Laisvalaikis

Šikšnių kaime gimusi ir augusi augalininkyste besiverčianti Kristina Galminienė visą šiltąjį sezoną darbo turėjo apsčiai – jei ne darže, tai virtuvėje. Dviejų dukrų mama džiaugiasi galėdama jas palepinti įvairiais desertais. Anksčiau auginusi galvijus Kristina apsisprendė pakeisti darbo pobūdį ir laiką skirti daržininkystei. Bet tai ne tik darbas – sukiodamasi tarp augalų moteris mėgaujasi tuo, ką daro. 

Žemę įdarbino kitaip

Anksčiau auginę pienines karves Galminai, įvertinę visas išlaidas ir pajamas, nusprendė, kad ši veikla jiems nelabai naudinga, tad ieškojo kitos veiklos. Moteris išbandė ir darbą užsienyje, Vokietijoje, bet paskelbus karantiną sugrįžo į gimtinę. Ir nutarė kibti į daržininkystę – ši veikla jai pasirodė mielesnė ir lengvai suderinama su gyvenimo būdu.

Nuotrauka

– Galėjau ieškotis darbo ir mieste, o ne kibti į daržininkystę, bet ir namie yra daug veiklos. Mano mamai reikia priežiūros, dukros dar nedidelės, reikia ir prie pamokų pasėdėti, ir pietus pagaminti, – kodėl pasirinko likti namuose, vardijo K. Galminienė. – Šiemet treti metai darbuojuosi darže. Imtis šios veiklos galutinai apsisprendžiau dirbdama Vokietijoje, o grįžusi į Lietuvą to ėmiausi ir norėdama prisidurti prie pajamų. O ir žemės turėjome, nes anksčiau vertėmės gyvulininkyste.

Dalį derliaus supūdė lietus

Kristina vardijo šiemet sodinusi daug visko: salierų, pastarnokų, turėjo didelį puodą moliūgų sėklų – sodino apie 20 arų, nors šių gal pusė šiemet patvino, tad derliaus buvo mažiau.

Sodinusi ir paprikų, čili pipirų, morkų, burokėlių, porų, įvairių prieskonių – dašių, rozmarino, magi, raudonėlio, baziliko.

– Iš viso šiemet apsodinome 45 arus. Tame plote yra ir 5 vagos avietyno, braškių ir viena eilė vynuogių, – daržą aprodė K. Galminienė.

Darže Kristina darbuojasi viena, bet vasarą, per mokinių atostogas, dažnai į pagalbą skuba dukros Ieva ir Greta.

Kad daug laiko ir dėmesio skiriama augalų priežiūrai, matyti vaikštant po Galminų daržą.

Nuotrauka

Kristina dalijasi, kad priežiūros tikrai daug – pradedant nuo žemės išdirbimo, sodinimo iki ravėjimo. Moteris reikalui esant ir pati sėda prie traktoriaus vairo, mat vairuotojo pažymėjimą ji turi nuo jaunystės.

– Derlius ne toks geras dėl gamtos sąlygų. Pavasarį buvo labai šalta, daug kas nesudygo. Moliūgus teko sėti antrą kartą, kadangi drėgnoje žemėje sėklos supuvo. Aišku, rankiniu būdu moliūgus reikia sėti – kiekvieną į atskirą duobutę, reikia žinoti ir tam tikrus atstumus. Nori turėti – turi ir prižiūrėti, – apie derlių kalbėjo moteris.

Šiemet K. Galminienė sodino ir Pekino kopūstus:

– Žemę išdirbome, o sodinome tik liepos mėnesį – juos reikia pasodinti iki 12 dienos, kitaip Pekino kopūstai išeina į žiedulius. Dabar jau suka galvas, ir gana neblogas. Vėlyvųjų kopūstų irgi yra plotas nemažas.

Pernai Kristina sodino ir žieminių česnakų, kadangi derlius buvo geras, šiemet irgi planuoja sodinti.

Parduoda kaime užaugintas gėrybes

Kristinos užauginto derliaus galima nusipirkti, tačiau ne turguje. Retsykiais ji apie parduodamus produktus paskelbia feisbuko turgelių grupėse, o dažniausiai žmonės ir patys paskambina, pasiteirauja, ar ji turi parduoti jų mėgstamų daržovių. 

Nuotrauka

Pasak jos, žmonės sužino vieni per kitus ir teiraujasi tai morkų, tai burokėlių. Į turgų su savo daržo gėrybėmis vykti kol kas tikrai neplanuoja, nes tai atimtų labai daug laiko. 

Pirmasis darbas – prieskonių gamyba

Kristinos virtuvėje – ir speciali daržovių bei prieskonių džiovyklė. 

– Mane domino jau tada, kai dirbau Tauragės vaisių ir daržovių perdirbimo kombinate prie prieskonių gamybos. Buvau jauna, 19 metų, dar nebuvau visiškai įsisąmoninusi, kad viena daržovė gali nuslopinti kitos skonį ir kvapą. Daug eksperimentuoti reikėjo. Pavyzdžiui, su žolelių mišiniais – čiobrelis ar mairūnas, jie yra eteriniai, aštresni, jeigu įdėsi kažkurio daugiau – tuomet kitas prieskonis praranda savo skonį bei aromatą, – rodydama įvairius prieskonius, vardijo moteris.

– Man pačiai labai patinka eksperimentuoti, tiek įvairių uogų sūrių, tiek įvairių desertų dukroms pagaminu, – apie namų gamybos sūrius pasakojo Kristina.

Pirmąsias sėklas Kristina užsisakinėjo internetu, o po pirmojo derliaus jau išsiimdavo sėklas ir kitais metais sodindavo iš tų pačių. Ji teigė, kad sėklos brangios, o ir kiek pirkdavo, dažnai nusivildavo.

Žinojo, kad mokymasis tik į naudą

Moteris teigė baigusi ne vienus mokymus, pavyzdžiui, apie moliūgų auginimą, kaip sėti, kada daryti sėjomainą. Baigė ir duonos kepimo, sūrių gamybos ir daržininkystės kursus. 

– Visus diplomus segiau į segtuvą ir visad galvojau, kad jie man kada nors pravers, – sakė pašnekovė.

Išmokusi kepti duoną ją kepa jau 12 metų, namie pirktinės net neturi. 

– Man pačiai labai patinka eksperimentuoti, tiek įvairių uogų sūrių, tiek įvairių desertų dukroms pagaminu, – apie namų gamybos sūrius pasakojo Kristina.

Ateityje Kristina svajoja išmokti ir vyno gamybos paslapčių ir legalizuoti šią veiklą. 

– Kiek žinau, Žygaičių seniūnijoje aš vienintelė auginu vynuoges ir norėčiau plėsti šią sritį. Man pačiai labai įdomu. Keliaujant ne kartą teko užsukti pas vyndarius ir pamatyti, kaip vynas brandinamas ąžuolinėse statinėse. Būtų smagu sulaukti ir lankytojų, rengti edukacijas, – svajonėmis dalijosi moteris.

Tėčio pėdomis…

K. Galminienė atviravo, kad dar viena, kol kas neišsipildžiusi svajonė, – medelių skiepijimas. Ji norinti išmokti to ir pati. 

– Mano tėtis visada skiepydavo medžius, o aš visur eidavau iš paskos, stebėdavau, ką jis daro, ir kažkaip man tie dalykai užsifiksavę atminty, norėtųsi dabar pačiai to išmokti, – teigė pašnekovė. 

Kristinos pomėgį auginti, prižiūrėti įvairius vaismedžius galima pastebėti vaikštant po moters valdas. O ir patarimų ji tikrai negaili nė vienam – pasakoja, kurie lepesni, kuriems vaisių pirmaisiais metai geriau neleisti brandinti, kuriuos geriau šiltnamyje auginti.