Apie žiemos pradžią bei pabaigą kasmet praneša barsukai. Žiemą esant minusinei temperatūrai užmiega, pavasarį esant teigiamai keliasi. Tai tarsi žiemos ir pavasario pranašas. Žiemos metu esant temperatūros svyravimams arti nulio laipsnių barsukai užmiega negiliu miegu ir retkarčiais išlenda iš savo urvų.
Kaip skelbia Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas, sovietmečiu ir ankstyvuoju nepriklausomybės laikotarpiu Lietuvoje barsukas buvo gana retas dėl tuo metu buvusios aktyvios kailių rinkos. Šiuo metu barsukų populiacija yra atsikūrusi ir tapusi itin gausia. Dėl gausos barsukai urvus įsirengia ne tik netoli sodybų, bet ir šalia gausiai žmonių lankomų vietų. Sodybose beieškodami maisto labai gražiai „sutvarko“ vejas ir išrenka grambuolių, kurklių lervas, sliekus.
Barsukas – didžiausias Lietuvos kiauninių šeimos gyvūnas. Europoje jį dydžiu lenkia tik ernis, paplitęs šiaurinėje Europos dalyje.
Nors barsukas laikomas plėšriuoju žvėreliu, tačiau iš tikrųjų yra visaėdis: „Minta uogomis, vaisiais, augalų šaknimis sėklomis, vabzdžių lervomis, varliagyviais, ant žemės perinčių paukščių jaunikliais, kartais ir maita“, – skelbiama Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato socialiniame tinkle.
Nors ir kiauninis žvėris, į medžius barsukas nesikarsto. Tai yra labiau naktinis gyvūnas – į maisto paieškas iškeliauja temstant ir grįžta švintant, o keliauja vos du–tris kilometrus nuo savo urvų. Dažniausiai barsukai poruojasi rugsėjį. Kartais pora lieka ištikima visam gyvenimui. Į guolį prisišluoja lapų, žolių. Gimsta iki 4 jauniklių, kurie specialiai parengtame guolyje praleidžia 8 savaites, misdami motinos pienu. Dviejų mėnesių išlenda iš urvo.
Pasak gamtininkų, urvų sistema vadinama kolonija. Koloniją kartais sudaro iki 10 urvų, tačiau vienais metais naudojasi vienu arba dviem. Prieš steigiant rezervatą teritorijoje buvo visiškai išnaikinti, tačiau populiacijai didėjant barsukai užėmė senąsias kolonijas ir jų gausėja. Kaip ir visi kiauniniai, mato prastai, todėl pasikliauna gera uosle ir klausa. Natūralių priešų beveik neturi, išskyrus vilkus ar lūšis, kurie, beje, jų privengia.
Kaip skelbiama Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, barsuko kūno ilgis 67–81 cm, uodegos 11–19 cm. Kūno masė priklauso nuo metų laiko: balandžio–birželio mėn. barsukas sveria 8–11 kg, rudenį (sukaupęs riebalų atsargų) – 14–15 kg. Kojos trumpos, stiprios, liemuo baigiasi storu pasturgaliu. Nagai ilgi, buki, pritaikyti kasti žemę. Galva balta su plačiais juodais dryžiais snukio šonuose. Kaklo apačia, papilvė ir kojos juodos arba rusvai juodos, nugara, šonai pilki, juodai margi.
