Laisvalaikis

Baltijos aplinkos forumo nuotrauka

Kaip vadovautis ekologiniais ženklais, kad jie padėtų pasirinkti saugias apdailos medžiagas?

• Pranešimas spaudai
• Rugsėjo 10, 2024

Dvi mažametes dukras auginanti šeima susidūrė su problemomis įrengiant namus. Kaip vadovautis ekologiniais ženklais, kad jie padėtų pasirinkti saugias apdailos medžiagas?

Sveika namų aplinka – to norime visi ir dažnai tai laikome savaime suprantamu dalyku. Tačiau rinkdamiesi namų statybos ir apdailos medžiagas dažnai net nežinome, iš ko jos pagamintos. Šiuose gaminiuose labai dažnai, nors ir nedideliais kiekiais, yra naudojamos pavojingos cheminės medžiagos. Kurios, viena vertus, pagerina gaminių patvarumą ir kokybę, kita vertus, gali padaryti nepataisomos žalos mūsų sveikatai.

Dvi mažas mergaites auginant vilnietė, įrengdama savo naujus namus, apdailos medžiagas rinkosi itin atidžiai ir siekė vadovautis ekologiniu gaminių ženklinimu. Tačiau susidūrė su problema, kai dėl naujai įrengtų lubų skleidžiamo kvapo ir juntamo dirginimo, lubas teko demontuoti. Kilo klausimas, ar ženklinimas gaminių aprašymuose buvo klaidinantis? Kaip vadovautis ekologiniais ženklais, kad jie padėtų pasirinkti saugias apdailos medžiagas?

Kas yra ekologiniai ženklai?

Ekologiniai ženklai – tai specialūs simboliai, pateikiami ant produktų pakuočių ar aprašymuose, kurie nurodo, kad šie gaminiai atitinka tam tikrus standartus. Šie standartai gali apimti įvairius aspektus, tokius kaip gamybos proceso ekologiškumą, išteklių naudojimo efektyvumą, mažesnį poveikį klimatui ar natūralių ekosistemų apsaugą. Ekologiniai ženklai padeda mums pasirinkti gaminius, kurie mažiau kenkia gamtai ir žmogui. Tai svarbu, nes rinkoje gausu produktų, kurių gamyba ar naudojimas gali neigiamai paveikti aplinką, o pirkėjui rasti informaciją apie įvairius gaminius ir sprendimą priimti savarankiškai gali būti labai sudėtinga.

Pasitikėjo ženklais gaminio aprašyme ir pateko į bėdą

Kristina su vyru, kurie augina dvi mergaites, dalinasi savo patirtimi apie naujo namo įrengimą: „Įrengdami savo namą stengiamės naudoti saugias statybines medžiagas, todėl domimės, iš ko jos pagamintos ir ieškome gaminių, kurie kuo mažiau kenktų mūsų šeimos sveikatai. Kai rinkomės įtempiamas lubas, jų ieškojome tam tikros spalvos bei priešgaisrinės saugos klasės ir rangovas pasiūlė variantą, kuris atrodė tinkamas. Gaminio aprašyme matėme įvairius ženkliukus, tarp jų – „tinkamumas naudoti vaikų kambariuose“, „ekologiška medžiaga“, „REACH“ ir pan., todėl nusprendėme, kad gaminys kokybiškas ir užsakėme. Tačiau, kai lubos buvo sumontuotos, namuose pradėjo jaustis kvapas, man graužė gerklę ir ėmė dirginti akis“.

Moteris sunerimo ir pradėjo domėtis, kodėl taip gali būti. „Bandėme gauti detalesnę informaciją iš gamintojo, tačiau viskas veltui – gamintojas tik pasakė, kad viskas atitinka normas ir nesuteikė jokios papildomos informacijos apie gaminio sudėtį. Lubas teko demontuoti, iki dabar deramės su rangovu, kad lubas pakeistų naujomis“. – pasakoja vilnietė.

Svarbu domėtis, ką kiekvienas ženklas reiškia

Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas, „NonHazCity 3“ projekto koordinatorius Lietuvoje Gražvydas Jegelevičius komentuoja situaciją: „Kai kurie gamintojai priskiria gaminiui aplinkosauginius teiginius ar ženklina juos savo pačių sukurtomis „aplinkosauginėmis etiketėmis“. Ne visais atvejais už tokio ženklinimo ar teiginių yra aiškūs kriterijai, pagal kuriuos atliekamas vertinimas ir dažniausiai tokie teiginiai nėra patvirtinti nepriklausomų trečiųjų šalių. Verčiau rinktis gaminius, sertifikuotus pagal aiškius viešai prieinamus kriterijus. Tai gali būti, pavyzdžiui, Europos sąjungos ekologinis ženklas („EU Ecolabel“), Šiaurės šalių gulbės ženklas („Nordic Swan“) ar Vokietijos mėlynojo angelo ženklas („Blue Angel“). Pasitaiko atvejų, kai gaminys ženklinamas nieko nereiškiančiomis „aplinkosauginėmis etiketėmis“ siekiant pagerinti produkto įvaizdį. Tai vadinama „žaliuoju smegenų plovimu“ (angl. greenwashing). Tai klaidina vartotojus – jie mano, jog renkasi sveikus bei aplinką tausojančius produktus, nors taip nėra.“

Vartotojai turi teisę žinoti apie pavojingas medžiagas gaminiuose

Europos Sąjungoje (ES) galioja REACH reikalavimai. Tai – ES reglamentas, kuris nustato taisykles, susijusias su cheminių medžiagų gamyba, importu, tiekimu ir naudojimu. Šis reglamentas yra vienas griežčiausių cheminių medžiagų reguliavimo aktų pasaulyje ir siekia užtikrinti aukštą žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį, tačiau teisinis cheminių medžiagų reguliavimas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Tikrai ne visos pavojingos cheminės medžiagos jau yra uždraustos. Didžioji dalis dar tik tiriamos, ištyrus gali būti įtraukiamos į labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą. „Pagal šio reglamento 33 straipsnį, bet kuris gyventojas, abejojantis gaminio sveikumu ir tvarumu, gali teikti užklausą, ir visi tiekėjai, gamintojai ar importuotojai, gavę užklausą iš pirkėjo, privalo per 45 dienas pateikti informaciją apie gaminio sudėtyje esančias didelį susirūpinimą keliančias chemines medžiagas.“

Baltijos aplinkos forumo nuotrauka