R. Žukauskas: „Rašyti knygas suaugusiesiems daug paprasčiau nei paaugliams“
Įkelta:
2021-02-10
Nuotrauka
Žukauskas
Aprašymas

Bitininkas Remigijus Žukauskas savyje atrado rašytojo talentą. Sigito Kancevyčiaus nuotrauka 

Remigijus Žukauskas – rašytojas, šiuo metu išleidęs dvi knygas: suaugusiesiems skirtą „Psichologinė lygtis“ ir romaną paaugliams „Labdarinė fėja“. Tauragiškis nuolat gilinasi į tai, kas aktualu žmogui įvairiais jo gyvenimo tarpsniais. Psichologija, filosofija, žmonių tarpusavio santykiai yra temos, kurios vyrauja jo kūryboje, bet tuo rašytojas neapsiriboja. Jo knygose skaitytojai gali pasinerti ir į fantazijų, pojūčių pasaulį. Kalbėdamas su „Tauragės žiniomis“, R. Žukauskas papasakojo, ką mano apie šiuolaikinę rašytojų kūrybą bei kaip pats pradėjo rašyti knygas. 

– Išleidote knygą „Labdarinė fėja“. Šis romanas skirtas paaugliams. Kaip nusprendėte orientuotis į paauglių auditoriją? 

– Mėgstu sudėtingas temas ir iššūkius. Temą gvildenau filosofiškai, ir ši knyga skirta ne tik paaugliams, bet ir suaugusiesiems. Knygų vaikams labai daug, o paaugliams – gerokai mažiau. Ši knyga – apie patyčias, nelygybę, tarpusavio konfliktus. Tokios temos – kietas riešutas. Paaugliai dažnai susiduria su tuo, o suaugusieji nežino, ką daryti. 

– Kitas jūsų išleistas romanas pasižymi psichologiškumu ir greičiausiai skirtas tik suaugusiesiems, tiesa? 

– Pirmoji knyga „Psichologinė lygtis“. Tai itin sudėtinga knyga, kurioje taip pat nagrinėjamos filosofinės temos. Ji pernelyg kieta paaugliams. Neseniai baigiau dar vieną knygą, kurią pavadinau „Aš karinis gelbėtojas“. Tai feministinė knyga. 

– Kam lengviau kurti: vaikams, paaugliams ar suaugusiesiems? 

– Lengviau rašyti vaikams. Paaugliams rašyti knygas yra sudėtingiausia. Suaugusiesiems rašyti nėra sudėtinga.

Paauglystė yra sunkiausias žmogaus gyvenimo periodas. Vaikas tampa žmogumi. Iškyla konfliktų tarp pareigų ir teisių, vaiko ir suaugusiojo brandos. Be to, prasideda vadinamosios hormonų audros. Paaugliai susiduria ir su egzistenciniais klausimais. Temų, kurios aktualios paaugliams, yra be galo daug. 

– O koks jūs pats buvote paauglys? 

– Buvau vienkiemio vaikas. Daug laiko praleidau darbuodamasis žemės ūkyje. Nebuvo daug laisvo laiko. Paauglystė tarytum prabėgo nepastebimai.

Nuotrauka
Žukauskas

– O kas paskatino rašyti knygas?

– Tą klausimą dažnai man užduoda ir jis, turiu pripažinti, yra gana sudėtingas. Visų pirma, aš mėgau skaityti knygas. Kaip tapti rašytoju? Perskaitei tūkstantį knygų – gali parašyti pirmąją. Nes skaitydamas knygas išlavini vaizduotę, suvoki, kas tau aktualu ir ką norėtum pats papasakoti pasauliui. Be to, skaitant galima išlavinti ir sakinių struktūrą. Skaityti knygas – tai ne tas pats kaip žiūrėti filmą. Juk filmai statomi pagal suglaustus, daug trumpesnius nei knygos scenarijus. Filmuose režisieriai mėgina išspausti per labai trumpą laiką labai visko daug. Tad vargu ar įmanoma pagal visas knygas pastatyti filmą, nes kartais reikia pajusti temą, į ją įsigilinti, o ne prabėgomis pamatyti trumpą istoriją.

– Filmuose ne iki galo atskleidžiama mintis? 

– Kine dažniausiai linkstama prie specialiųjų efektų, linksmų ar šalutinių dalykų. Jie patinka didžiajai daliai žmonių, kurie žiūri Holivudo filmus. Tie filmai, kurie yra geresni, nėra itin populiarūs. Tikiu, kad ir atskleisti mintį, ir pastatyti filmą taip, kad jį būtų įdomu stebėti, tikrai sunku. 

– O kalbant apie tūkstantį perskaitytų knygų, ne visi jauni žmonės, ko gero, tiek dar yra perskaitę. Ar jaunystė yra tinkamas amžius rašyti knygas?

– Yra kelios prieštaringos nuomonės. Kai kurie sako, kad norint tapti rašytoju reikia įgyti didelę gyvenimo patirtį. O kai tau 20 metų, gali rašyti nebent kokius paaugliškus meilės romanus. Vargu ar 20-metis parašys sudėtingą psichologinį romaną. Kita vertus, nebūtina rašyti sudėtingai – juk ir ne visos knygos yra sudėtingos. Tad ir jaunas žmogus tikrai gali rašyti. 

Autorius irgi galima vertinti pagal brandą: pirmoji knygas tampa tarytum mokomuoju egzemplioriumi, o pati geriausia – kokia trečia knyga. Bet jeigu autorius pradeda rašyti tik dėl pinigų, kūriniai, deja, yra tokia tendencija, suprastėja. 

Yra tokia teorija, kad visų knygų rašytojų nagrinėjamose temose yra tam tikro vienodumuo, o išskirtinumas atsiveria ten, kur kyla klausimas, kaip tos temos bus išnagrinėtos ir atskleistos. Su patirtimi greitėja rašymo greitis, o plunksna aštrėja. 

– Vieni rašytojai geria vyną, kiti rašo tik naktį, treti tam, kad rašytų, turi užuosti kažkokį kvapą ar matyti vaizdą. 

– Kalbant apie alkoholį, svarstau, kad žmogaus galimybės nėra beribės, galva negali apimti visų užduočių ir kai rašytojas išgeria, jam gali kilti keblumų. Pamėginkite vairuodamas sankryžoje papasakoti šalia sėdinčiam keleiviui kokį sudėtingą anekdotą. Kyla, ko gero, klausimas, ar užteks tiek jėgoms smegenims atlikti dvi ne tokias jau ir paprastas užduotis vienu metu. Alkoholis gal kiek ir atpalaiduoja, bet taip pat sumažina smegenų pajėgimą – jos vangesnės. Sulėtėja mąstymas. Žmogus nebe toks kūrybingas. 

– Jūs pats, ko gero, irgi skaitote šiais laikais parašytas knygas. Kaip vertinate literatūros kokybę? Ar dabar ji kritusi? O gal nenusileidžia tai kūrybai, kuri buvo, pavyzdžiui, prieš kokį 20 metų?

– Kokybė tikrai nekrito, kita vertus, tarp rašytojų smarkiai išaugo konkurencija. Kai kalbėjausi su vienu redaktoriumi iš Vilniaus, jis pasakė, kad auksiniai laikai Lietuvos rašytojams buvo kokiais 90-aisiais metais. Tuo metu nebuvo konkurencijos iš užsienio rašytojų. Dabar laikai visiškai kiti. Kokybė gal net kilstelėjo, nes rašytojai jaučia konkurenciją ir siekia pasitempti.

Beje, šiuo metu daugelis rašytojų, kaip ir kiti žmonės, uždaryti namuose, nes vis dar galioja karantinas, ir, tikiu, daug rašo. Manau, kad po karantino galime tikėtis naujų knygų antplūdžio. 2022 metais, svarstau, tikrai galima prognozuoti gerų knygų laikotarpį. 

– Kas jus suformavo kaip žmogų

– Esu bitininkas. Juo norėjau būti nuo mažens, nes augau gamtos apsuptyje. Knygos, mažai draugų, atskirtis, žemės ūkio įgūdžiai – tai buvo dalykai, kurie mane vedė į priekį. Na, ir nuolat skaitydavau. Mano tėvai taip pat intelektualūs žmonės.

Darbams, kurie reikalauja intelektualinių pastangų, jaučiu pašaukimą. Juk ir didžiausia bityno vertė – ne aviliai, ne bitės, bet bitininko mokėjimas dirbti su bitėmis. Nes juk jeigu nemokėsi – ir bitės išmirs, ir avilių nebus, ir medaus niekas nebesuneš. O jeigu mokėsi – visi turės naudos. Dar esu sodininkas. Man visada patiko domėtis naujomis sritimis, nes, kaip ir minėjau, mėgstu iššūkius. O tapti rašytoju – išties didelis iššūkis. Nes juk tu parašai žodžius, kuriuos skaitys visi protingiausi žemės gyventojai. Tai didesnis iššūkis nei laimėti rinkimus, pasodinti sodą ar pastatyti namą. 

– Kas sunkiausia jūsų, kaip rašytojo gyvenime? Parašyti knygą, ją išleisti ar parduoti? 

– Rašymas, kūryba teikia daug malonumo. Tai darbas, kuris man patinka. Tuo metu, kai tenka rūpintis jos leidyba ar pardavimu, nebėra taip smagu. Tenka derinti organizacinius, finansinius klausimus. 

Deja, tarp leidėjų ir rašytojų dažnai yra ir nelygiavertė partnerystė. Niekas atvirai šia tema nekalba. Visuomenė mato padailintą rašytojo amato vaizdą: neva ateini su rankraščiu, leidėjui patinka, jis išspausdina. Deja, yra kiek kitaip. Tačiau nenoriu užmušti apie rašytojo kelią galvojančių jaunuolių idealizmo. Tegul jie išleidžia knygų ir viskuo įsitikina patys.

Nuotrauka
Spaudos rėmimo fondas maža
Nuotrauka
mažrimas
Autorės nuotraukos
Įkelta:
prieš 1 dieną
Rugsėjo 11-ąją Tauragės kultūros centro parodų salei suteiktas amžinybėn iškeliavusio Tauragės garbės piliečio, kraštotyrininko Edmundo Mažrimo vardas. Šįkart jos sienas puošė nuotraukos iš jo šeimos ir draugų archyvų, ir kiekvienoje jų – Edmundo veidas. O į vakarą, pavadintą „(Ne)tolima praeitis“ susirinkę bičiuliai, kolegos, bendražygiai dalijosi prisiminimais, įžvalgomis apie šią neeilinę asmenybę, palikusią ryškų pėdsaką istorijos tyrinėjimuose.
Nuotrauka
Jašinskienė
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2021-09-14
Atgimsta kažkada buvusi labai aktyvi mūsų krašto istorijai ir kultūrai neabejingų žmonių veikla – jie buriasi į asociaciją ir kviečia prisijungti visus, kurie nori daugiau sužinoti apie Tauragės krašto labui dirbančius žmones, susipažinti su krašto kultūros istorijos klodais. Steigiamasis asociacijos susirinkimas numatytas jau rugsėjo 15 dieną.
Nuotrauka
Renginio akimirka. Reginos Vaičaitienės nuotrauka
Įkelta:
2021-08-28
Sąjūdis kaip stebuklas, fenomenas, reiškinys. Apie jį kalbėta rugpjūčio 23-ąją Tremties ir rezistencijos muziejuje, plačiajai visuomenei atidarant Sąjūdžio kambarį. Sąjūdžio muziejaus Lietuva neturi, šiam itin reikšmingam šalies istorijos puslapiui skirta kukli ekspozicija yra tik dar viename – Panevėžio muziejuje. Į renginį gausiai susirinkę žmonės ne tik apžiūrėjo naująją ekspoziciją, bet ir išklausė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės Eglės Červinskaitės pranešimą „Sąjūdžio gimimo Tauragėje kontekstai ir prielaidos“, diskusiją „Ar Sąjūdžio stebuklas įvyktų šiandien?“, sąjūdietės, dabar Seimo narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės bei sąjūdiečio, dabar Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario Sigito Mičiulio bei Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studento ir įvairių pilietinių jaunimo iniciatyvų dalyvio Nedo Tamašausko pasisakymus. 
Nuotrauka
a
Gretos Jonelytės nuotraukos
Įkelta:
2021-08-20
Ketvirtus metus Tauragės pilyje iniciatyvaus miesto jaunimo organizuojamas renginys – puiki galimybė atsiskleisti jauniems menininkams: savo darbus parodė fotografai, dailininkai, rašytojai, muzikantai, technologai ir kt. „Menų Festo“ tikslas – suburti pradedančius ir patirties turinčius menininkus iš visos Lietuvos bei pasidalinti jų kūryba su kitais. 
Nuotrauka
a
Nuotraukų koliažas
Įkelta:
2021-08-13
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka šiemet mini ne tik savo veiklos 90-metį – prieš 10 metų, 2011 m. rugpjūčio 30-ąją, bibliotekininkų bendruomenės prašymu Tauragės rajono savivaldybės taryba seniausiai Tauragės kultūros įstaigai suteikė kraštietės – literatūrologės, poetės, rašytojos ir vertėjos, habilituotos mokslų daktarės, profesorės Birutės Baltrušaitytės (1940–1996) vardą.  
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-30
Kone kiekvieną savaitgalį tai viename, tai kitame rajone kaime vyksta šventės. Tradiciniai bendruomenių renginiai suburia jų narius, sukviečia svetur gyvenančius kraštiečius, atneša į kaimą šventinę nuotaiką, skatina bendrauti ir dalintis geromis emocijomis. Praėjusį savaitgalį linksminosi batakiškiai ir Trepų gyventojai: Batakiuose vyko Šv. Onos atlaidai ir kraštiečių šventė „Ona ir vėl kviečia grįžti į tėviškę“, o Trepuose surengta bendruomenės šventė „Šakomis į dangų, šaknimis į žemę“. Abiejų šių kaimų bendruomenių pirmininkių Ritos Grinienės ir Jolantos Skrodenienės nuomonės sutampa: bendruomenių renginiai vienija ir ugdo. 
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-23
Šiandien, 16 val., Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ bus pristatyta paroda „Vasario 16-osios šventė 1919–1940 metais: susitelkimas ateičiai“. Šią kilnojamąją parodą, supažindinančią su Vasario 16-osios švente ir jos minėjimo tradicijomis 1919–1940 metais, parengė ir šalies regionų bendruomenėms dovanoja Lietuvos nacionalinis muziejus ir Signatarų namai. Specialiai šiai parodai muziejininkai sukūrė ir nuotaikingą edukaciją pagal rašytojo Antano Vienuolio tarpukariu skelbtas vizijas ir pranašystes, kaip Vasario 16-oji atrodys po šimto metų, t. y. dabar.
Nuotrauka
Eičas
Įkelta:
2021-07-21
Tauragės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras „Tremtinys“ birželio pabaigoje Telšiuose dalyvavo atminties koncerte „Dievo dovana, Lietuva, esi“, skirtame Rainių tragedijos 80-mečiui paminėti. O dabar, po ilgokos pertraukos, vėl repetuoja gyvai ir ruošiasi kitam renginiui, vyksiančiam Ariogaloje. 
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-07-20
20-metė Simona Bendikaitė šiais metais baigė Tauragės „Versmės“ gimnaziją. Meniškos sielos mergina pasakojo, kad Tauragėje pradėjo mokytis išėjusi iš vienos rajono mokyklos, kurioje patyrė sunkumų bendraudama su bendraklasiais. Patirti išgyvenimai, pasakojo ji, paskatino kurti.
Nuotrauka
a
Įkelta:
2021-06-25
Artėjant Joninėms Tauragės kultūros centras kvietė tauragiškius ir miesto svečius į nuotaikingą šventę Taurų nuotykių parke. Dalyvaudami amatų demonstravime, prisimindami tradicijas, su muzika, šokiais, dainomis ir gera nuotaika visi linksminosi amatų ir muzikos šventėje.
Nuotrauka
geno
Įkelta:
2021-06-18
Pirmoji Tauragės kraštiečių šventė prie 15 metų surengta Vilniaus rotušėje, gi šiųmetinei, numatytai ryt, birželio 19-ąją, kraštiečiai rinksis netradicinėje aplinkoje – muziejuje „Duonos kelias“ prie Vilniaus Pilaitės vėjo malūno. Kaip visada, kraštiečiai išvys sceninių vaizdelių, o svarbiausia – galės bendrauti, diskutuoti, dainuoti, šokti kiek širdis geidžia.
Nuotrauka
atvi
Įkelta:
2021-06-18
Tūkstančiai mokinių prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Gyvybės medis“, skirtos paminėti Gedulo ir vilties dieną. Masinių gyventojų trėmimų pradžios 80-mečio proga Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, kaip ir kasmet, inicijavo Birželio 14-osios paminėjimą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ir kvietė prisijungti prie pilietinės iniciatyvos „Gyvybės medis“. Sveikinimus tremtiniams, politiniams kaliniams kūrė ir „Šaltinio“ progimnazijos, Skaudvilės ugdymo ir vaiko gerovės centro ugdytiniai bei Adakavo socialinių paslaugų namų Tauragės padalinio atstovai. 
Nuotrauka
zyd
Autorės ir Žydrės Macienės asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2021-05-30
Karantinas, uždaręs žmones namuose, ne vienam tapo depresijos priežastimi. Vis dėlto kai kurie tuo metu tarsi atrado save iš naujo: prisiminė kadaise mėgtas veiklas, ėmė kurti – kas eiles, kas paveikslus ar dekoracijas, o kas tortus, ir taip įprasminti staiga atsiradusį laisvą laiką. Bibliotekininkė iš Skaudvilės Žydrė Macienė prisipažįsta niekada negalvojusi, kad jos tapyti paveikslai gali būti kam nors įdomūs, tačiau dabar jie tapo parodos eksponatais. Žydrė įsitikinusi: kiekvienas galime rasti kūrybiškų veiklų, kurios teikia malonumą, ir jei išdrįstume į jas pasinerti, depresijų tikrai būtų kur kas mažiau.
Nuotrauka
bazinienė
Įkelta:
2021-05-17
Lomių kaimo bendruomenė pirmininkė, mokinių mylėta ir mylima pedagogė, entuziastinga kraštotyrininkė. Tiesiog – aktyvi ir energinga moteris, nuoširdi ir darbšti kaimynė bei kolegė. Tai tik maža dalis epitetų, tinkančių prieš kelias dienas gimtadienį atšventusiai lomiškei Elenai Bazinienei. Dar viena dovana jai tapo žinia, kad jos parengta knyga „Kol neišpustė laiko vėjai“ ką tik pasibaigusiame 8-ajame konkurse „Tauragės metų knyga 2020“, kuriame dalyvavo net 19 knygų, pripažinta populiariausia pažintine knyga. 
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-05-12
Tautodailininkas Juozas Galbogis – vienas Tauragės tautodailės veteranų. Šiandien jis švenčia garbingą 90-ies metų sukaktį. Garbaus amžiaus sulaukęs kūrėjas turi ką prisiminti – sunki vaikystė, karo metai, vingiuotas profesinis kelias. Vis dėlto turbūt maloniausi prisiminimai – apie kūrybos momentus ir, žinoma, šeimą – gausią, muzikalią ir talentingą. 
Nuotrauka
J. Trilikauskienė laukia, kada po karantino susitiks su savo skaitytojais. Jono Valaičio nuotrauka
J. Trilikauskienė laukia, kada po karantino susitiks su savo skaitytojais. Jono Valaičio nuotrauka
Įkelta:
2021-04-30
Tauragėje žinoma rašytoja Justina Trilikauskienė jau išleido savo 8-ąją knygą „Ant laikmečio šakos“. Naująjį poezijos rinkinį pristatančios tauragiškės gyvenimas vingiuotas. Irkutske gimusi ir Sibiro platybėse augusi, Klaipėdoje gyvenusi, o galiausiai Tauragėje atsidūrusi moteris su „Tauragės žinioms“ pasidalijo mintimis apie tai, kas yra rašytojas bei papasakojo apie spalvingą savo likimą, atvedusį ją į kūrybą.  Gimė tremtyje
Nuotrauka
tramtatulis
Įkelta:
2021-04-26
Išrinkti šių metų Lietuvos vaikų ir moksleivių lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis“ vietinio rato laureatai, kurie Tauragės kraštui atstovaus  regioniniame rate Telšiuose. Nuotoliniu būdu organizuojamas tradicinis jaunųjų atlikėjų konkursas suteikė ne tik kūrybinio džiaugsmo, bet ir nemažai iššūkių. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-04-17
Tauragiškės Antaninos Aldonos Auksorienės gyvenimas nebuvo lengvas. Pokariu gimusi moteris augo be tėvų, sunkiai dirbo, neteko vyro, tačiau drąsiai žengė gyvenimo keliu. Tauragiškė, įveikusi likimo siųstus išmėginimus, nusprendė apie tai papasakoti kitiems. Tiesa, kaip pati sako, ant popieriaus lapo išgulė ne ištisa istorija, o tik gyvenimo nuotrupos. „Tačiau jose kiekvienas gali atrasti dalį savęs“, – kalbėjo A. A. Auksorienė.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-16
Pasibaigus nuotoliniam mokymui vaikai atkeliavo į mokyklą su gėlėmis ir šypsenomis – visi buvo pasiilgę mokyklos, mokytojų ir draugų. O „Šaltinio“ progimnazijos 4b klasės mokytoja Jolita Girulienė sulaukė dar ir dovanos –  ji gavo knygą, kurios autorius – jos auklėtinis Nedas Mencleris. 
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-04-16
Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios Lietuvos televizija ir laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ kvietė mokinius kurti laišką istorijai. Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 4b klasės mokiniai, kaip pasakoja jų mokytoja Jolita Girulienė, šia idėja labai susidomėjo ir noriai įsitraukė į laiško rašymą. O vienas jų, Jokūbas Jankus, rašęs laišką Stasiui Girėnui, sulaukė TV laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ padėkos! Vienintelis Tauragėje!
Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2021-04-04
Velykos yra pavasario, prisikėlimo šventė, o kiaušinis – vienas jo simbolių. Nuo seno gyvuoja tradicija prieš Velykas dažyti kiaušinius. Skaudvilės krašto muziejuje šiuo metu eksponuojama unikali – apie 1000 įvairių raštų ir spalvų Onos Balandytės skutinėtų margučių paroda. 
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2021-03-12
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto priedas „Trybunał obywatelom Wielkiego Xięstwa Litewskiego na seymie Warszawskim...“, Vilnius, 1693 m. Antano Stravinsko, kurio teigimu, leidinys pabuvojo ir tremtyje Sibire, dovana. Knyga restauruota 2017 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, sutvirtinant popierių ir atkuriant vietomis suirusias popieriaus dalis. Dabar ji eksponuojama Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos ekspozicijoje. Tai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto priedas. Tai trečia seniausia muziejaus turima knyga.
Nuotrauka
Muziejus
Įkelta:
2021-03-12
Dar 2001 m. Tauragės dvare žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Eugenijus Ivanauskas. Ištirtas 11 kv. m plotas, surasta dvaro rūmų vieta, surinkti 373 radiniai, datuojami XVI a. viduriu–XIX a. pradžia. Nustatyta, kad dvarvietėje išlikęs iki 1,4 m storio XVI–XX a. kultūrinis sluoksnis. Be kitų nuolaužų, rasta ir baltų ornamentuotų kaolino pypkių likučių.
Nuotrauka
Laimonas
Laimonas
Įkelta:
2021-03-05
Tauragiškis Laimonas Šiaudvytis neseniai atrado širdžiai artimą meno šaką – fotografiją. Vaikino darbai žavi daugelį, o žvelgiant į jo nuotraukas net stebina, jog šis jaunasis menininkas – dar tik pradedantis fotografas.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-21
Mūsų istorija turtinga svarbių, pasididžiavimo vertų ir minėtinų datų, ir kai kurios iš jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Ir 1918, ir 1949 metų vasario 16-oji buvo lemtingos mūsų dabarčiai ir ateičiai. Šiemet, kai šalis ir visas pasaulis sukaustytas pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino, surengti įspūdingą, įsimenančią Vasario 16-osios šventę buvo išties nelengvas uždavinys, tačiau Tauragės kultūros centras pasirūpino nuostabia šventės programa, kurią buvo galima stebėti internetu, taigi net sėdėdami namuose tauragiškiai galėjo pajusti šventės dvasią ir pasididžiavimą savo šalies istorija.