krašto kultūrinį gyvenimą, nes mūsų kraštas – puiki erdvė kultūriniams virsmams ir naujiems iššūkiams. Be dėmesio neliks tradiciniai ir nauji renginiai – „Aukso vainikas“, projektas „Kultūros muitinė“, audiovizualinių menų festivalis „Kvadratu“, festivaliai „Džiazo dienos Tauragėje“, tarptautinis Tauragės muzikos festivalio ir kiti. Sužinosite, kaip valstybines šventes kasmet vis išradingiau mini tauragiškiai, susipažinsite su meno, kultūros asmenybėmis, garsinančiomis mūsų gimtąjį kraštą ne tik Lietuvoje, bet ir svečiose šalyse. Publikacijose analizuosime krašto bendruomenių veiklą, o jaunimui bus įdomu sužinoti, kokiomis idėjomis gyvena bendraamžiai – tai gali būti postūmis ir patiems imtis veiklos, įgyvendinti savo idėjas. Praverkime Tauragės krašto lobių skrynią kartu. Ir pirmoji publikacija skirta – krosnims. Projekto finansavimui iš  Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo skirta 4000 tūkst. eurų.

Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“ Klaipėdos universiteto koklių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų. Susidomėję gyventojai mielai dalinosi savo namų krosnių nuotraukomis, kai kurie kruopščiai jas matavo ir pildė metraštį istorijomis. Ekspedicijos metu pavyko surinkti naujos medžiagos apie dar stovinčias krosnis, kurios vis dažniau griaunamos kaip mažai funkcionalūs, nebemadingi  šildymo įrenginiai, arba nesuderinami su vienodėjančiais europietiško remonto poreikiais. Taip prarandame ilgus šimtmečius trukusios namų šildymo tradicijos baigtinio rezultato pažinimą. Nuotoliniu būdu atvertos Vakarų Lietuvos gyventojų namų durys atnešė viltį, kad dar ne viskas prarasta. Į nykstančio paveldo pažinimo projektą įsitraukė ir Tauragės kultūros centro Paveldo tarnybos vyriausioji specialistė Svetlana Jašinskienė – ji nusiuntė net 15-os krosnių nuotraukas.

Nuo paprastų koklinių viryklių iki karūnomis puoštų krosnių

Pasak projekto organizatorių, gyventojai dalinosi įvairiais savo namų šildymo įrenginiais – viryklėmis, krosnimis. Menotyrininkės prof. dr. Dalios Klajumienės pagalba pavyko išskirti, kad daugiausia surinkta modernizmo stiliaus, XX a. 3–4 dešimtmečio koklinių krosnių, kurios į skirtingas vietoves galėjo patekti tiek iš tolimesnių Rytų Prūsijos fabrikų, tiek iš Priekulėje veikusios koklių gaminvietės. Gyventojų namuose esama nemažai krosnių, statytų istorizmo laikotarpiu – XIX a. pab.–XX a. pr. – ypač pamėgtu stilizuotu gėlės koklių motyvu. Jis perėjo net į XX a. pabaigos–XXI a. pr. koklių gamybą, tad vizualiai ne visada lengva atsekti jų kilmę ir pastatymo laiką. Akį traukia gyventojų atsiųstos XX a. pradžios istorizmo stiliaus krosnys, kurias vainikuoja puošnios karūnos. Tarp atsiustųjų atsirado ir vienas Art Nouveau XX a. 2–3 deš. krosnies pavyzdys. Kita gausesnė grupė – neornamentuotų koklių krosnys, kurios statytos iki karo ir pokariu (XX a. 3–7 deš.). Jose vienintelė puošmena – krosnies viršūnėje esančios bangelės arba geometrinis ornamentas. Gyventojų pasidalintos ne tokios senos – XX a. pabaigos–XXI a. krosnių nuotraukos, liudija ir apie istorinio laikotarpio imitacijas. Esama pavyzdžių, kai į naujadarus įkomponuojami senų krosnių puošnūs kokliai.

Projekte sudalyvavo dėl knygos

Pagėgiškė Svetlana Jašinskienė, dirbanti Tauragės kultūros centro Paveldo tarnyboje, „Tauragės žinioms“ pasakojo, kad sužinojusi apie šį projektą iškart juo susidomėjusi. Sako, labiausiai ją „užkabino“ tai, kad žadėta atsiųsiantiems daugiau nuotraukų padovanoti knygą apie krosnis.

– Namas, kuriame gyvenu, statytas 1925 metais, ir jame stovi nuostabi koklinė krosnis. Ji sumūryta iš paprastų koklių ir labai įdomiai pastatyta – tarp dviejų kambarių, – pasakoja ji. 

Remontuodami namus žmonės koklinių krosnių neretai atsisako. S. Jašinskienė pasakoja, kad jai tokia mintis nebuvo kilusi, tačiau svarstė galimybę krosnį kiek sumoderninti – jos viduryje įrengti židinį. Tačiau vėliau vis dėlto tokios minties atsisakė – nutarė palikti krosnį tokią, kokia ji buvo, tik nušveisti. Sako nušveitusi net kelis sluoksnius dažų.

– Labai myliu savo krosnį, ji tikra namų puošmena, – teigia S. Jašinskienė. – Suprantu, kad tai didelė vertybė, ir labai didžiuojuosi, kad ją turiu.

Projekto organizatoriai prašė atsiųsti bent 10 koklinių krosnių nuotraukas, o Svetlana nusiuntė net 15 – ne tik savo namuose stovinčios, bet ir kaimynų, draugų, pažįstamų. Antai viename Pagėgių daugiabutyje, kuriame gyvena kelios šeimos, kitokio šildymo net nėra – visuose butuose vis dar stovi nuostabios koklinės krosnys.

Svetlana pasakoja, kad ieškodama koklinių krosnių išgirdusi ir nepaprastai įdomių su jomis susijusių istorijų.

– Neseniai lankiausi pas vieną Tauragės odontologą, – pasakoja ji, – ir sėdėdama jo kėdėje per praviras duris pastebėjau kitame kambaryje stovinčią nuostabią koklinę krosnį. Paprašiau leidimo ją nufotografuoti. Tokį leidimą gavau, tik, gaila, odontologas papasakojo, kad jau visai netrukus tos krosnies nebeliks – planuojama pradėti namo remontą, o jo metu krosnis bus nugriauta...

Džiugina žmonių išradingumas, sentimentai

Krosnių ir koklių tyrinėtoją R. Nabažinskienę džiugina kai kurių šeimininkų išradingumas pritaikant krosnis prie naujų interjero poreikių. „Matome puikių pavyzdžių, kai, rodos, paprastutės, be stilistinių bruožų krosnys moderniai įrengtuose namuose atrodo kaip tikros karalienės. Šį pojūtį kuria išlaikytas autentiškas namų elementas. Tad norisi tikėti, kad projektas įkvėps ir kitus negriauti krosnių, o jas prikelti naujam gyvenimui ir tokiu būdu patiems būti išskirtiniams. Gyventojai, dalindamiesi savo namų krosnių istorijomis, neleidžia suabejoti, kad kai kuriems jų krosnys yra tapusios tarsi šeimos relikvijomis, apipintomis sentimentais, krosnininkų meistrystės paslaptimis“, – teigia ji.

Baimintis nereikėtų

R. Nabažinskienė pasakoja, kad ekspedicijos eigoje gauta ir tokių nuotraukų, kai klausta, kokia krosnių finansinė ar istorinė vertė, mat jas ketinama tiesiog nugriauti. Tokie užklausimai atsiranda pasikeitus būsto savininkams, kurie paprastai yra jaunesni, naujakuriai, nesusipažinę su savo namo istorija. Žinoma, tokių procesų sulaikyti neįmanoma. Ekspedicijos rengėjai dėkoja besibaiminusiems, kad pasidalinę informacija taps paveldo įkaitais. Norisi juos nuraminti, kad jokio teisinio pagrindo įsakyti, kaip elgtis su nykstančiomis krosnimis, nėra. Tad tik patys spręs, kiek tradicija bus dar gyva. 

Stebėjosi, kad kažkam rūpi

Tarp ekspedicijos dalyvių buvo susiekusių tik skambučiu. Tai daugiausia senyvi, išmaniosiomis technologijomis nesinaudojantys krosnių turėtojai. Bendraujant telefonu jie stebėjosi, net kuklinosi, kad jų turimos krosnys gali kam rūpėti. Daugiausia skambintojų buvo senjorai, kurie, matyt, išsiilgę gyvo bendravimo, kvietėsi net karantino metu į svečius apžiūrėti krosnių. Visgi dėl saugumo pandemijos metu nuspręsta su jais susitikti pagerėjus situacijai.

Aktyviausios – iš Pagėgių krašto

Visiems projekto dalyviams rengiamos Klaipėdos universiteto padėkos. Už išskirtinį atkaklų dalyvavimą, lankant savus kaimynus ir pažįstamus, fotografuojant Pagėgių savivaldybės krosnis numatyta individuali dovana Svetlanai Jašinskienei, Redai Tamašauskienei. Jas pasieks naujausia krosnių tyrimams skirta Raimondos Nabažaitės knyga „Interjero karalienė“.

Po karantino laukia paroda

Ekspedicijos rezultatų fotografijų paroda atvers duris iškart po karantino. Ją bus galima aplankyti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute bei Konservavimo ir restauravimo centro feisbuko paskyroje. Esant poreikiui planuojama ir keliaujanti šios parodos versija. Beje, dėl siųstų nuotraukų kokybės, bei žmonių suteiktos papildomos informacijos ekspediciją galvojama tęsti. Projekto komunikacijos savanorė Erika Cibulskienė pripažino nekantraujanti nuotolinį bendravimą su dalyviais pakeisti pokalbiu prie šiltos krosnies ir arbatos puodelio. 

Nuotrauka
fondo zenklas
Nuotrauka
mažrimas
Autorės nuotraukos
Įkelta:
prieš 1 dieną
Rugsėjo 11-ąją Tauragės kultūros centro parodų salei suteiktas amžinybėn iškeliavusio Tauragės garbės piliečio, kraštotyrininko Edmundo Mažrimo vardas. Šįkart jos sienas puošė nuotraukos iš jo šeimos ir draugų archyvų, ir kiekvienoje jų – Edmundo veidas. O į vakarą, pavadintą „(Ne)tolima praeitis“ susirinkę bičiuliai, kolegos, bendražygiai dalijosi prisiminimais, įžvalgomis apie šią neeilinę asmenybę, palikusią ryškų pėdsaką istorijos tyrinėjimuose.
Nuotrauka
Jašinskienė
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-14
Atgimsta kažkada buvusi labai aktyvi mūsų krašto istorijai ir kultūrai neabejingų žmonių veikla – jie buriasi į asociaciją ir kviečia prisijungti visus, kurie nori daugiau sužinoti apie Tauragės krašto labui dirbančius žmones, susipažinti su krašto kultūros istorijos klodais. Steigiamasis asociacijos susirinkimas numatytas jau rugsėjo 15 dieną.
Nuotrauka
Renginio akimirka. Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-08-28
Sąjūdis kaip stebuklas, fenomenas, reiškinys. Apie jį kalbėta rugpjūčio 23-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje, plačiajai visuomenei atidarant Sąjūdžio kambarį. Sąjūdžio muziejaus Lietuva neturi, šiam itin reikšmingam šalies istorijos puslapiui skirta kukli ekspozicija yra tik dar viename – Panevėžio muziejuje. Į renginį gausiai susirinkę žmonės ne tik apžiūrėjo naująją ekspoziciją, bet ir išklausė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės Eglės Červinskaitės pranešimą „Sąjūdžio gimimo Tauragėje kontekstai ir prielaidos“, diskusiją „Ar Sąjūdžio stebuklas įvyktų šiandien?“, sąjūdietės, dabar Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės bei sąjūdiečio, dabar Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario Sigito Mičiulio bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studento ir įvairių pilietinių jaunimo iniciatyvų dalyvio Nedo Tamašausko pasisakymus. 
Nuotrauka
a
Gretos Jonelytės nuotraukos
Įkelta:
2021-08-20
Ketvirtus metus Tauragės pilyje iniciatyvaus miesto jaunimo organizuojamas renginys – puiki galimybė atsiskleisti jauniems menininkams: savo darbus parodė fotografai, dailininkai, rašytojai, muzikantai, technologai ir kt. „Menų Festo“ tikslas – suburti pradedančius ir patirties turinčius menininkus iš visos Lietuvos bei pasidalinti jų kūryba su kitais. 
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-08-13
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka šiemet mini ne tik savo veiklos 90-metį – prieš 10 metų, 2011 m. rugpjūčio 30-ąją, bibliotekininkų bendruomenės prašymu Tauragės rajono savivaldybės taryba seniausiai Tauragės kultūros įstaigai suteikė kraštietės – literatūrologės, poetės, rašytojos ir vertėjos, habilituotos mokslų daktarės, profesorės Birutės Baltrušaitytės (1940–1996) vardą.  
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-30
Kone kiekvieną savaitgalį tai viename, tai kitame rajone kaime vyksta šventės. Tradiciniai bendruomenių renginiai suburia jų narius, sukviečia svetur gyvenančius kraštiečius, atneša į kaimą šventinę nuotaiką, skatina bendrauti ir dalintis geromis emocijomis. Praėjusį savaitgalį linksminosi batakiškiai ir Trepų gyventojai: Batakiuose vyko Šv. Onos atlaidai ir kraštiečių šventė „Ona ir vėl kviečia grįžti į tėviškę“, o Trepuose surengta bendruomenės šventė „Šakomis į dangų, šaknimis į žemę“. Abiejų šių kaimų bendruomenių pirmininkių Ritos Grinienės ir Jolantos Skrodenienės nuomonės sutampa: bendruomenių renginiai vienija ir ugdo. 
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-23
Šiandien, 16 val., Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ bus pristatyta paroda „Vasario 16-osios šventė 1919–1940 metais: susitelkimas ateičiai“. Šią kilnojamąją parodą, supažindinančią su Vasario 16-osios švente ir jos minėjimo tradicijomis 1919–1940 metais, parengė ir šalies regionų bendruomenėms dovanoja Lietuvos nacionalinis muziejus ir Signatarų namai. Specialiai šiai parodai muziejininkai sukūrė ir nuotaikingą edukaciją pagal rašytojo Antano Vienuolio tarpukariu skelbtas vizijas ir pranašystes, kaip Vasario 16-oji atrodys po šimto metų, t. y. dabar.
Nuotrauka
Eičas
Įkelta:
2021-07-21
Tauragės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Tremtinys“ birželio pabaigoje Telšiuose dalyvavo atminties koncerte „Dievo dovana, Lietuva, esi“, skirtame Rainių tragedijos 80-mečiui paminėti. O dabar, po ilgokos pertraukos, vėl repetuoja gyvai ir ruošiasi kitam renginiui, vyksiančiam Ariogaloje. 
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-20
20-metė Simona Bendikaitė šiais metais baigė Tauragės „Versmės“ gimnaziją. Meniškos sielos mergina pasakojo, kad Tauragėje pradėjo mokytis išėjusi iš vienos rajono mokyklos, kurioje patyrė sunkumų bendraudama su bendraklasiais. Patirti išgyvenimai, pasakojo ji, paskatino kurti.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-06-25
Artėjant Joninėms Tauragės kultūros centras kvietė tauragiškius ir miesto svečius į nuotaikingą šventę Taurų nuotykių parke. Dalyvaudami amatų demonstravime, prisimindami tradicijas, su muzika, šokiais, dainomis ir gera nuotaika visi linksminosi amatų ir muzikos šventėje.
Nuotrauka
geno
Įkelta:
2021-06-18
Pirmoji Tauragės kraštiečių šventė prie 15 metų surengta Vilniaus rotušėje, gi šiųmetinei, numatytai ryt, birželio 19-ąją, kraštiečiai rinksis netradicinėje aplinkoje – muziejuje „Duonos kelias“ prie Vilniaus Pilaitės vėjo malūno. Kaip visada, kraštiečiai išvys sceninių vaizdelių, o svarbiausia – galės bendrauti, diskutuoti, dainuoti, šokti kiek širdis geidžia.
Nuotrauka
atvi
Įkelta:
2021-06-18
Tūkstančiai mokinių prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Gyvybės medis“, skirtos paminėti Gedulo ir vilties dieną. Masinių gyventojų trėmimų pradžios 80-mečio proga Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, kaip ir kasmet, inicijavo Birželio 14-osios paminėjimą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ir kvietė prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Gyvybės medis“. Sveikinimus tremtiniams, politiniams kaliniams kūrė ir „Šaltinio“ progimnazijos, Skaudvilės ugdymo ir vaiko gerovės centro ugdytiniai bei Adakavo socialinių paslaugų namų Tauragės padalinio atstovai. 
Nuotrauka
zyd
Autorės ir Žydrės Macienės asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-05-30
Karantinas, uždaręs žmones namuose, ne vienam tapo depresijos priežastimi. Vis dėlto kai kurie tuo metu tarsi atrado save iš naujo: prisiminė kadaise mėgtas veiklas, ėmė kurti – kas eiles, kas paveikslus ar dekoracijas, o kas tortus, ir taip įprasminti staiga atsiradusį laisvą laiką. Bibliotekininkė iš Skaudvilės Žydrė Macienė prisipažįsta niekada negalvojusi, kad jos tapyti paveikslai gali būti kam nors įdomūs, tačiau dabar jie tapo parodos eksponatais. Žydrė įsitikinusi: kiekvienas galime rasti kūrybiškų veiklų, kurios teikia malonumą, ir jei išdrįstume į jas pasinerti, depresijų tikrai būtų kur kas mažiau.
Nuotrauka
bazinienė
Įkelta:
2021-05-17
Lomių kaimo bendruomenė pirmininkė, mokinių mylėta ir mylima pedagogė, entuziastinga kraštotyrininkė. Tiesiog – aktyvi ir energinga moteris, nuoširdi ir darbšti kaimynė bei kolegė. Tai tik maža dalis epitetų, tinkančių prieš kelias dienas gimtadienį atšventusiai lomiškei Elenai Bazinienei. Dar viena dovana jai tapo žinia, kad jos parengta knyga „Kol neišpustė laiko vėjai“ ką tik pasibaigusiame 8-ajame konkurse „Tauragės metų knyga 2020“, kuriame dalyvavo net 19 knygų, pripažinta populiariausia pažintine knyga. 
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-12
Tautodailininkas Juozas Galbogis – vienas Tauragės tautodailės veteranų. Šiandien jis švenčia garbingą 90-ies metų sukaktį. Garbaus amžiaus sulaukęs kūrėjas turi ką prisiminti – sunki vaikystė, karo metai, vingiuotas profesinis kelias. Vis dėlto turbūt maloniausi prisiminimai – apie kūrybos momentus ir, žinoma, šeimą – gausią, muzikalią ir talentingą. 
Nuotrauka
J. Trilikauskienė laukia, kada po karantino susitiks su savo skaitytojais. Jono Valaičio nuotrauka
J. Trilikauskienė laukia, kada po karantino susitiks su savo skaitytojais. Jono Valaičio nuotrauka
Įkelta:
2021-04-30
Tauragėje žinoma rašytoja Justina Trilikauskienė jau išleido savo 8-ąją knygą „Ant laikmečio šakos“. Naująjį poezijos rinkinį pristatančios tauragiškės gyvenimas vingiuotas. Irkutske gimusi ir Sibiro platybėse augusi, Klaipėdoje gyvenusi, o galiausiai Tauragėje atsidūrusi moteris su „Tauragės žinioms“ pasidalijo mintimis apie tai, kas yra rašytojas bei papasakojo apie spalvingą savo likimą, atvedusį ją į kūrybą.  Gimė tremtyje
Nuotrauka
tramtatulis
Įkelta:
2021-04-26
Išrinkti šių metų Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ vietinio rato laureatai, kurie Tauragės kraštui atstovaus  regioniniame rate Telšiuose. Nuotoliniu būdu organizuojamas tradicinis jaunųjų atlikėjų konkursas suteikė ne tik kūrybinio džiaugsmo, bet ir nemažai iššūkių. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-04-17
Tauragiškės Antaninos Aldonos Auksorienės gyvenimas nebuvo lengvas. Pokariu gimusi moteris augo be tėvų, sunkiai dirbo, neteko vyro, tačiau drąsiai žengė gyvenimo keliu. Tauragiškė, įveikusi likimo siųstus išmėginimus, nusprendė apie tai papasakoti kitiems. Tiesa, kaip pati sako, ant popieriaus lapo išgulė ne ištisa istorija, o tik gyvenimo nuotrupos. „Tačiau jose kiekvienas gali atrasti dalį savęs“, – kalbėjo A. A. Auksorienė.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-16
Pasibaigus nuotoliniam mokymui vaikai atkeliavo į mokyklą su gėlėmis ir šypsenomis – visi buvo pasiilgę mokyklos, mokytojų ir draugų. O „Šaltinio“ progimnazijos 4b klasės mokytoja Jolita Girulienė sulaukė dar ir dovanos –  ji gavo knygą, kurios autorius – jos auklėtinis Nedas Mencleris. 
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-16
Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios Lietuvos televizija ir laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ kvietė mokinius kurti laišką istorijai. Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 4b klasės mokiniai, kaip pasakoja jų mokytoja Jolita Girulienė, šia idėja labai susidomėjo ir noriai įsitraukė į laiško rašymą. O vienas jų, Jokūbas Jankus, rašęs laišką Stasiui Girėnui, sulaukė TV laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ padėkos! Vienintelis Tauragėje!
Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2021-04-04
Velykos yra pavasario, prisikėlimo šventė, o kiaušinis – vienas jo simbolių. Nuo seno gyvuoja tradicija prieš Velykas dažyti kiaušinius. Skaudvilės krašto muziejuje šiuo metu eksponuojama unikali – apie 1000 įvairių raštų ir spalvų Onos Balandytės skutinėtų margučių paroda. 
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2021-03-12
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto priedas „Trybunał obywatelom Wielkiego Xięstwa Litewskiego na seymie Warszawskim...“, Vilnius, 1693 m. Antano Stravinsko, kurio teigimu, leidinys pabuvojo ir tremtyje Sibire, dovana. Knyga restauruota 2017 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, sutvirtinant popierių ir atkuriant vietomis suirusias popieriaus dalis. Dabar ji eksponuojama Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos ekspozicijoje. Tai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto priedas. Tai trečia seniausia muziejaus turima knyga.
Nuotrauka
Muziejus
Įkelta:
2021-03-12
Dar 2001 m. Tauragės dvare žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Eugenijus Ivanauskas. Ištirtas 11 kv. m plotas, surasta dvaro rūmų vieta, surinkti 373 radiniai, datuojami XVI a. viduriu–XIX a. pradžia. Nustatyta, kad dvarvietėje išlikęs iki 1,4 m storio XVI–XX a. kultūrinis sluoksnis. Be kitų nuolaužų, rasta ir baltų ornamentuotų kaolino pypkių likučių.
Nuotrauka
Laimonas
Laimonas
Įkelta:
2021-03-05
Tauragiškis Laimonas Šiaudvytis neseniai atrado širdžiai artimą meno šaką – fotografiją. Vaikino darbai žavi daugelį, o žvelgiant į jo nuotraukas net stebina, jog šis jaunasis menininkas – dar tik pradedantis fotografas.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-21
Mūsų istorija turtinga svarbių, pasididžiavimo vertų ir minėtinų datų, ir kai kurios iš jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Ir 1918, ir 1949 metų vasario 16-oji buvo lemtingos mūsų dabarčiai ir ateičiai. Šiemet, kai šalis ir visas pasaulis sukaustytas pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino, surengti įspūdingą, įsimenančią Vasario 16-osios šventę buvo išties nelengvas uždavinys, tačiau Tauragės kultūros centras pasirūpino nuostabia šventės programa, kurią buvo galima stebėti internetu, taigi net sėdėdami namuose tauragiškiai galėjo pajusti šventės dvasią ir pasididžiavimą savo šalies istorija.