Laisvalaikis

Japonai įrodė, kad 2 val. nors kartą per savaitę pasivaikščiojus miške poveikio užtenka visai savaitei. Japonų gydytojai išrašo tokio tipo terapiją savo pacientams. Miško maudynės – pojūčius, sąmoningumą, atsipalaidavimą žadinanti Japonijoje gimusi terapija shinrin-yoku, pamažu įsitvirtinanti ir Lietuvoje. „Tauragės žinių“ skaitytojams apie miško maudynes papasakojo psichologė, miško maudynių gidė Ina Kalvanienė. 

Pasak jos, miško maudynės yra viena iš gamtos terapijos rūšių: tai patyriminė, moksliniais tyrimais pagrįsta sveikatingumo praktika, kai su miško maudynių gidu arba savarankiškai lėtai vaikštoma miške (arba žaliojoje erdvėje) tam tikru maršrutu atliekant praktikas, kurios padeda užmegzti gydantį ryšį su gamta. 

– Su vandeniu tai visiškai nesusiję. Maudymasis čia reiškia panirimą į miško atmosferą visais penkiais savo pojūčiais. Tyrinėjami garsai, vaizdai, kvapai, tekstūros ir skoniai. Miško maudynių metu nėra analizuojamos problemos, galima sakyti, kad atvirkščiai – nuo problemų yra atsitraukiama, dėmesys perkeliamas į savo kūno pojūčius. Miško maudynių metu mūsų nervų sistema atsinaujina, kūnas ir protas sugrįžta į optimalią būseną, – tvirtina I. Kalvanienė.

O kaip vyksta miško maudynės? Pasak psichologės, įprastai miško maudynių seanse dalyvauja 4–12 žmonių. Tačiau miško maudynės gali būti vedamos ir vienam žmogui individualiai, porai, šeimai, kolegoms, draugams. Miško maudynių seansas trunka apie 2,5–3 valandas, nueinama ne daugiau 2 km, po kiekvieno ryšio su gamta užmezgimo pratimo dalyviai rate dalinasi patyrimais, nėra diskutuojama ar vertinama. Pabaigoje įprastai vyksta arbatos gėrimo ceremonija. Dirbant su dalyviais daugiau nei vieną seansą sudaromi individualūs sveikatingumo planai, kuriuose integruojamos įvairios praktikos, susijusios su gamta. Žmonės kviečiami atlikti jas savarankiškai 4 savaites, kitame susitikime aptariama, kaip keičiasi žmogaus gyvenimo kokybė.

I. Kalvanienė tikina, kad daugėja šalių, kur gydytojai „išrašo“ buvimą gamtoje kaip receptą, pateikdami rekomendacijas, kiek, kur ir kaip būti gamtoje. Stebimas reikšmingas efektas sveikatai. Po pasivaikščiojimų miške pagerėja ir vaikų, turinčių dėmesio sutelktumo ir hiperaktyvumo sindromą, akademinė sėkmė. Miško maudynės iš tiesų labai naudingos vaikams ir paaugliams. Jos gerina atmintį, dėmesio koncentraciją, socialinį funkcionavimą.

– Geriausia į mišką išeiti dviem valandoms – teigiamas poveikis fiziniam kūnui ir psichikai juntamas visą savaitę. 30 minučių pasivaikščiojimas turi ir vienkartinį streso lygio sumažinimo efektą, – teigia ji.

I. Kalvanienė pasakoja, kad miško maudynės (japoniškai „Shinrin-yoku“) kilusios iš Japonijos. 

Nuotrauka

– Japonai yra miškų tauta, nors ir viena tankiausiai apgyvendintų valstybių, bet viena ir žaliausių. Japonų kultūros, filosofijos ir religijos pamatas irgi yra miškas. 1982 m. Japonijoje buvo pristatyta nacionalinė miško maudynių sveikatos programa. Vyriausybė reagavo į modernumo sukeliamas problemas. Japonai buvo pervargę, miestai perpildyti, buvo stebima neigiamos urbanizacijos pasekmės sveikatai. Japonams pradėjus plūsti į miškus pasisemti gryno oro ir tylos, buvo stebima pagerėjusi žmonių sveikata. Buvo pradėti reikšmingi moksliniai miško maudynių tyrimai, kurie įrodė šios praktikos veiksmingumą, – pasakoja miško maudynių gidė.

Pasak jos, žmonės daug laiko leidžia ne lauke, o uždarose patalpose. Europos Sąjungos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, europiečiai vidutiniškai 90 proc. laiko praleidžia patalpose. 

– Prie išmaniųjų prietaisų ekranų praleidžiame daugiau laiko nei jo skiriame miegui. Kuo daugiau laiko praleidžiame įnikę į technologijas, tuo labiau tikėtina, kad žmogus kentės nuo vadinamojo technostreso. Technostresas – tai liguistas elgesys, susijęs su šiuolaikinėmis technologijomis. Technostresą gali sukelti įvairiausi kasdieniai įpročiai – telefono tikrinimas, kompulsyvus dalinimasis informacija socialiniuose tinkluose, jausmas, kad reikia būti visada prisijungusiam. Simptomai varijuoja nuo nerimo, galvos skausmo, depresijos, protinio nuovargio, akių ir kaklo įtampos iki nemigos, padidėjusio irzlumo bei savitvardos praradimo. Stresą sukeliančių problemų srautas niekad neišsenka, ypač tai būdinga miesto gyventojams. Pasaulio sveikatos organizacija stresą vadina XXI amžiaus sveikatos epidemija. Rasti veiksmingų būdų valdyti įtampą – svarbiausias ateities sveikatos iššūkis, – įsitikinusi I. Kalvanienė.

Nuotrauka

Pasak jos, žmogus turi biologinį poreikį panirti į gamtą, tai yra biofilija – meilė gyvenimui ir viskam, kas gyva šiame pasaulyje. Mes išsivystėme gamtoje, mums būdingas biologinis ryšio su gamta poreikis. Meilė gamtai nulemta genetiškai, ji įrašyta į mūsų DNR. Ryšys su gamta toks pat svarbus mūsų gerai savijautai kaip ir sveika mityba bei reguliarus judėjimas. Kai būname gamtoje, mūsų sveikata gerėja, ir atvirkščiai – kai prarandame ryšį su gamta, sveikata nukenčia. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, turintys artimesnį ryšį su gamta, patiria daugiau laimės ir pasitenkinimo savo gyvenimu, jų santykiai su aplinkiniais pozityvesni, jie turi daugiau autonomijos, jaučia daugiau prasmės gyvenime, yra gyvybingesni.

– Surinkta daugybė duomenų, įrodančių, kad miško maudynės gali sumažinti kraujospūdį, sumažinti stresą, pagerinti širdies bei kraujagyslių būklę bei metabolinę sveikatą, sumažinti cukraus kiekį kraujyje, pagerinti koncentraciją ir atmintį, palengvinti depresijos simptomus, padidinti skausmo slenkstį, suteikti daugiau energijos, sustiprinti imuninę sistemą (dėl miške įkvepiamų fitoncidų padaugėja natūraliųjų organizmo ląstelių žudikių), padidinti priešvėžinių baltymų gamybą, padėti atsikratyti nereikalingų kilogramų, – pasakoja psichologė.

Miško maudynėmis savo sveikatą gerinti gali ir tauragiškiai – siekdamas stiprinti Tauragės rajono gyventojų psichologinę gerovę ir didinti psichikos sveikatos raštingumo įgūdžius,  Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizuoja nemokamus miško maudynių užsiėmimus su psichologe, miško maudynių gide Ina Kalvaniene. Galima registruotis pavieniui, su draugais, kolegomis ar kita bendruomene.  Sužinoti išsamiau ir užsiregistruoti galima telefonu 8 607 41 646.