Šiltas jaukus pledas ar lovatiesė iš natūralios vilnos praverstų, ko gero, bet kuriuose namuose, tačiau numegzti jį, patikėkite – tikras iššūkis. Kas bent kiek išmano apie mezgimą, supras, kaip tai nelengva, kiek laiko, jėgų ir kantrybės tam reikia. Juk vien siūlų lovatiesei reikia kelių kilogramų, o vienoje mezginio eilėje būna apie 1000 akių. Sunkaus mezginio net virbalai dažnai neatlaiko, o ir rankos nuo jo paskausta. Numegzti tokią lovatiesę užtrunka mėnesį. Vis dėlto didžiules lovatieses ir pledus mezganti tauragiškė Adelė Jasienė įsitikinusi, kad megzti sunku tam, kas šio užsiėmimo nemėgsta, o jai tai tiesiog pomėgis, poilsis, malonumas.
Mezga nuo vaikystės
Aistra megzti tauragiškės Adelės Jasienės neapleidžia visą gyvenimą. Ji gali numegzti bet kokį drabužį, išmegzti bet kokį raštą. Jos sukurtais drabužiais džiaugiasi visa šeima – vyras, dvi dukros, sūnus ir penki anūkai. Ji rodo paskutinius savo darbus – anūkui skirtą dvispalvį megztuką, kepures dukroms. Mamos rankomis sukurtus megztukus dukros gavo ir dovanų per Kalėdas.
Šilalės rajono Šiauduvos kaime gimusi ir augusi, o dabar Tarailiuose gyvenanti moteris pasakoja megzti išmokusi pati, žiūrėdama, kaip mezga mama. Tada jai nebuvo nė penkerių.
– Mama tada mezgė kojines. Padėjusi mezginį išėjo karvių melžti, o aš paėmiau mezginį ir ėmiau megzti toliau. Mama pamačiusi sakė, kad viską padariau gerai, tik mezgiau... ne į tą pusę. Tad mano išmegztas eiles teko išardyti, – prisimena Adelė.
Vėliau ji netruko išmokti įvairiausių raštų, be vargo nusimegzdavo bet kokį drabužį. Mat siūlų namuose netrūko – tėvai augino avis, patys verpė siūlus, juos dažydavo įvairiomis spalvomis.
Tiesa, Adelė pasakoja ne tik megzti išmokusi labai anksti – ji su broliu ir ausdavo, o savo austus užtiesalus parduodavo, kad turėtų už ką nusipirkti mokyklinių reikmenų ar drabužių.
– Tiesa, tada tos naminės vilnos nesinorėjo, – pasakoja mezgėja, – džiaugdavausi, kai tetos iš Kauno atveždavo pirktinių siūlų.
Vilna lydi visą gyvenimą
Užtat dabar ji įsitikinusi, kad vilna – pats geriausias siūlas.
– Su amžiumi imi vertinti tai, kas tikra, natūralu ir tvaru, – teigia A. Jasienė, – supratau, kad vilna – nepakeičiamas siūlas.
Adelė pasakoja, kad dažniausiai ji perka Lietuvoje auginamų avių vilną, kurią ne tik sveika nešioti, bet ir labai lengva prižiūrėti. Tiesa, turi numezgusi lovatiesių ir iš Zelandijos avių vilnos su šilku – jos ypač minkštos ir švelnios.
Pavyzdžiui, ar žinojote, kad tikros vilnos gaminių nereikia skalbti? Žinoma, jei atsitiko taip, kad apipylėte ją kava ar vynu ar kaip kitaip ištepėte, teks tą vietą pavalyti, tačiau šiaip vilnonį gaminį pakanka išnešus į lauką išpurtyti, pakabinti lauke, kad vėjas prapūstų, ir viskas. Dar svarbu nelaikyti saulėje. Mat, pasak Adelės, vilna turi tokių ypatingų savybių – ji atstumia purvą.
– Esu bandžiusi lovatiesę po keleto metų naudojimo skalbti, nors tai išties nelengva – į skalbimo mašiną juk neįkiši. Skalbiau vonioje. Vanduo liko švarus, – pasakoja mezgėja.
Mugėse sulaukia pagyrų
Dar iki praėjusios vasaros Adelė dirbo, tad ir laiko mezgimui buvo kur kas mažiau, ir prekiauti savo mezginiais mugėse nebuvo kada. Dabar ji jau atsisveikino su darbu, tad laiko, ypač žiemą, mezgimui lieka daugiau.
– Bet žinote, kaip sakoma, pensininkai – labiausiai užimti žmonės, tad ir man to laiko vis pritrūksta, – pasakoja mezgėja. – Ypač vasarą, kai netrūksta darbų kieme ar darže. Va, žiemą laiko mezgimui daugiau.
Ir į muges nuvažiuoti su savo mezginiais Adelei smagu. Juk malonu pabendrauti su žmonėmis, pažiūrėti, ką gamina ir siūlo kiti ir, be abejo, išgirsti komplimentų, pagyrų savo darbams.
– Daug gerų žodžių išgirstu, – pasakoja mezgėja, – viena moteris mugėje Juodkrantėje sakė jau nebesitikėjusi išvysti ką nors naujo ir gražaus, bet pamačiusi mano lovatieses apsidžiaugusi. O mugėje Vilniuje vienas vyriškis pripažino lenkiąs savo žilą galvą už mano kantrybę ir darbštumą... Pamenu, Vilniuje mano lovatiesę apžiūrėdami kiti prekiautojai sakė, kad už tokį darbą reikėtų kokio tūkstančio eurų prašyti...
Adelė pripažįsta – kaina jos sunkaus darbo neatperka. Už dvigulės lovos užtiesalą ji paprastai prašo maždaug 200–250 eurų. Siūlai atsieina per 100 eurų, o numegzti užtrunka apie mėnesį. Taigi mėnesio uždarbis – 100–150 eurų. Todėl mezgėja tvirtina, kad mezgimas – ne „biznis“, o tik pomėgis, malonus laikas sau.
– Įvertina mano darbą tik tie, kurie jį supranta, – atsidūsta moteris, – štai bendrauju su viena dizainere, ji kartais perka mano darbus kurdama interjerus. Ji suvokia, kiek verti tokie mezginiai.
Mugėse ant Adelės prekystalio – ne tik didžiulės lovatiesės, bet ir pagalvės, kepurės.
„Mezgimas – tai meditacija“
Prieš kelerius metus numezgusi pirmąją lovatiesę moteris jas tiesiog įsimylėjo. Ji prisimena lovatiesių mezgimą „atradusi“ atsitiktinai – dukra, persikrausčiusi į naują butą, paprašė numegzti lovatiesę. Paskui lovatiesės prireikė ir kitai dukrai. Taip ir prasidėjo.
– Tačiau pradėjusi megzti niekada nežinau, kokią lovatiesę numegsiu, sumanymas gimsta tik numezgus kraštą, – teigia A. Jasienė.
Pomėgis ją taip įtraukė, kad be virbalų sunkiai įsivaizduoja dieną. Anksčiau laiko turėdavo mažai, bet vis tiek vakarais grįžusi namo į rankas imdavo mezginį.
Tai jos atsipalaidavimas, pabėgimas nuo slogių minčių, nes mezgant sudėtingus raštus, skaičiuojant akis joms tiesiog nebelieka vietos.
Mezgėja tikina, kad geriausias būdas įveikti depresiją – išsitraukti virbalus ir siūlus.
– Mezgimas – tai meditacija, kai pamiršti visas blogas mintis, – teigia tauragiškė.
Ji pasakoja girdėjusi lyginant mezgėjos darbą su rašytojo darbu:
– Ir iš tiesų: rašytojas parašo raidę, mezgėja išmezga akį, rašytojas parašo eilutę – mezgėja išmezga eilę. Rašytojo darbas sušildo sielą, mezgėjos – ir sielą, ir kūną.
Lietuviai mezga nuo neatmenamų laikų
Mezgimas buvo žinomas senovėje. Apie tai byloja archeologiniai radiniai – megztų daiktų fragmentai, beveik sveika moteriška kepuraitė, kuriai keli tūkstančiai metų.
Senovės Lietuvoje megzta mediniu ir kauliniu, o vėliau ir metaliniu vąšeliu, kauliniais, metaliniais virbalais. Tai patvirtina ne tik lietuvių, bet ir latvių, prūsų, skalvių, kitų genčių ir tautų kapinynai.
Manoma, jog pirmiausia pradėtos megzti juostos, kuriomis būdavo apvyniojamos kojos. Vėliau – kojinės ir pirštinės, megztiniai, liemenės, riešinės, kepuraitės, apavas, austinių drabužių dalys.
Iki praėjusio amžiaus naudota natūralios spalvos arba augaliniais dažais dažyti pakuliniai, lininiai, vilnoniai verpalai, medvilnė. Mezgimo verpalai, raštai, spalvos priklausė nuo megztinio paskirties. Vasarai mezgė iš lininių arba medvilninių, rudeniui – iš vilnonių siūlų. Dažniausiai rinktasi pastelinės spalvos.
Labiausiai paplitę augalinių ir geometrinių raštų motyvai. Geometriniai motyvai buvo sudaromi iš tiesių ir laužytų linijų, krypučių, rombų, dantelių, langelių. Gausu saulučių, žvaigždučių, snaigių. Iš augalinių motyvų populiariausios lelijos, rūtos, ąžuolo lapai, tulpės, varpeliai ir dobiliukai. Raštų nekartojo – juos nuolat perkurdavo, tobulindavo.
Praėjusiame amžiuje Lietuvoje atsiradus mezgimo mašinoms, rankinis mezgimas patyrė nuosmukį. Tačiau mašina neįstengė ilgai konkuruoti su kūrybinga mezgėja. Šiuo metu mezgimas Lietuvoje vėl populiarus.
Privačiam asmeniui priklausantys istoriniai Lietuvos banko Tauragės skyriaus rūmai nuo 2020 m. spalio 1 d. neteko pagrindinio nuomininko – „Luminor“ banko, kuris nutarė, kad visoje apskrityje jam neverta turėti nė vieno padalinio. Mažosiose patalpose dar veikia vienas kitas biuras, tačiau pastato pagrindinė operacijų salė stovi tu
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad smulkieji verslininkai jau gali įsigyti verslo liudijimus 2025 m. Tai ypač aktualu gyventojams, kurie veiklą pradės vykdyti jau nuo sausio mėn. pradžios, nes jie turėtų pasiruošti iš anksto ir verslo liudijimą įsigyti nelaukiant paskutinių šių metų dienų. Patogiausia tą padar
Mintimis dalinasi Janina Pukelienė, Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktorė. Kalbino Arūnas Graželiūnas. https://open.spotify.com/episode/6ZvaPL4Dh9acIKZ3Y3y4hR ...iš istorijos... - Prisiminėme visus keturis buvusius mokyklos direktorius nuo pirmojo iki ketvirtojo - Valentiną Pocevičių, Algirdą Medeikį, Eugenijų Šaltį
Vakar, gruodžio 10 d., Šilutės miesto gyventojams šventinės nuotaikos trumpam subliuško. Gerokai po vidurnakčio policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad trys asmenys, automobilių stovėjimo aikštelėje, šokinėja užlipę ant automobilio „Audi“ stogo. Įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais,
Tauragės kultūros centre, Edmundo Mažrimo parodų salėje eksponuojama tapybos paroda „Užtvanka/Potvynis“. Dailininkas Šarūnas Šarkauskas gimė 1967 metais Kaune. Šiuo metu gyvena ir kuria Palangoje. Nuo 1991 metų dalyvauja menininkų grupių parodose, pleneruose, rengia personalines tapybos darbų parodas.
Kas yra anglies monoksidas? Anglies monoksidas (CO) yra bespalvės ir bekvapės dujos, kurios susidaro degimo proceso metu, kai nėra pakankamai deguonies. Šios dujos yra ypač pavojingos, nes jų negalima pastebėti nei rega, nei uosle. Anglies monoksidas gali kauptis jūsų namuose dėl prasto vėdinimo ar netinkamai veikiančių prietaisų, naudojanč
Tinkamai parinkti langai, garažo vartai, roletai ir žaliuzės gali pagerinti jūsų namų komfortą, funkcionalumą ir estetinį patrauklumą. Jie ne tik užtikrina energijos taupymą ir saugumą, bet ir prisideda prie jūsų gyvenamosios aplinkos jaukumo. Šie elementai svarbūs ne tik techniniu požiūriu, bet ir kaip svarbi interjero ir eksterjero dalis.
Balkonas gali tapti jaukia poilsio oaze, jei tinkamai suderinsite baldus ir augalus. Net ir mažiausia erdvė gali būti pritaikyta poilsiui ar pasisėdėjimams su šeima ir draugais. Pasirinkę tinkamus balkono baldus ir pridėję žalumos, sukursite harmoningą ir estetišką aplinką. Pateikiame keletą idėjų, kaip tai padaryti. Tinkamų baldų pa
Lietuvių kalba – viena seniausių ir unikaliausių pasaulyje. Nors ja kalba tik apie 3 milijonus žmonių, ji išlieka gyvybiškai svarbi ne tik Lietuvoje gyvenantiems, bet ir užsieniečiams, dirbantiems ar turintiems asmeninių ryšių su Lietuva. Lietuvių kalbos kursai tampa populiariu pasirinkimu tiek pradedantiesiems, tiek nori
Tauragė žengia į naują turizmo erą: pretenduoja tapti vienu lankomiausių Lietuvos miestu, o galbūt net ir Europos svetingumo sostine. Tokią ateitį šiam miestui prognozuoja ekspertai, pamatę koks ambicingas projektas įgyvendintas Tauragėje – renovuotas šimtametę istoriją turintis viešbutis „Tauragė“. Po
Mintimis dalinasi Žydrūnas Mačaitis, FK „Tauras“ vartininkų Lietuvos futbolo U17 bei miesto senjorų komandos treneris ir Darius Gvildys FK „Tauras“ vyr. treneris. https://open.spotify.com/episode/27Mgfb1fV9ZVmqUSQBR2Bm Gruodžio 10-oji — Futbolo diena. Manoma, kad futbolas atsirado dar senovės Egipte. Mokslininkai ten
Kviečia teikti paraiškas Tauragės rajono savivaldybės sportininkų ir trenerių skatinimui premijomis už aukštą meistriškumą – sporto rezultatus pasiektus per 2024 metų II pusmetį. Paraiškas piniginėms premijoms gauti gali teikti Savivaldybėje registruotos visų teisinių formų sporto įstaigos ir fiziniai asmenys, gyv